Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1196-766/2016 pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui D. P. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. P. 9 739,48 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimui, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas patyrė turtinę žalą dėl atsakovo kaltais veiksmais pareigūnui R. J. sukelto sveikatos sutrikdymo, todėl yra įgijęs regreso teisę į visos išmokėtos kompensacijos dydį.Atsakovas D. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis ir jo tėvai atlygino pareigūnui visą žalą, o mokėti darbo užmokesčio kompensaciją nukentėjusiajam už nedarbingas dienas yra Policijos departamento prievolė, nes jis prisiima pareigą mokėti socialines išmokas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėjusio kompensaciją tarnybos metu sužalotam policijos pareigūnui, teisės išmokėtos sumos reikalauti regreso tvarka iš žalą padariusio asmens.Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 1.59 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas D. P. pasipriešino jį sulaikančiam policijos pareigūnui R. J., dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris sąlygojo pareigūno nedarbingumą nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. (101 diena). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 40-TE-170, kuris pakeistas 2015 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 40-TE-328, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, pripažinta, kad policijos pareigūnas sužalotas vykdant tarnybines pareigas, ir jam išmokėtina 8 244,60 Eur (dešimties mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) piniginė kompensacija. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą Nr. 5-IL-1403 skirti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 8 244,60 Eur nurodytai kompensacijai išmokėti bei 1 494,88 Eur draudimo išmokai sumokėti. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2015 m. sausio mėn. ir 2015 m. kovo mėn. išmokėjo pareigūnui R. J. 8 244,60 Eur kompensaciją, 1 451,34 Eur socialinio draudimo išmoką ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos surenkamąją sąskaitą sumokėjo 43,54 Eur socialinio draudimo įmokų. Ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovaujamas Šiaulių apskrities policijos komisariato įgalioto asmens, pasinaudodamas regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise, ieškiniu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. P. žalą, kurią ieškovas patyrė dėl nurodytų kompensacijos, nedarbingumo pašalpos ir draudimo įmokų mokėjimų tarnybos metu sužalojus policijos pareigūną R. J.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino motyvuodamas tuo, kad yra nustatytos visos atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės bei regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės taikymo sąlygos. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia netinkamu materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinę deliktinę atsakomybę, taikymu, netinkamu įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymu, nukrypimu nuo susiformavusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau nepagrįstai sprendė dėl atgręžtinio reikalavimo teisės apimties ir priteistinos žalos dydžio.Pagal Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktą, įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti CK 6.290 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ši teisės norma aiškintina taip, jog valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį, asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei įvertinusi bylos medžiagą, laiko nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo teiginius, jog ieškovas, pasinaudodamas regreso teise, apskritai neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą, kurią jis patyrė dėl kompensacijos, nedarbingumo pašalpos ir draudimo įmokų mokėjimų atsakovui sužalojus policijos pareigūną R. J. 2014 m. rugsėjo 13 d. tarnybos metu. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su kitais atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo visa apimtimi patenkinti ieškovo reikalavimų, nes byloje nėra įrodymų, kad ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovo žala atitinka policijos pareigūno nurodyto įvykio metu realiai patirtą žalą. Tokio pobūdžio bylose yra būtina nustatyti policijos pareigūno realiai patirtos žalos dydį, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir tai lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą.Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.). Preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama. Pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutiko, kad R. J. realiai patyrė ieškovo prašomo dydžio nuostolius, kadangi nukentėjęs policijos pareigūnas buvo nedarbingas tik 101 dieną, tačiau jam išmokėta dešimties mėnesinių atlyginimų dydžio draudimo išmoka. Ši aplinkybė kelia abejonių, ar pareigūnui išmokėta draudimo išmoka atitinka jo realiai patirtą žalą ir jos neviršija, bei paneigia kompensacijos atitikties realiai patirtai žalai prezumpciją.Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškusi reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai ieškovas turi įrodyti šią aplinkybę, nes pagal CPK 178 straipsnį, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnui R. J. išmokėta jo dešimties mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti patirtos žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu. Ieškovai ir atsakovas papildomų realios žalos dydį pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė (CPK 178, 185 str.). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas Policijos departamentas neįrodė, kad policijos pareigūno R. J. patirta reali žala dėl sveikatos sužalojimo 2014 m. rugsėjo 13 d. tarnybos metu siekia jam ieškovo išmokėtos 8 244,60 Eur kompensacijos dydį ir kad atsakovui kyla pareiga atlyginti tokio dydžio žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl vykdant tarnybines pareigas patirto sužalojimo pareigūnas R. J. negalėjo eiti pareigų nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., t. y. 101 dieną, iš jų 69 darbo dienas. Pareigūno R. J. vidutinis darbo dienos užmokestis, apskaičiuotas už tris paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, kurį pareigūnas buvo sužalotas, sudarė 135,56 Lt (39,26 Eur) sumą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2015 m. sausio 26 d. pažymoje Nr. 206 nurodyta, kad R. J. sveikatos sutrikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Kitų įrodymų pagrindžiančių realios žalos dydį byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad policijos pareigūno R. J. realiai patirtus nuostolius ir negautas darbines pajamas už 69 darbo dienas, kurias pareigūnas dėl ligos negalėjo vykti į darbą, ir į kurių atlyginimą turi teisę ieškovas išmokėjęs kompensaciją, sudaro 2 708,94 Eur (69 d.d. x 39,26 vid. d. užmok.). Ieškovas taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovo nukentėjusiajam išmokėtą 1 451,34 Eur draudimo išmoką bei 3 procentus nuo draudimo sumos (43,54 Eur), sumokėtą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Konstatuotina, jog minėtus nuostolius ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų policijos pareigūno atžvilgiu, kurių Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nebūtų patyręs jei atsakovas nebūtų sužalojęs R. J., todėl ieškovas taip pat turi teisę į jų atlyginimą. Kadangi žalos dydis yra nustatytas, o atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovo veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį tarp nurodytos žalos ir neteisėtų veiksmų bei atsakovo kaltę patvirtina byloje esantys 2014 m. lapkričio 24 d. tarnybinio patikrinimo išvada dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos Mobiliojo būrio vyresniojo patrulio R. J. sveikatos sutrikdymo tarnyboje, 2015 m. kovo 12 d. Policijos departamento išvada, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015 m. sausio 13 d. pranešimas apie išmokėtiną draudimo sumą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. vasario 10 d. ir 2015 m. kovo 16 d. įsakymai dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. sausio ir kovo mėn. atsiskaitymo lapeliai bei Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendis, todėl iš atsakovo yra pagrindas priteisti 4 203,82 Eur (2 708,94 + 1 451,34 + 43,54). Aplinkybės, jog nukentėjusiajam R. J. visa turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta nepaneigia Policijos departamento atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakingą už žalą asmenį, nes priešingu atveju būtų visiškai paneigta draudimo išmokas išmokėjusio asmens regreso teisė į žalos atlyginimą (CK 6.290 str. 3 d.).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, tačiau nustatydamas ieškovui priteistinos žalos atlyginimo dydį netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).Teisėjų kolegijai pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).Byloje nustatyta, kad ieškovo ieškinys, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti apmokamas 219 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, atsakovas patyrė 550 Eur už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, kadangi buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, už apeliacinį skundą sumokėjo 20 Eur, be to, atsakovas patyrė 450 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo surašymą. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta 43 proc. ieškovo reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 94 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui atitinkamai iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistina: 313,50 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme ir 267,90 Eur – apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2, 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti – sprendimu priteistą žalos atlyginimą sumažinti iki 4 203,82 Eur ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4 203,82 Eur (keturis tūkstančius du šimtus tris eurus 82 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 2013,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kodas 188785847, buveinė: Saltoniškių g. 19, Vilnius, a. s. Nr. LT517044060007821066, AB SEB bankas, naudai.

Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 94 Eur (devyniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kodas 188785847, buveinė: Saltoniškių g. 19, Vilnius, a. s. Nr. LT517044060007821066, AB SEB bankas, atsakovui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 313,50 Eur (tris šimtus trylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti iš ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kodas 188785847, buveinė: Saltoniškių g. 19, Vilnius, a. s. Nr. LT517044060007821066, AB SEB bankas, atsakovui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 267,90 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.