Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-468-579-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-11
Bylos Nr.
1A-468-579-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Algirdas Remeika
Nuteistasis
G. T.
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Gražys Baudžiamosios bylos Nr. 1A-468-579-2014

Teisėjas Algis Vieraitis Teisminio proceso Nr. 1-89-1-01076-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.; 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Agnei Kubiliūtei, nuteistojo G. T. gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str. 1 d., ir nuteistas:

- pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas N. J., UAB (a) ir UAB (b) atžvilgiu) – 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas N. C. atžvilgiu) – 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas Ž. M. ir UAB (a) atžvilgiu) – 7 (septynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas A. M. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas D. D., UAB (a) ir UAB (b) atžvilgiu) – 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Skiriamos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. taisyklėmis dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Taikant BK 75 str. nuostatas, G. T. 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, nustatant tokius įpareigojimus: 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar toliau registruotis Darbo biržoje; 2) 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., kiek tai nebus susiję su legaliu darbu; 3) per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti ne mažiau kaip po 1/3 dalį nusikaltimais padarytos, šiuo teismo nuosprendžiu priteisiamos turtinės žalos kiekvienam nukentėjusiam fiziniam asmeniui.

Civiliniai ieškiniai tenkinti dalinai ir iš G. T. priteista: 1) N. J. - 1572,28 litų turtinės žalos ir 500 litų neturtinės žalos atlyginimo; 2) N. C. - 1380 litų turtinės žalos atlyginimo; 3) Ž. M. - 145 litų turtinės žalos atlyginimo; 4) A. M. - 8000 litų turtinės žalos ir 1500 litų neturtinės žalos atlyginimo; 5) D. D. - 1765,02 litų turtinės žalos ir 300 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų knusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

olegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. nuteistas už tai, kad, veikdamas grupėje asmenų, iš anksto susitarusių sukčiauti ir pasiskirsčiusių tam vaidmenimis, su byloje nenustatytais kitais asmenimis, 2011 m. gruodžio mėnesį perdavė šiems nenustatytiems asmenims sukčiaujant įgyjamiems pinigams pervesti duomenis apie savo (G. T.), dukters L. T. ir tuometinės sugyventinės O. M. turimas sąskaitas AB (a) banke, atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), po ko:

2011-12-16, apie 16.30 val., nenustatytam asmeniui pagal bendrą susitarimą paskambinus telefonu N. J., melagingai prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnu, pareiškus apie tariamą pinigų plovimą per jos, N. J., banko sąskaitą, taip apgaulės būdu išgavus iš N. J. elektroninės bankininkės paslaugos naudotojo tapatybę patvirtinančių priemonių duomenis, jų pagalba prisijungus prie nukentėjusios sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB (a) banke, pervedus į jo, G. T., suteiktą O. M. sąskaitą 345,28 lito (konvertavus 100 eurų) ir 1220 litų sumas pinigų, priklaususių N. J., taip pat apgaule, pasinaudojant tais pačiais nukentėjusios elektroninės bankininkystės duomenimis, jos, N. J., vardu užsakius ir gavus 750 litų kreditą iš UAB (a) bei 3000 litų kreditą iš UAB (b), šiuos pinigus taip pat pervedus į O. M. sąskaitą, 2011-12-13 ir 2011-12-17 jis, G. T., paprašė O. M. bankomate (duomenys neskalbtini) iš jos sąskaitos išgryninti sukčiaujant gautus pinigus - 5300 litų, šiai tai padarius, pinigus perėmė ir perdavė nenustatytam asmeniui. Taip apgaule G. T. savo ir kitų asmenų naudai įgijo jam svetimą turtą - pinigus: N. J. - 1565,28 lito, UAB (a) - 750 litų ir UAB (b) - 3000 litų;

2011-12-29, apie 12.42 val., nenustatytam asmeniui pagal bendrą susitarimą paskambinus telefonu N. C., melagingai prisistačius policijos pareigūnu, pareiškus apie tariamą pinigų plovimą per jos, N. C., banko sąskaitą, taip apgaulės būdu išgavus iš N. C. elektroninės bankininkystės paslaugos naudotojo tapatybę patvirtinančių priemonių duomenis, jų pagalba prisijungus prie nukentėjusios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB (b), pervedus į jo, G. T., suteiktą L. T. sąskaitą 1380 litų, priklaususių N. C., 2011-12-29 jis, G. T., paprašė O. M. bankomate (duomenys neskalbtini) iš L. T. sąskaitos jo perduota tam kortele išgryninti sukčiaujant gautus pinigus - 1380 litų, šiai tai padarius, pinigus perėmė ir perdavė nenustatytam asmeniui. Taip apgaule G. T. savo ir kitų asmenų naudai įgijo jam svetimą turtą – N. C. 1380 litų pinigų;

2012-01-09, apie 15.24 val., nenustatytam asmeniui pagal bendrą susitarimą paskambinus telefonu Ž. M., melagingai prisistačius policijos pareigūnu, pareiškus apie tariamą pinigų plovimą per jos, Ž. M., banko sąskaitą, taip apgaulės būdu išgavus iš Ž. M. elektroninės bankininkystės paslaugos naudotojo tapatybę patvirtinančių priemonių duomenis, jų pagalba prisijungus prie nukentėjusios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB (a) banke, pervedus į jo, G. T., suteiktą jo paties sąskaitą 145 litus pinigų, priklaususių Ž. M., taip pat apgaule, pasinaudojant tais pačiais nukentėjusios elektroninės bankininkystės duomenimis, jos, Ž. M., vardu užsakius ir gavus 750 litų kreditą iš UAB (a), šiuos pinigus tuo pačiu kartu (pavedimu) pervedus į jo, G. T., sąskaitą, 2012-01-10 jis pats bankomate (duomenys neskalbtini) iš asmeninės sąskaitos išgrynino sukčiaujant gautus pinigus - 895 litus, ir perdavė nenustatytam asmeniui. Taip apgaule G. T. savo ir kitų asmenų naudai įgijo jam svetimą turtą – Ž. M. 145 litus ir UAB (a) 750 litų pinigų;

2012-01-13, apie 14.40 val., nenustatytam asmeniui pagal bendrą susitarimą paskambinus telefonu A. M., melagingai prisistačius policijos pareigūnu, pareiškus apie tariamą pinigų plovimą per jos, A. M., banko sąskaitą, taip apgaulės būdu išgavus iš A. M. elektroninės bankininkystės paslaugos naudotojo tapatybę patvirtinančių priemonių duomenis, jų pagalba prisijungus prie nukentėjusios sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB (a) banke, pervedus į jo, G. T., suteiktas O. M. ir L. T. sąskaitas po 4000 litų sumas pinigų, priklaususių A. M., 2012-01-13 jis, G. T., paprašė O. M. bankomate (duomenys neskalbtini) iš jos ir L. T. sąskaitų išgryninti sukčiaujant gautus pinigus - po 4000 litų iš kiekvienos, perdavė tam dukters banko kortelę, O. M. tai padarius, pinigus perėmė ir perdavė nenustatytam asmeniui. Taip apgaule G. T. savo ir kitų asmenų naudai įgijo jam svetimą turtą – A. M. 8000 litų pinigų;

2012-01-16, apie 10.30 val., nenustatytam asmeniui pagal bendrą susitarimą paskambinus telefonu D. D., melagingai prisistačius prokuroru, pareiškus apie tariamą pinigų plovimą per jos, D. D., banko sąskaitą, taip apgaulės būdu išgavus iš D. D. elektroninės bankininkės paslaugos naudotojo tapatybę patvirtinančių priemonių duomenis, jų pagalba prisijungus prie nukentėjusios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB (b), pervedus į jo, G. T., suteiktą L. T. sąskaitą 20 ir 495 litų sumas pinigų, priklaususių D. D., taip pat apgaule, pasinaudojant tais pačiais nukentėjusios elektroninės bankininkystės duomenimis, jos, D. D., vardu užsakius ir gavus 750 Lt kreditą iš UAB (a) bei 500 Lt kreditą iš UAB (b), šiuos pinigus taip pat pervedus į L. T. sąskaitą, 2012-01-16 jis, G. T., šiuos sukčiaujant gautus pinigus - 1765 litus, bankomate (duomenys neskalbtini) iš dukters sąskaitos išgrynino ir perdavė nenustatytam asmeniui. Taip apgaule G. T., savo ir kitų asmenų naudai įgijo jam svetimą turtą - pinigus: D. D. - 515 litų, UAB (a) - 750 litų ir UAB (b) - 500 litų.

Šalies argumentai

Nuteistojo G. T. gynėjas advokatas R. Matonis skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nusikalstama apgaule (BK 182 str. 1 d. prasme) pripažino G. T. veiksmus, pasireiškusius savo ir savo dukros bei sugyventinės banko sąskaitų duomenų atskleidimu tyrimo nenustatytiems asmenims ir į šias sąskaitas patekusių pinigų išgryninimu bankomatuose bei perdavimu tariamiems bendrininkams, tuo pačiu padaręs faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad nuteistasis apie kitų bendrininkų atliekamus veiksmus (jų esmę) žinojo bendrais bruožais. Tačiau sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei kaltininko tyčiai. Iš dalies pripažįstant, kad teismas teisingai nustatė, jog G. T. nenustatytiems asmenims suteikė duomenis apie savo ir kitų asmenų sąskaitas, pastebėtina, kad jis tai darė būdamas pagrįstai įsitikinęs, jog jo paprašęs tai padaryti asmuo, su kuriuo susipažino pagal skelbimą internete pardavinėdamas automobilį, jokių nusikalstamų veiksmų, jau nekalbant apie kokį nors sukčiavimą, neatlieka ir neketina to daryti. Apelianto teigimu, teismo prielaida, kad G. T. bendravimas su šiuo asmeniu telefonu pats savaime suponuoja išvadą supratus ar pagrįstai numanant, kad tas asmuo (arba asmenys) ketina jo pateiktus sąskaitų duomenis panaudoti nusikalstamai sukčiaujant, yra aiškiai nepagrįsta, kadangi jos nepatvirtina jokie kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Kitaip tariant, G. T. pripažintas kaltu tariamai nustačius, kad jo nusikalstama apgaulė pasireiškė grupėje iš anksto susitarusių sukčiauti ir vaidmenimis pasiskirsčiusių asmenų, tačiau byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai tokį susitarimą patvirtinti, o vien objektyviai G. T. atlikti veiksmai, nenustačius jo tyčios padėti tariamiems bendrininkams sukčiauti, aiškiai nėra pakankami tam, kad leistų pagrįstai nuspręsti nusikalstamą susitarimą buvus ar žinojus, jog nenustatyti asmenys tyčia sieks apgaule užvaldyti nukentėjusiųjų turtą (pinigus). Skunde pažymima, kad visi spėjimai ir abejonės, jeigu jų nepavyko nagrinėjant bylą pašalinti, turi būti vertinami kaltinamojo naudai.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais mo­ty­vais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. T. gynėjo advokato R. Matonio ape­liacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, va­dovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę padarius nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, jog G. T. kaltė, padarius jam inkriminuotas BK 182 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais duomenimis. Skundžiamo nuosprendžio išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumą.

Nors nuteistasis G. T. savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo neigė, nurodydamas, kad jis tyčia nesukčiavo ir pats buvo apgautas nepažįstamų jam asmenų, tačiau jo pa­ro­dy­mai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Nuteistojo G. T. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įro­dymų visuma – nukentėjusiųjų N. J., N. C., Ž. M., A. M. ir D. D., liudytojų O. M., L. T. parodymais, iš dalies ir paties nuteistojo parodymais, taip pat pateiktais AB (a), AB (a) ir AB (c) bankų duomenimis, UAB (a) ir UAB (b) duo­me­ni­mis, telefoninių skambučių išklotinių, celių jungimosi ir kitais elektroninių ryšių tinklais per­duo­da­mos informacijos duomenimis, (duomenys neskalbtini) pa­tai­sos namuose rasto telefono Nr. (duomenys neskalbtini) IMEI kontrolės duomenimis, taip pat bankomato, esančio (duomenys neskalbtini) prieigų vaizdo įrašo medžiaga bei visais kitais bylos medžiagoje esančiais duomenimis, kuriuos įvertinus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl G. T. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismo nuosprendis dėl šios vei­kos pa­da­ry­mo pagrįstas ne prielaidomis, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, bet teisiamajame posėdyje ištirtais ir pati­krin­tais įrodymais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad nuteistojo kaltė byloje grindžiama netiesioginiais įrodymais. Tačiau netiesioginiais įrodymais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. BPK 20 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam asmeniui nepriimtinos teismo iš­va­dos dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įsta­ty­mo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.

Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo padarytos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 182 str. 1 d. Padarytų nusikaltimų mechanizmas neleidžia teismui abe­jo­ti ir tuo, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia – G. T. suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Tyčios turinį, esant sukčiavimui, sudaro kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala ir tokių padarinių norėjo. Nors apeliaciniame nuteistojo gynėjo skunde nurodama, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo tyčios padėti sukčiauti tariamiems bendrininkams, tačiau kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Todėl apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis Nr. 2K-197/2011).

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. T. tvirtino, kad 2011 m. gruodį patalpinus į internetinį skelbimų portalą skelbimą su jo telefono numeriu apie parduodamą automobilį, jam ėmė skambinti (buvo apie 20-30 skambučių) nepažįstamas „D.“ pasivadinęs vyras, kuris prašė jį sužinoti ir sudiktuoti kuo daugiau asmenų sąskaitų bankuose duomenis, nes teigė norintis slapčia nuo žmonos, su kuria skiriasi, persivesti pinigų, dėl ko G. T. įtarimų dėl ketinimų užsiimti neteisėta veikla, nekilo. Apeliaciniame nuteistojo gynėjo skunde taip pat teigiama, kad G. T. nenustatytiems asmenims suteikė duomenis apie savo ir kitų asmenų sąskaitas, būdamas pagrįstai įsitikinęs, jog jo paprašęs tai padaryti asmuo jokių nusikalstamų veiksmų neatlieka ir neketina to daryti. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo versija ir tvirtinimas, kad už atliekamus veiksmus jis jokios naudos negavo, tik siekė padėti mažai pažįstamam asmeniui, ir apie daromas nusikalstamas veikas nieko nežinojo, pagrįstai laikytinas tik gynybine nuteistojo versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad G. T. bendravimas su nenustatytu asmeniu telefonu dėl sąskaitų nurodymo ir pinigų išgryninimo leidžia daryti išvadą, kad jis suprato, kad su juo kontaktavęs asmuo (arba asmenys) ketina jo pateiktus sąskaitų duomenis panaudoti nusikalstamai sukčiaujant, ką patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti objektyvūs įrodymai. Todėl visiškai nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinti, kad jo nusikalstama veika pasireiškė grupėje iš anksto susitarusių sukčiauti ir vaidmenimis pasiskirsčiusių asmenų. Tai, kad G. T. ir nenustatytų asmenų buvo išankstinis susitarimas sukčiauti, pasidalinus su bendrininkais vaidmenimis ir su jais veikus tiek savo, tiek bendrininkų naudai, patvirtina daugybinis (po keliolika ar net keliasdešimt kartų) ir abipusis kontaktavimas telefonu su asmeniu (asmenimis), skambinusiais nukentėjusiosioms ir apgaule išgavusiais jų bankinių sąskaitų ir elektroninės bankininkystės duomenis, ir dažniausiai tai darant laiko tarpais, kai nukentėjusiosios dėl apgaulės atskleidė tolimesniam sukčiavimui būtinus savo tapatybės duomenis. Taip pat kaip neįtikima vertintina ir nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad G. T. svetimiems asmenims galėjo atskleisti ne tik savo, bet ir artimiausių žmonių – dukters ir sugyventinės, sąskaitų duomenis nesiekdamas gauti iš to jokios naudos. Nuteistojo nurodytos aplinkybės apie tai, jog jam skambinėjęs nepažįstamas asmuo „D.“ jo telefono numerį surado internete, ką patvirtina internetinis skelbimas apie jam priklaususio automobilio pardavimą, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių apie tai, kad jis žinojo apie daromas nusikalstamas veikas. Visi teisminio nagrinėjimo metu ištirti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie skambučius su asmenimis, siekiant apgaulės būdu išgauti elektroninės bankininkystės duomenis, laikotarpiai kiek buvo kartų kalbėta, kada buvo išgryninti pinigai, paneigia G. T. versiją, kad jam skambindavęs asmuo buvo jam nepažįstamas ir jis apie daromas nusikalstamas veikas nežinojo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pir­mo­sios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visumą, padarė pa­grįstas išvadas dėl nuteistojo G. T. kaltės padarius nusikalstamas veikas. Teismas teisingai taikė nuteistajam baudžiamąjį įstatymą pagal BK 182 str. 1 d.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. Skir­da­mas nuteistajam G. T. bausmes, jas subendrindamas ir taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, pir­mo­sios instancijos teismas BK 41, 54, 55, 63 ir 75 str. reikalavimų nepa­žei­dė, atsižvelgė į nu­teis­to­jo padarytų nusi­kals­ta­mų veikų pobūdį ir pavo­jin­gu­mo laipsnį, kal­tės for­mą ir rūšį, į nu­teistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą ir visas by­los aplin­ky­bes. Civilinis ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Teisėjų kolegija kons­ta­tuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei tei­sė­tą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės, bausmių rūšies, dy­džio ir su­ben­drinimo bei civilinio ieškinio priteisimo pa­grindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas galioti nepa­keis­tas, o nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo G. T. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skun­dą atmesti.

Pirmininkaujantis teisėjas Evaldas GražysTeisėjai Egidijus Jonas GrigaravičiusAlgirdas Remeika