Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde pažymima, kad privataus intereso egzistavimui būtina nustatyti asmeninį suinteresuotumą ir aplinkybę, jog asmeninis suinteresuotumas gali turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė, nei kas laikomas pareiškėjo asmeniniu suinteresuotumu, nei kodėl atsakovas daro tokią išvadą, todėl sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Atsakovas sprendime formaliai nurodė aplinkybę, jog pareiškėjo sutuoktinė dirbo UAB „Lokmis“, tačiau šios aplinkybės nevertino pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. nenurodė, kaip ši aplinkybė galėjo daryti įtaką pareiškėjo sprendimų priėmimui, nors tai privalomai turėjo būti nustatyta pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį. Tam, kad atsakovas galėtų bent preziumuoti, jog pareiškėjo priimtiems sprendimams galėjo daryti įtaką jo sutuoktinės darbovietė, jis privalėjo nustatyti, ar apskritai pareiškėjo sutuoktinei galėjo būti reikšmingas tiek UAB „Lokmis“ palankaus, tiek nepalankaus sprendimo priėmimas. Pažymi, jog Komisijai teiktuose paaiškinimuose jis buvo paaiškinęs, kad sutarties su UAB „Lokmis“ sudarymas jo sutuoktinei visiškai nereikšmingas ir joks jos interesas dėl UAB „Lokmis“ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose neegzistuoja, tačiau Komisija į šiuos paaiškinimus neatsižvelgė. Pareiškėjo sutuoktinė UAB „Lokmis“ ėjo ekspertės pareigas, siekiant įgyvendinti konkretų įmonės vykdytą projektą Ukrainoje. Jos pareigos buvo išimtinai susijusios su ekspertės pareigomis Europos sąjungos finansuojamo projekto įgyvendinime, jokiose kitoje UAB „Lokmis“ veiklose ar vidaus administravimo santykiuose N. O. jokia apimtimi nedalyvavo, su UAB „Lokmis“ dalyvavimu viešuose pirkimuose buvo visiškai nesusijusi, neturėjo apie tai informacijos, nes buvo tik išorinė ekspertė, dirbanti su projektu. Atsakovo vertinti paraiška, sutartis ir raštas buvo susiję išimtinai tik su elektrolizinės nusodinimo sistemos iš UAB „Lokmis“ įsigijimu, kuris taip pat visiškai niekuo nesusijęs, nei su buvusiomis N. O. pareigomis UAB „Lokmis“, nei su UAB „Lokmis“ vykdytu projektu Ukrainoje.

Nagrinėjamu atveju joks pareiškėjo privatus interesas neegzistavo, todėl objektyviai negalėjo būti nustatytas ir pareiškėjo interesų konfliktas ar jo grėsmė. Neegzistuojant interesų konfliktui, nėra pagrindo ir išvadai, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kadangi minėtos teisės normos taikytinos tik interesų konflikto atveju. Mano, jog atsakovo sprendimas dalyje, kurioje pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, kadangi atsakovas nenustatė Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų privataus interesų požymių.

Komisija taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad ji privalėjo nustatyti, ar pareiškėjo sutuoktinei galėjo būti reikšmingas tiek UAB „Lokmis“ palankaus, tiek nepalankaus sprendimo priėmimas. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–998/2013; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261–3154/2011). Pažymi, jog nėra svarbu, koks galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių – palankių ar nepalankių ar neutralių – jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims. Įstatymas numato pareigą interesų konflikto atveju nusišalinti nuo sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų. Pabrėžia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti šiuo atveju nėra būtina nustatyta, jog pareiškėjas savo privačius interesus įgyvendino viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (LVAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14–844/2007).

Įstatymo reikalavimai yra formalaus pobūdžio, todėl vertinant, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo juos vykdė tinkamai, nebūtina nustatinėti, ar iš atitinkamų sprendimų jis turėjo ir asmeninės naudos, ar sprendimo rezultatas galėtų būti kitoks, jeigu būtų priimtas jam nedalyvaujant (LVAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14–8442007). Taikant Įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti, svarbi tik ta aplinkybė, kad pareiškėjas nenusišalino spręsdamas klausimus, susijusius su savo sutuoktinės darboviete, o tai, ar pareiškėjas (ar jo sutuoktinė) gavo/negavo kažkokios naudos, šių nuostatų taikymui teisinės reikšmės neturi. Nėra pagrindo abejoti, jog užimant pareiškėjas valstybinėje tarnyboje, sutuoktinio darbovietė, suvokiama kaip privataus intereso buvimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2018-06-06 sprendimo Nr. KS-97 dalies, kuria pripažinta, jog pareiškėjas A. O. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2010-03-10 VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje eina Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tarnybos vadovo pareigas. VĮ Ignalinos atominė elektrinė yra valstybės įmonė, nuosavybės teise priklausanti valstybei, jai perduotą ir įsigytą turtą valdanti ir naudojanti patikėjimo teise. VĮ Ignalinos atominės elektrinės savininko teises įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (II t. 150-161).

Komisijoje 2018-03-30 buvo gautas VĮ Ignalinos atominės elektrinės raštas (II t. b. l. 164-167), kuriame nurodoma, jog A. O. savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė, jog jo sutuoktinė N. O. dirba UAB „Lokmis“; pareiškėjas 2016-10-20 vizavo tarp UAB „Lokmis“ ir VĮ Ignalinos atominės elektrinės sudarytą viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr.Pst-244(13.66) (II t. b. l. 4-7,8-60), taip pat 2016-09-23 vizavo šio viešojo pirkimo paraišką Nr.PPar-441(17.14), kurioje nurodyta, jog UAB „Lokmis“ yra galimas tiekėjas (II t. b. l. 65-66,67-68) bei pasirašė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tarnybos parengtą 2016-12-09 raštą Nr.PVS-12290(14.14), kuriame nurodytas už minėtos sutarties vykdymą paskirtas atsakingas asmuo (II t. b. l. 61).

Komisija 2018-04-13 raštu Nr. S-1433-(1.2) informavo pareiškėją, kad Komisija 2018-04-12 posėdyje, susipažinusi su gautu VĮ Ignalinos atominės elektrinės pranešimu, vadovaudamasi įstatymo 17 straipsnio 2 punkto, 20 straipsnio, 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms (II t. b. l. 162-163), ir kreipėsi į UAB „Lokmis“ dėl informacijos pateikimo (II t. b. l. 227).

Pareiškėjas Komisijai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog privačių interesų deklaraciją užpildė 2014-04-08, t. y. tuo metu kai jo sutuoktinė darbo santykių su UAB „Lokmis“ neturėjo. 2016-05-09 pateikė patikslintą deklaraciją, kurioje informacija apie N. O. darbo santykius buvo nepakeista, kadangi jo privatūs interesai nepasikeitė, jis žinojo, kad joks interesų konfliktas neegzistuoja, kadangi tarp jo einamų pareigų ir N. O. einamų pareigų jokio santykio nėra. Dėl sutarties, paraiškos ir rašto nurodė, jog šiuo atveju jokio interesų konflikto nėra, nes jis nepriėmė sprendimo, susijusio su viešojo pirkimo sutarties su UAB „Lokmis“ sudarymu ir jį priimant nedalyvavo. Pagal vidinius dokumentus jis privalėjo patvirtinti jo vadovaujamo skyriaus veiklai įsigyjamos prekės techninę specifikaciją, pirkimo paraišką vizavo toje apimtyje, kiek tai susiję su techninėmis prietaiso savybėmis. Sutarties vizavimas buvo atliktas dėl tos pačios priežasties. Pažymėjo, jog sutuoktinės eitos pareigos UAB „Lokmis“ buvo susijusios išimtinai tik su Ukrainoje vykdyto projekto įgyvendinimu (II t. b. l. 168-171).

2018-05-31 pareiškėjas buvo informuotas apie 2018-06-06 vyksiantį Komisijos posėdį (II t. b. l. 236), kuriame dalyvavo.

Komisija 2018-06-06 sprendimu Nr. KS-97 pripažino, kad pareiškėjas, VĮ Ignalinos atominės elektrinės Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tarnybos vadovas: 1) vizuodamas ir pasirašydamas dokumentus, susijusius su jo sutuoktinės darboviete UAB „Lokmis“, ir nuo šių procedūrų nenusišalindamas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; 2) privačių interesų deklaracijoje nenurodęs savo sutuoktinės darbovietės UAB „Lokmis“, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 7straipsnio 1 dalies nuostatas.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Minėtu Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas įgyvendinti minėtus tikslus.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 punktas). Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis, taip pat artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja terminus, per kuriuos asmuo turėtų patikslinti deklaraciją atsiradus naujiems duomenims. Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Terminai „interesų konfliktas“, „viešieji interesai“, „privatūs interesai“ yra specialūs teisiniai terminai. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Tuo tarpu viešieji interesai Įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (Įstatymo 2 str. 3 d.), o privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 str. 2 d.). Atitinkamai asmeninis suinteresuotumas, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas.

Pareiškėjas neginčija Komisijos sprendimo dalies, kurioje pripažinta, jog nenurodęs savo sutuoktinės darbovietės UAB „Lokmis“, pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas. Byloje yra kilęs ginčas dėl Sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad pareiškėjas, vizuodamas ir pasirašydamas dokumentus, susijusius su jo sutuoktinės darboviete UAB „Lokmis“, ir nuo šių procedūrų nenusišalindamas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjo sutuoktinė nuo 2014-05-12 iki 2017-06-19 dirbo UAB „Lokmis“, ir tuo metu pareiškėjas vizavo ir pasirašė dokumentus, susijusius su šia bendrove. Pareiškėjas nesutinka su Sprendime pateiktu teisiniu vertinimu ir teigia, jog Komisija nepagrįstai nustatė, jog egzistavo jo privatus interesas, Komisija privalėjo nustatyti, ar jo sutuoktinei galėjo būti reikšmingas UAB „Lokmis“ palankaus, tiek nepalankaus sprendimo priėmimas. Pažymi, jog sutuoktinė UAB „Lokmis“ ėjo ekspertės pareigas įmonės vykdytame Europos sąjungos finansuojamame projekte Ukrainoje ir nebuvo susijusi su vykusiais pirkimais.

Įstatymo leidėjas interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su jo privačiais interesais. Įstatymo nuostatose privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Sutuoktinė priskirtina prie artimų asmenų (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Kaip matyti iš į bylą pateiktos pareiškėjo sutuoktinės ir UAB „Lokmis“ sudarytos darbo sutarties (II t. b. l. 230-233) joje susitarta dėl visų darbo sutarties sąlygų: darbo vietos (Energetikų g. 10-24), darbo pobūdžio (nuotolinis darbas), darbo dienos trukmės (dvidešimt valandų per savaitę), atlygio (1650 Lt).

Įstatymo 6 straipsnyje reglamentuotas privačių interesų deklaracijų turinys ir nustatyta pareiga asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, nurodyti savo ir sutuoktinės darbovietes. Įstatymų leidėjas sutuoktinio darbovietę besąlygiškai priskiria prie aplinkybių galinčių sukelti interesų konfliktą ir šiuo atveju įstatymų leidėjas privačius interesus deklaruojančiam asmeniui nepalieka diskrecijos teisės pačiam nuspręsti, kokie asmenys, duomenys ir aplinkybės gali sukelti interesų konfliktą. Todėl teismas sutinka su Komisijos argumentais, kad pareiškėjo privatus interesas yra siejamas su jo sutuoktine, o jos darbovietė įstatymo leidėjo besąlygiškai priskirtina prie aplinkybių dėl kurių jis atlikdamas tarnybines pareigas gali būti neobjektyvus ir nešališkas. Pareiškėjas šių aplinkybių deklaracijoje neatskleidė ir neginčijo šio pažeidimo. Pažymėtina, kad šiuo aspektu nėra reikšmingos pareiškėjo sutuoktinės eitos pareigos, ar kaip atlygis mokėtų lėšų kilmė. Pakanka vien tos aplinkybės, jog ją su bendrove siejo darbiniai santykiai. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-998/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013 m., p. 415-431).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-1121/2011 yra nurodęs, kad Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis administracinių teismų praktikoje aiškinama kaip draudžianti atlikti teisei priešingas veikas – dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, t. y. reikalauja susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto. Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2312/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-2861/2011, 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013). Pagal administracinių teismų praktiką tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje A-492-3330/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-2728/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo dalyvavimas su sutuoktinės darboviete UAB „Lokmis“ susijusių viešųjų pirkimų procese (vizuojant viešojo pirkimo paraišką, pagal kurią vyko viešieji pirkimai, vėliau viešųjų pirkimų sutartį, taip pat šios sutarties vykdymo metu pasirašant Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tarnybos raštą, kuriame nurodytas asmuo atsakingas už šios sutarties vykdymą) neginčijamai nustatytas. Pažymėtina, jog pareiškėjas Komisijai teiktuose paaiškinimuose nurodė, jog pagal vidinius dokumentus jis privalėjo patvirtinti jo vadovaujamo skyriaus veiklai įsigyjamos prekės techninę specifikaciją, taip pat ir sudarytą viešojo pirkimo sutartį, kas leidžia padaryti išvadą, jog pagal einamas pareigas, jo dalyvavimas su UAB „Lokmis“ vykdytų viešųjų pirkimų procese ir tolesniame sutarties vykdyme buvo būtinas.

Pareiškėjas, nei paaiškinimuose Komisijai, nei skunde teismui nepateikė įrodymų, kad jis atliko Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus, t. y. kad prieš dokumentų rengimo ar priėmimo procedūrą ar procedūros metu informavo VĮ Ignalinos atominės elektrinės vadovą ar jo įgaliotą asmenį apie esamą konfliktą ir pareiškė nusišalinimą tolesnio dokumentų rengimo ar pasirašymo. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių ir aiškiai išreikštų veiksmų nusišalinti nuo dalyvavimo sprendžiant klausimus dėl savo sutuoktinės darbdavio, kurie susiję su jo šeimos privačiu interesu.

Pareiškėjas, esant situacijai, kai jo sutuoktinės darbdavys dalyvauja viešuose pirkimuose, kurių rengimo procese kaip Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tarnybos vadovas dalyvavo ir jis pats (vizavimu patvirtindamas, jog techninės prietaiso savybės yra tinkamos, vėliau pasirašydamas dokumentus dėl atsakingo už sutarties vykdymą asmens skyrimo), nenusišalino nuo šių dokumentų rengimo ir pasirašymo, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Komisija šių Įstatymo nuostatų pažeidimą konstatavo pagrįstai.

Apibendrinus darytina išvada, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018-06-06 sprendimas Nr. KS-97 priimtas tinkamai įvertinus faktines ginčo aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo ginčijamos dalies, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip neapgrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

pareiškėjo A. O. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.