Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

3. Iš VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės neįregistruotos. Byloje esančiais duomenimis, minėtame bute gyveno M. šeima, tačiau jau apie 10 metų jame niekas negyvena, nors gyvenamąją vietą jame yra deklaravęs M. M.. Pagal namų ūkio knygos kopijas nustatyta, kad M. šeima gyveno (duomenys neskelbtini) suteiktame bute. Namų ūkio knygose nėra žymos dėl buto privatizavimo, taip pat pagal Vilniaus regioninio archyvo teikiamus duomenis, dokumentai dėl šio buto privatizavimo, notarinės sutartys dėl šio buto pirkimo-pardavimo nerastos. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis, kiti butai, esantys daugiabučiame name G(duomenys neskelbtini), buvo privatizuoti. Dėl Buto nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo ar privatizavimo sutartis, jokiam asmeniui nebuvo suteikta teisė įgyti nuosavybės teisių į minimą butą ir įregistruoti jį savo vardu.

4. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju Butas nebuvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jie liko valstybės nuosavybe. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, buvo perduodami pagal perdavimo priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo nustatyta tvarka.

5. Šiuo atveju butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduota ar kitaip pagal įstatymus perleista) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis vertintinas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014 m. spalio 1 d. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra valstybės įmonė Turto bankas). Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti Butą valstybės nuosavybe leis valstybės įmonei Turto bankas įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas. Ginčo su suinteresuotu asmeniu Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra.

6. Iš bylos duomenų matyti, kad yra visos aukščiau minėtos įstatymo reikalaujamos aplinkybės juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl, vadovaudamasi išdėstytu, bei CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-447 straipsniais, pareiškimas tenkintinas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 268 straipsniu, 444 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.