- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-572-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01046-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- G. R.
- Trečiasis asmuo
- J. M.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1558-802/2012 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui G. R., trečiajam asmeniui J. M., institucijai teikiančiai išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2000-12-05 nutartimi iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui M. gim. (duomenys neskelbtini), 2007-07-31 nutartimi iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai E. gim. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas. Nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2000-12-05 nutartimi iš atsakovo sūnaus M. išlaikymui buvo priteista ¼ dydžio visų uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL. Vėliau Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 15 d. sprendimu atsakovas įsipareigojo sūnaus išlaikymui mokėti po 100 EUR arba 350 Lt, kol jis dirbs ir gyvens užsienyje. 2007-07-31 teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo dukros E. išlaikymui mokėti po 250 Lt kas mėnesį. Atsakovas vaikams kas mėnesį moka viso 400 Lt, tačiau vaikų poreikiai yra padidėję, todėl prašo peržiūrėti ankstesnius teismo sprendimus. Ieškovės pajamos į mėnesį vidutiniškai sudaro 1 877 Lt. Nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas vaikams ieškovės darbinės pajamos sumažėjo (nuo 1 932 Lt iki 1 107 Lt). Sūnui M. nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir specialus nuolatinės slaugos poreikis, jis prižiūrimas, gydomas ir lavinamas Vilijampolės socialinės globos namuose, dalį laiko praleidžia globos namuose, dalį - pas ją namuose (apie 15 dienų), todėl jį reikia nuvežti į Kauną ir iš ten parsivežti. Atsakovas per mėnesį moka 150 Lt, kas neatitinka vaiko poreikių, nes bendra jos išlaidų suma sudaro 790,39 Lt per mėnesį. Kai dukrai buvo priteistas išlaikymas, jai buvo tik vieneri metukai, dabar jai beveik 6 metai, todėl poreikiai padidėjo, jai nustatyta plokščiapadystė, todėl reikalinga ortopedinė avalynė, diagnozuota alerginė astma, atopinis dermatitas, bendra išlaidų dukros išlaikymui suma sudaro 1 104 Lt. Ieškovė nurodė, kad ji po išlaikymo priteisimo įgijo turto – butą bei automobilį. Šiuo metu butą parduodą, ima 129 000 Lt paskolą iš banko 28 metams bei perka gyvenamąjį būstą Kauno savivaldybėje. Gyvenamąją vietą keičia, nes, jos nuomone, Kaune ji galės gauti geriau apmokamą darbą, dėl kurio jau preliminariai tarėsi, be to, sūnui arčiau bus pensionatas, kuris yra apie 6 km nuo naujųjų namų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2000-12-05 nutarimu civilinėje byloje Nr. AV-265/2000 iš atsakovo priteistą išlaikymą, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004-07-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3291-12/2004 patvirtintą šalių sutarties sąlygą dėl sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo pripažino pasibaigusia ir priteisė iš atsakovo G. R. materialinį išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui M. R. po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. kovo 26 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-07-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-2442-399/07 iš atsakovo priteistą išlaikymo jo dukrai dydį ir priteisė iš atsakovo G. R. materialinį išlaikymą jo nepilnametei dukrai E. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. kovo 26 d. iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Pirmosios instancijos teismas prijungtų civilinių bylų Nr. AV365/2000 ir Nr. N2-3291-12/2004 duomenimis nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2000-12-05 nutarimu nutarta iš atsakovo išieškoti alimentus ieškovei sūnaus M. išlaikymui po ¼ dalį dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL. Šalys nutraukdamos santuoką, 2004-07-15 susitarė ir teismas sprendimu tokį jų susitarimą patvirtino, pagal kurį atsakovas sūnaus M. išlaikymui įsipareigojo mokėti po 100 Eur arba 350 Lt per mėnesį iki jis dirbs ir gyvens užsienyje. Nurodyto teismo 2007-07-31 nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti šalių dukrai E. išlaikymą po 250 Lt per mėnesį. Teismas nustatė, kad atsakovas užsienyje dirbo iki 2006 metų, ginčo dėl to nebuvo, todėl tarpinis šalių susitarimas dėl sūnui Mantvydui teiktino išlaikymo po 100 Eur galiojo iki šio laikotarpio. Šalys teismui nurodė, kad vėliau ir iki šiol atsakovas vaikų išlaikymui mokėjo po 400 Lt per mėnesį, kuriuos ieškovė paskirstydavo savo nuožiūra. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis buvusi teismo sprendimo dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priėmimo momentu ir dabar abiems šalims yra pasikeitusi iš esmės. Ieškovė po to, kai 2000 metais iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas jų sūnui, susirado darbą ir įgijo savarankiškas pajamas, kurios 2010 metais, jas lyginant su 2007 metais, kai buvo priteistas išlaikymas šalių dukrai, ieškovei sumažėjo. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2005-03-03 nuosavybės teise įsigijo 2 kambarių butą, 2005-11-02 bendrosios nuosavybės teise įsigijo 4 žemės sklypus, kuriuos nuomoja ir gauna nuompinigius, 2009-06-02 ji įgijo 2004 metų registracijos automobilį, t. y. jos turtinė padėtis per šį laiką yra iš esmės pagerėjusi, tačiau sumažėjusios gaunamos pajamos, kurios yra skiriamos kasdienių jos ir vaikų poreikių tenkinimui. Teismas nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis taip pat gerėjo (2006-09-27 atsakovas įgijo 2 kambarių butą, o 2007-08-27 ir 2008-10-08 nusipirko 2 žemės sklypus, 2008-10-03 įsigijo priekabą, o 2010-10-01 nusipirko 1997 metų registracijos automobilį), tačiau pajamų prasme padėtis išliko nepakitusi - jo gaunamos pajamos yra minimalios. Atsakovas be šalių vaikų turi dar vieną išlaikytinį – sūnų A., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad ieškovės kas mėnesį gaunamos ir vienam asmeniui tenkančios pajamos yra didesnės nei atsakovo. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus prašomo priteisti vaikams išlaikymo dydžio paskaičiavimus, sprendė, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 790,39 Lt, o dukrai 1 104 Lt. Teismas atsižvelgė į tai, kad sūnus M., būdamas pensionate, gauna visišką valstybės išlaikymą, jam nemokamai yra daromos mankštos, masažai ir kitos reabilitacijos procedūros, o jam esant pas ieškovę, ji gauna iš valstybės socialines išmokas, kurių dydis priklauso nuo vaiko pas mamą praleistų dienų skaičiaus ir kurios visiškai padengia ieškovės patiriamas vaiko išlaikymo išlaidas. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė, apskaičiuodama vaikams tenkančią išlaidų dalį, sudeda visas išlaidas, tame tarpe ir jos pačios poreikių tenkinimui išleistas sumas, ir gautą sumą dalija iš 3 šeimos narių, taip gauna mėnesio išlaidų kiekvienam vaikui dalį. Teismo nuomone, toks skaičiavimas yra neteisingas ir galėtų būti taikomas tik apskaičiuojant išlaidas maistui. Nurodė, kad tėvams neišgalint turėtų būti tenkinami tik baziniai poreikiai, tačiau ieškovė perka brangesnes prekes. Teismas sprendime nurodė, kad nenustatyta, jog sūnaus poreikiai būtų pakitę tiek, kad atsakovas turėtų mokėti 400 Lt išlaikymą. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, jog tarpinis šalių susitarimas, kuriuo buvo pakeistas pirminis teismo sprendimas dėl išlaikymo sūnui priteisimo, buvo sąlyginis (galiojo laikotarpiui, kol atsakovas dirbo užsienyje), tačiau sprendimo galiojimo sąlyga yra išnykusi, todėl laikė pasibaigusia, kas sudarė teismui pagrindą iš naujo nustatyti atsakovo teiktino sūnui išlaikymo dalį. Teismas darė išvadą, kad nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas šalių dukrai, mergaitė paaugo, pakito jos poreikiai, prekių ir paslaugų kainos, todėl iš atsakovo priteista suma mergaitės poreikių netenkina ir turi būti padidinta. Teismas atmetė tas išlaidas, kurias ieškovė priskaičiuoja, kaip skirtas mergaitės poreikiams tenkinti, nes jos yra susijusios išimtinai tik su pačios ieškovės poreikių tenkinimu, ir įvertinęs mergaitės išlaikymui kas mėnesį patiriamų išlaidų dydžius bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, nustatė, kad mergaitės poreikiams reikalingos mažesnės, t. y. apie 600-650 Lt išlaidos. Įvertinęs tai, jog mergaitė turi specialių poreikių ir dėl to jai nuolat reikalinga kineziterapija, teismas spendė, kad dukros išlaikymui mėnesiui reikalinga suma sudaro apie 800-850 Lt. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo išlaikymą po 150 Lt sūnui ir 400 Lt dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismo sprendimu išlaikymas sūnui M. buvo sumažintas, nors tokio prašymo atsakovas nereiškė. Teismas taip pat neteisingai nustatė atsakovo gaunamų pajamų dydį, kadangi neįvertino UAB ,,Continental transport“ pažymos apie tai, kad 2012 m. sausio – kovo mėnesiais atsakovo vidutinis atlyginimas buvo 678,50 Lt, be to, teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis gauna papildomų pajamų ir bendros pajamos per mėnesį sudaro iki 1 500 Lt. Įvertinus šias aplinkybes, sūnaus išlaikymui turėtų būti priteista ne mažiau kaip 170 Lt (678,50 Lt : 4). Sūnaus gaunama pašalpa neturėtų būti įskaičiuota į bendras pajamas visa apimtimi, kadangi ji skirta specialiems jo poreikiams tenkinti ir nepadengia visų būtinųjų poreikių. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė per mėnesį išleidžia 300 Lt auklei, kurios paslaugų labiausiai reikia sūnui, kadangi jis visiškai negali pasirūpinti savimi ir serga epilepsija, o ieškovė dirba visą savaitę ir šeštadieniais. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog ieškovė per mėnesį išleidžia 252 Lt sūnaus reabilitacijai (masažams), kai jis būna namuose. Apeliantė taip pat nurodo, kad šalių turtinė padėtis nėra vienoda, kadangi atsakovas nuosavybės teise valdo 43 393 Lt ir 1 700 Lt vertės žemės sklypus, o apeliantė kartu su motina valdo 1 000 Lt vertės žemės sklypą, už kurio nuomą pajamos nesudaro net 100 Lt per metus.
2) Nesutinka su teismo išvada, kad neteisingai paskaičiuotos išlaidos maistui ir būtinoms asmens higienos prekėms, kad jose įtrauktos išlaidos, skirtos ne tik vaikų poreikiams tenkinti. Apeliantė maistą ir kitas prekes perka visai šeimai, vaikams skirtų prekių neišskiria. Renkasi geresnės kokybės asmens higienos prekes siekdama pagerinti vaikų asmens higienos priežiūrą dėl jų sausos odos, jautrios burnos ertmės, kraujuojančių dantenų. Skaičiuojant išlaidas vaistams ir medicininėms priemonėms bendra išlaidų suma taip pat buvo dalijama lygiomis dalimis visiems trims asmenims. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl išlaidų paskirties, kadangi apeliantė per keturis mėnesius savo poreikiams vidutiniškai išleido 239 Lt, o vaikams – 784 Lt. Nesutinka su teismo išvada, kad mažametė dukra į darželį galėtų pati eiti pėsčiomis. Ji vyksta automobiliu todėl, kad suspėtų po darbo pasiimti dukrą iš darželio. Nesutikdama su teismo išvada, jog per daug yra išleidžiama maistui, apeliantė nurodo, kad visus maisto produktus perka parduotuvėje, ir šios išlaidos yra pagrįstos įrodymais, maistą gamina namuose, neišlaidauja kavinėse. Apeliantė nurodo, kad nesiekia iš atsakovo prisiteisti didesnės nei faktiškai patiriamų išlaidų dalies. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl jo patiriamų išlaidų kai vaikai būna pas jį.
3) Nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovas neturi pareigos prisiimti prievolių, susijusių su gyvybės draudimu ar būsto paskola, kadangi taip yra gerinamos vaikų gyvenimo sąlygos, todėl turi prisidėti ir atsakovas. Nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovas paliko apeliantei butą, kadangi jis atsakovui niekada nepriklausė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą pašo jį atmesti. Nesutikdamas su skundo argumentais, nurodo, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 400 Lt į mėnesį nėra tinkamai pagrįstas nei vaikų minimalių poreikių padidėjimu, nei ženkliai pasikeitusia atsakovo turtine padėtimi. Jis vaikais visada rūpinosi, jų išlaikymui nuo 2003-01-01 iki 2005-05-31 buvo viso pervesta 59 919,87 Lt, tokios lėšos buvo gerokai didesnės nei vaikų poreikiai, kadangi vaikai buvo dar maži. Jo turtinė padėtis po 2007-07-31 teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties ženkliai pablogėjo, kadangi jam gyvenant ir dirbant užsienyje atsakovo pajamos buvo žymiai didesnės. Šiuo metu gaunamos pajamos yra minimalios, jis turi išlaikyti sūnų A., reikėjo įsigyti būstą, todėl neturi galimybės teikti didesnį išlaikymą. Atsakovas negali dirbti sunkaus fizinio darbo, kadangi serga bronchine astma. Mano, kad ieškovė nurodė nepagrįstai didelius vaikų poreikius, į vaikų poreikius įtrauktos išlaidos, nesusijusios su jų poreikių tenkinimu, nurodytos pinigų sumos yra ženkliai padidintos ir nepagrįstos. Ieškovė netinkamai naudojo vaikų išlaikymui skirtas lėšas, kadangi pirko nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus), prabangų automobilį, nors pati lėšų neturėjo. Sūnus M. gauna pilną išlaikymą Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionate, o ieškovė jį pasiimdama namo už tas dienas gauna ir šalpos pensiją ir slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, kurių paskirtis tenkinti vaiko poreikius. Neaišku, kodėl vaikas imamas į namus, jei ieškovė dirba, o jį prižiūri svetimas žmogus - auklė. Be to, jis pats 1-2 kartus į mėnesį savaitgaliams pasiima sūnų. Nurodyti ir nepagrįstai dideli dukros E. poreikiai, pvz. maisto išlaidoms pakaktų 200 (ne 300) Lt per mėnesį, rūbams 100 (o ne 166,67) Lt. Dukra taip pat būna ir su juo, jai perkami rūbai, žaislai, ji maitinama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl išlaikymo sūnui M. dydžio keitimo
Byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2000-12-05 nutarimu buvo nutarta iš atsakovo išieškoti alimentus ieškovei sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį nuo 2000-11-20 iki sūnaus pilnametystės (t. 1, b. l. 11). Šalys, nutraukdamos santuoką, susitarė ir Marijampolės rajono apylinkės teismas 2004-07-15 sprendimu tokį jų susitarimą patvirtino, pagal kurį atsakovas įsipareigojo sūnaus M. išlaikymui mokėti po 100 Eur arba 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol jis dirbs ir gyvens užsienyje (civ. bylos Nr. N2-3291-12/20004 b. l. 12-13). Ieškovė prašė pakeisti išlaikymo sūnui dydį ir priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tai grindė sūnaus poreikiais ir pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi. Teismas šioje dalyje ieškovė reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas ne padidino, bet sumažino iš atsakovo priteisto išlaikymo sūnui Mantvydui dydį, nors tokio reikalavimo atsakovas nebuvo pareiškęs. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių susitarimą, kuriuo buvo pakeistas pirminis teismo sprendimas dėl išlaikymo sūnui priteisimo, laikė pasibaigusiu, kadangi jau buvo įvykusi susitarimo trukmę apibrėžianti sąlyga, nes atsakovo įsipareigojimas mokėti sūnaus Mantvydo išlaikymui po 100 Eur arba 350 Lt kas mėnesį buvo numatytas terminuotai, t. y. kol atsakovas dirbs ir gyvens užsienyje. Ieškovė neginčija, kad ši sąlyga yra įvykusi, todėl atsakovas nebeturi pareigos mokėti nurodytu susitarimu padidinto dydžio išlaikymą sūnui. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai nustatė atsakovo teiktino sūnui išlaikymo dydį šiuo metu, įvertinęs pasikeitusias sąlygas, ką ir numato CK 3.201 straipsnio 1 dalis. Be to, ieškovė prašė pakeisti ne tik išlaikymo dydį, bet ir išlaikymo formą, t. y. vietoje išlaikymo apibrėžto tam tikra atsakovo uždarbio (pajamų) dalimi (¼ dalimi) prašė priteisti konkretaus dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis (CK 3.201 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, jog teismas sumažino iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui, nes pasibaigus šalių susitarimui išlaikymą nustatė, įvertinęs dabar esančias aplinkybes. Taip pat vertintina ir tai, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo padidintas išlaikymas kitam nepilnamečiam vaikui - dukrai E. nuo 250 Lt iki 400 Lt kas mėnesį, kuris mokėtinas iš to paties atsakovo darbo užmokesčio, t. y. iš tų pačių atsakovo gaunamų pajamų.
Ieškovė nesutinka su teismo nustatytu atsakovo teikiamo išlaikymo sūnui dydžiu ir dėl to, kad toks dydis - 150 Lt neatitinka vaiko būtinų poreikių ir atsakovo turtinės padėties. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis po to, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, yra pagerėjusi (ji įgijo 2 kambarių butą, 4 žemės sklypus, 2004 m. registracijos automobilį), tačiau gaunamos pajamos sumažėjusios, o atsakovo turtinė padėtis taip pat pagerėjo (jis įsigijo 2 kambarių butą, 2 žemės sklypus, 1997 m. laidos automobilį), tačiau gaunamos pajamos tėra minimalios (t. 1, b. l. 92-95, t. 2, b. l. 2, t. 3, b. l. 10-11). Šios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 39-54, 98-104). Tokiu būdu abiejų šalių turtinė padėtis šiuo metu yra pakitusi iš esmės, t. y pagerėjusi, kadangi šalys įgijo turto, tačiau abiejų šalių gaunamos pajamos nesuteikia jiems galimybės tenkinti didesnius, nei būtini nepilnamečių vaikų poreikiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį - sūnų A., gimusį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 97, 123).
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo sūnui M. dydį, neatsižvelgė į jos išlaidas auklei, kurios paslaugų reikia, kai vaikas būna namuose, ir jo reabilitacijai (masažams) reikalingas lėšas. Apeliantės teigimu, ji auklei sumoka 300 Lt, o masažams - 252,65 Lt per mėnesį, nors tai konkrečiais įrodymais nėra patvirtinta. Pirmosios instancijos teismas šias ieškovės nurodytas aplinkybes teismo sprendime vertino, tačiau atsižvelgė į tai, kad ieškovė ir už tas dienas, kai vaikas būna jos namuose, gauna vaikui skiriamos šalpos pensiją ir slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, t. y. vaikas tuo metu turi savarankiškų tikslinių pajamų, kurios skirtinos jo poreikių tenkinimui. Tai patvirtino pati ieškovė (t. 3, b. l. 13-14). Todėl įvertinus ieškovei mokėtos šalpos pensijos ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos dydį, kai sūnus daugiau kaip pusę mėnesio būdavo namuose (t. 1 b. l. 26, 27-38), bei įvertinus tai, kad likusį laiką sūnus, būdamas Vilijampolės socialinės globos namuose, gaudavo pilną valstybės išlaikymą, ką patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas (t. 3, b l. 13-14), nurodyta teismo išvada pripažintina pagrįsta. Neįgaliam vaikui turint savarankiškų tikslinių pajamų, iš esmės galinčių užtikrinti būtinus poreikius), visapusiškesniam ir pilnesniam jo poreikių tenkinimui gali būti priteistas tam tikras išlaikymas, kuris būtų proporcingas tėvų turtinei padėčiai (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nebuvo nustatyta, jog sūnaus poreikiai yra pakitę (ir ar pakitę) tiek, jog atsakovas papildomai turėtų teikti vaikui 400 Lt išlaikymą. Iš atsakovo priteisus 150 Lt išlaikymą sūnui ir tokia pat dalimi prie išlaikymo prisidėjus ieškovei, bendras 300 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį, ieškovei dar gaunant nurodytas valstybės išmokas, toks išlaikymo dydis laikytinas proporcingu tiek sūnaus poreikiams, tiek tėvų turtinei padėčiai. Be to, nustatyta, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo taip pat prisideda ir kitu būdu, t.y. savaitgaliais bent kartą į mėnesį pasiimdamas jį į savo namus (t. 2, b. l. 3, 10, 86-87, 107).
Dėl teismo konstatuoto neteisingo išlaidų maistui ir higienos prekėms paskaičiavimo
Apeliantė ginčija teismo sprendimo motyvus, kuriais grindžiama išvada, jog ieškovė į vaiko poreikių skaičiuotę įtraukia ir savo asmenines išlaidas. Tačiau tokia teismo išvada yra pagrįsta ieškovės byloje pateiktų kvitų duomenimis (t. 2, b. l. 24-39). Kolegija sutinka, kad gyvenant kartu yra sunku atriboti, kurios išlaidos yra vaikų ir kurios išlaidos yra jos poreikiams tenkinti, kadangi įsigyti produktai dažniausiai vartojami bendrai, tačiau nustatant išlaikymo dydį yra svarbu, kad tas išlaikymas būtų proporcingas vaiko poreikiams. Pirmosios instancijos teismas pilnai tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dukrai dydžio pakeitimo iki 400 Lt, todėl darytina išvada, kad toks išlaikymas yra proporcingas dukros poreikiams, o dėl sūnaus poreikių tenkinimo ir priteisto jam išlaikymo proporcingumo jau pasisakyta. Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai apie išlaidų paskaičiavimą (ne tik dėl išlaidų maistui, higienai, bet ir vaistams ir medicininėms priemonėms), jų pagrįstumą neturi esminės reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, ir kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Apibendrindama kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Tačiau tai neužkerta šalims kelio vėliau iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo CPK 3.201 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.