Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. K. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4138-199/2011 pagal ieškovo likviduojamos Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ ieškinį atsakovams L. K. ir R. K., tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė, dėl mokesčio už namo teritorijos priežiūrą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Kauno miesto valdyba 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 2 punktu nusprendė apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkus ir nuomininkus už namų valdų ir prie jų esančių gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, kuris Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. l7k-351/2001, ta apimtimi, kuria nuspręsta apmokestinti daugiabučių namų butų savininkus ir nuomininkus už prie namų valdų esančių gatvių ir šaligatvių valymą ir priežiūrą, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Taigi Kauno apygardos administracinis teismas aiškiai nurodė, kad daugiabučio namo gyventojai neprivalo mokėti už prie namų valdų esančių gatvių ir šaligatvių valymą ir priežiūrą. Iš ieškovo pateiktų namų valdos priežiūros darbų paskyrų-aktų, be kitų valymo darbų yra įtraukti ir darbai dėl važiuojamosios dalies ir šaligatvių valymo.

2. Kitoje administracinėje byloje Nr. 1-5-402/2008 Kauno apygardos administracinis teismas tyrė, ar Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 2 punkto nauja redakcija, išdėstyta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. T-397 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T-20 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo 1.2 punktas neprieštarauja įstatymams. Teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2007 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. T-397 Miesto tvarkymo ir švaros bei želdinių tvarkymo taisyklėse įvedė naują „faktiškai naudojamos teritorijos“ sąvoką. Toks Kauno miesto savivaldybės tarybos Taisyklių pakeitimas aiškiai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsniui 36 daliai ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 ir 14 dalims, 40 straipsnio 6 daliai. Lietuvos Respublikos žemes įstatymas aiškiai apibrėžia žemės naudotojo ir žemės sklypo sąvokas ir nenumato tokio termino, kaip „faktiškai naudojama teritorija“. Sutinkamai su šiuo įstatymu, žemė naudojama įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ir įstatymų nustatytais kitais pagrindais. Kitais atvejais žemė negali būti naudojama teisėtai. Pagal šio įstatymo nuostatas fiziniai ir juridiniai asmenys privalo tvarkyti tik įstatymo nustatyta tvarka jiems priskirtas teritorijas. Įrašyti Taisyklėse naują terminą „faktiškai naudojama teritorija“ ir jį interpretuoti, jog „Faktiškai naudojama teritorija - teritorija, apibrėžta (nurodyta) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose, esančiuose žemės sklypų planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose“, savivaldybės taryba savo sprendimu negalėjo, nes tokio termino įrašymas aiškiai prieštaravo Lietuvos Respublikos žemės įstatymui. Kadangi šio įstatymo 40 straipsnio 6 dalis numato, kad suformuoti žemės sklypai, daiktinės teises į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, todėl informacija apie daugiabučiam namui priskirtą žemės sklypą turėjo būti registruota Nekilnojamojo turto registre. Teises aktų normos aiškiai numato, jog bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą bei gatvių ir kitų viešųjų vietų apšvietimą organizuoja ir prižiūri savivaldybės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 603, Tvarkytojai turi prižiūrėti tik Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktais priskirtas teritorijas. Taigi Kauno miesto taryba nustatė, kad tvarkytojai privalo kaupti lėšas, prižiūrėti ir valyti bendrojo naudojimo teritorijas, kurios pagal teises aktus jiems nepriklauso nuosavybės teise ir nėra registruotos nekilnojamojo turto registre.

3. Teismas patenkino ieškovo reikalavimą šiam nepateikus įrodymų apie namui priskirtą namų valdos plotą ir jo paskaičiavimą. Netgi nevertinant jau nurodytų motyvų, ieškovas nurodydamas, kad tvarkė namų valdą prie (duomenys neskelbtini), privalėjo nurodyti kokiu pagrindu ir kas šią valdą, neįregistruotą viešame registre, suformavo, kokiu būdu nustatytas namų valdos plotas. Pagal namų valdų priežiūros darbų paskyrų-aktus valomos namų valdos plotas yra skirtingas ir svyruoja nuo 659 kv.m. iki 1261 kv.m., kas kelia abejonių dėl pateiktos informacijos teisingumo.

5. Nors ieškovas prašė priteisti namų valdos priežiūros mokestį ir už 2005 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, tačiau duomenų už šį laikotarpį nepateikė, dėl ko neaišku už kokius darbus ieškovas yra paskaičiavęs mokestį. Teismas sprendimo motyvuose nepagrįstai nurodė, kad namų valdų priežiūros paskyros-aktai yra pateikti už kiekvieną mėnesį nuo 2003-07-01 iki 2006-10-31. Jeigu teismas ir laikė, kad atsakovai privalo sumokėti už namų valdos priežiūrą, tai privalėjo iš ieškovo reikalaujamos sumos išskaičiuoti jo neteisėtai priskaičiuotus mokesčius už važiuojamosios dalies valymą už laikotarpį nuo 2003 metų liepos mėnesio iki 2004 metų lapkričio mėnesio imtinai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 135-137). Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

1. Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 3 punktas numatė, kad valomų plotų dydis, tai yra namui priskirta teritorija, nustatoma pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jei jų nėra, valdos plotą išmatuojant vietoje. Kadangi namų valdos išmatavimo vietoje būdas nebuvo kaip nors reglamentuotas, todėl ieškovas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), valomą teritoriją išmatavo savo nuožiūra, kurios dydis nustatytas „Namų valdų priežiūros paskyrose-aktuose“. Valomo ploto dydis skiriasi dėl darbų sezoniškumo, kadangi žiemos metu nėra valomi želdiniai.

2. Teismas, remdamasis nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, nustatė, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), suprojektuotas ne šalia gatvės, o vidiniame kieme, kuriame įrengtas pravažiavimas. Tai patvirtino ir patys apeliantai civilinės bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantai rėmėsi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 17K-351/2001, kuria Kauno apygardos teismas nusprendė pripažinti prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 2 punktą ta apimtimi, kuria nuspręsta apmokestinti daugiabučių gyvenamųjų butų savininkus ir nuomininkus už prie namų valdų esančių gatvių ir šaligatvių valymą bei priežiūrą. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad LR Vyriausybės nutarimai nustato, jog gyventojai gali būti apmokestinami tik už namui priskirtos teritorijos, kuri turėtų būti suprantama kaip namo kiemo teritorija, valymą, tai yra kiemo teritorijos valymas, kiemo įrangos priežiūra, želdynų priežiūra. Likusi Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo 2 punkto dalis palikta galioti, tai yra sprendimas apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkus ir nuomininkus už namų valdų (t.y. kiemo teritorijos) valymą ir priežiūrą yra galiojantis ir privalomas. Namų valdos teritorijoje gali būti įrengti šaligatviai, automobilių stovėjimo vietos, kuriomis naudojasi gyvenamųjų namų gyventojai. Tai, kad prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) yra pravažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, įrodo, jog prie šio namo yra galimybė privažiuoti transporto priemonėmis (automobiliais) ir jas pastatyti prie pat gyvenamojo namo. Ieškovo pateiktose paskyrose-aktuose ši kiemo teritorijos dalis ir buvo įvardinta kaip „važiuojamoji dalis bei šaligatviai“. Ieškovas apmokestino (duomenys neskelbtini) gyventojus ne už gatvės ir prie jos esačių šaligatvių valymą, bet už minėto gyvenamojo namo valdos, kurioje yra vidaus takai, želdiniai, taip pat statomi gyventojų automobiliai, valymą.

3. Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 8 punktas (su vėlesniais pakeitimas, numatytais Kauno miesto valdybos 1997-10-14 sprendime Nr. 740) įtvirtino daugiabučių namų butų (negyvenamų patalpų) savininkams, nuomininkams teisę, pateikus visų namo gyventojų pasirašytą raštą, atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų priežiūros paslaugų, tačiau gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai, taip pat ir apeliantai, šia teise nepasinaudojo ir įmonės teikiamų paslaugų neatsisakė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 131-133). Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

1. Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 904 įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas prieštaraujančiu ar neatitinkančiu įstatymams. Šiuo metu šis sprendimas yra negaliojantis, pačiam viešojo administravimo subjektui jį panaikinus nuo 2009 m. kovo 1 d., todėl negali būti nagrinėjamas ir nustatinėjamas klausimas dėl šio negaliojančio sprendimo atitikties kitiems teisės aktams.

2. Šalių ginče dėl 349,72 Lt skolos už teritorijos priežiūrą priteisimo negali būti taikytinas 2011 m. birželio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus rašte Nr. 40-R-1239 pateiktas paaiškinimas dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo suformavimo, kadangi šiame rašte pateikiama atsakymo dienai egzistuojanti tvarka, o ne buvusi tvarka laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2006 m. spalio 31 d., kurio metu galiojo aukščiau išvardinti teisės aktai ir kuriais remiantis buvo vykdoma daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos priežiūra ir valymas.

3. Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 8 punkte buvo numatyta, jog visi daugiabučio namo butų savininkai, nuomininkai, negyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai, pateikę visų pasirašytą raštą, turi teisę atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų priežiūros paslaugų ir šiuos darbus gali atlikti patys. Tačiau, kaip konstatavo Kauno miesto apylinkės teismas ginčijamame sprendime, atsakovai (apeliantai) tokio rašytinio prašymo neteikė, patys tvarkyti aplinkos, priskirtos jų gyvenamajam namui, nesiekė. Kadangi atsakovai nesiėmė aukščiau paminėtų ir teisės aktuose numatytų savo teisių ir pareigų, susijusių su namo teritorijos priežiūra, įgyvendinimu, t.y. neinicijavo namo teritorijos priežiūros perėmimo iš ieškovo (duomenys neskelbtini) namo bendraturčių žiniai, todėl Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai už nuodytą ieškinyje laikotarpį privalėjo mokėti mokesčius už atliktus teritorijos priežiūros darbus.

4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog Kauno miesto apylinkės teismas ginčijamame sprendime turėjo tiesiogiai remtis Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5-402/2008 ir nepriteisti mokesčio už teritorijos priežiūrą laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2006 m. spalio 31 d., kadangi „tvarkytojai privalo kaupti lėšas ir tvarkyti tik įstatymo nustatyta tvarka paskirtas teritorijas“. Pirmiausia, Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas vėliau ir negali būti taikomas atgaline data ginčo laikotarpiui. Antra, ieškovas veikė ne minėto akto, bet Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 “Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros tvarkymo“ pagrindu, todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. T-397 šios bylos nagrinėjimo esmei neturi reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis) nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl mokesčių už namų valdos teritorijos priežiūrą teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis, ieškovas ginčijamu laikotarpiu (nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2006 m. lapkričio 1 d.) vykdė daugiabučių namų, kurių būtų savininkai nėra įsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas Kauno miesto savivaldybės 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 (1 p.) ir 2002 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 183 (1 p.) pagrindu (b.l. 18-22). Viena iš administravimo ir teikiamų paslaugų sričių – teritorijos valymas ir jos priežiūra. Pagal 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 2 punktą ieškovui buvo pavesta apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų namų savininkus ir nuomininkus už namų valdų ir prie jų esančių gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą (faktinės išlaidos kiekvienai valdai proporcingos naudojamų patalpų plotui). Kaip teisingai nurodė dalyvaujantys byloje asmenys savo procesiniuose dokumentuose, Kauno apygardos administracinis teismas 2001 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1(7k)-351/2001 nusprendė pripažinti Kauno miesto savivaldybės 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 2 punktą, ta apimtimi, kuria nuspręsta apmokestinti daugiabučių namų butų savininkus ir nuomininkus už prie namų valdų esančių gatvių ir šaligatvių (kitaip tariant, teritorijų, nepatenkančių į namų valdas) valymą ir priežiūrą, prieštaraujančiu LR Vyriausybės 1995 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1300 patvirtintos Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines paslaugas tvarkos 5.2 papunkčiui, LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1432 patvirtintos Gyventojų atsiskaitymo už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas tvarkos 2.3 papunkčiui, LR Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 1 ir 5 punktams ir laikė šioje dalyje jį panaikintu. Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 8 punktą pripažino teisėtu ir prašymą dėl jo panaikinimo atmetė. Be to, teismas pripažino prieštaraujančiais aukštesnę galią turintiems teisės aktams Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 21 d. sprendimu patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 2 punktą, ta apimtimi, kuria nustatyta daugiabučių namų savininkų bendrijų pareiga valyti palei visą sklypą prieš jų valdą esančių gatvių 1 m. pločio važiuojamąją dalį, šaligatvius, griovius, šienauti ir prižiūrėti žaliąsias juostas prie gatvės ir žaliuosius plotus tarp šaligatvio ir pastato, esančius už daugiabučio namo kiemo teritorijos ribų. Visi kiti paminėto trečiojo asmens 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 punktai nebuvo panaikinti, taigi galiojo ir laikotarpiu, kai atsakovams buvo skaičiuojamas ginčijamas teritorijos tvarkymo ir priežiūros mokestis. 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 3 punktas suteikė ieškovui teisę nustatyti valomų plotų dydį pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jų nesant, valdų plotą išmatuoti vietoje. Sprendimo 8 punkte buvo numatyta, jog visi daugiabučio namo butų savininkai, nuomininkai, negyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai, pateikę visų pasirašytą raštą, turi teisę atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų priežiūros paslaugų ir šiuos darbus gali atlikti patys.

Paminėtų teisės aktų analizė leidžia teigti, kad namų valdos bendraturčiams neparengus teritorijų planavimo dokumento, reikalingo jų turimo turto eksploatacijai ir priežiūrai, šią teisę galėjo įgyvendinti savivaldybė per savo įmones, vykdančias bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas, pagal savivaldybės 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 3 punkto nuostatas. Kadangi namui priskirtos teritorijos plotas nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas, todėl teritorijos plotas turėjo būti nustatytas vietoje. Taigi negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad pripažinus prieštaraujančiu aukštesnę galią turintiems teisės aktams Sprendimo 2 punktą (minėta, kad šis puntas panaikintas tik tam tikroje apimtyje), ieškovas neteko teisės rinkti mokesčius už teritorijos priežiūrą.

Iš teritorijos priežiūros adresu (duomenys neskelbtini), plotų pažymos, parengtos pagal namų valdų priežiūros darbų paskyras-aktus, matyti, kad atsakovų namų valdai prižiūrėti ieškovas išmatavo 1261 kv.m. dydžio teritoriją, kurios dydis kito nuo 1261 kv.m. iki 860 kv.m. (b.l. 56-58, 59-93). Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti plotai nepateko į namų valdo teritoriją, arba, kad šie plotai būtų buvę už namų valdos. Atsakovai neginčijo, kad įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g-vės buvo naudojamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) namo gyventojų poreikiams tenkinti. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad buvo neaiškus prižiūrimo teritorijos nustatymo mechanizmas.

Atsakovų pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas yra numatyta CK 4.82 straipsnio 3 dalyje. Nors šalys nėra sudariusios komunalinių paslaugų teikimo sutarties, tačiau prievolės atsiradimą lemia ne tik sandoriai (sutartys), bet ir kiti juridiniai faktai, kurie pagal galiojančius teisės aktus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.), o prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), jeigu jų nedraudžia įstatymas ir jeigu jie neprieštarauja viešajai tvarka ar gerai moralei (CK 6.3 str.). Minėta, kad ieškovas prižiūri ir tvarko namų valdos (duomenys neskelbtini) teritoriją teisėtu pagrindu. Byloje nėra ginčo, kad šią funkciją ieškovas atliko netinkamai arba jos visai neatliko. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojai teise atsisakyti ieškovo teikiamų namų valdos priežiūros paslaugų pasinaudojo 2007 m. sausio 29 d. (b.l. 51), t.y. tuo metu, kai atsakovams jau nebuvo skaičiuojamas ginčijamas mokestis. Iki to ieškovas teikė nurodytas paslaugas atlygintinai, todėl atsakovams tenka pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliacinio skundo argumentai, jog kintant prižiūrimos teritorijos plotui turėjo keistis ir kaina savaime suprantami, tačiau apeliantai nenurodė ir neįrodinėjo kokiu konkrečiu dydžiu tai turi būti padaryta, šia aplinkybe negrindė savo atsiliepimo į ieškinį (b.l. 31-32) ir priešingai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad ilgą laiką šį mokestį mokėjo (b.l. 10-107). Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas prašomą priteisti sumą turėjo sumažinti.

Teismas sutinka su ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-5-402/2008 negalioja atgaline tvarka, todėl apeliantų argumentai dėl šio sprendimo galios ginčo teisiniam santykiui nėra teisiškai reikšmingi ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako (CK 1.7 str. 2 d.).

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų nepatirta, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.