Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-05-13 · Administracinė byla Nr. eAS-557-629/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-13
Bylos Nr.
eAS-557-629/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-04003-2025-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Akcinė bendrovė „HISK“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-557-629/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-04003-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Akcinė bendrovė „HISK“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2025 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-20221 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją P. V.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių pareiškėjui skirti išankstinę pensiją.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl atsisakė priimti skundą (pareiškimą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismas sprendė, kad atsisakius priimti pirmąjį skundo (pareiškimo) reikalavimą, atsisakytina priimti išvestiniu laikytiną antrąjį skundo (pareiškimo) reikalavimą – įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių pareiškėjui skirti išankstinę pensiją (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. Nr. KT177-A-N14/2021 nutarime, neatitinka faktinės tikrovės, ir priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne per teismą procedūra, pareiškėjo skundo (pareiškimo) pirmąjį reikalavimą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o skundo (pareiškimo) antrąjį reikalavimą – ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.). Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridėtas tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas (ABTĮ 25 str. 1 d.). Aplinkybė, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, yra pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2025 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-20221 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją P. V.“, kuriuo atsisakyta skirti pareiškėjui išankstinę senatvės pensiją.

Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba). Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Įstatymuose nėra įtvirtintos išimtys, kai skundas gali būti priimamas nagrinėti administraciniame teisme, pareiškėjui prieš tai nepasinaudojus privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nėra nurodyta ir nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl yra pagrindas skundo (pareiškimo) dalį dėl Sprendimo panaikinimo atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad atsisakius priimti skundo (pareiškimo) dalį dėl Sprendimo panaikinimo, yra pagrindas atsisakyti priimti išvestiniu laikytiną skundo (pareiškimo) reikalavimą – įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių pareiškėjui skirti išankstinę pensiją.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo ir taikant atitinkamus teisės aktus, kiltų abejonės dėl taikytinų teisės aktų konstitucingumo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo teisme dalyku (nepatenka į kito teismo jurisdikciją).

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį, todėl pareiškėjo minėtas prašymas netenkinamas.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė