- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- AN2-624-317/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00098-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. B.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Aušra Degulytė
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - D. B. (buvusi – K.) atstovės advokatės Aušros Degulytės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarimo D. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2020 m. birželio 13 d. D. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2020 m. birželio 13 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti bei būdama neblaivi (nustatytas 0,6 promilės girtumas). Automobilis taip pat buvo neapdraustas bei įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarimu D. B. pripažinta padariusia administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, ir pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį nubausta 50 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 30 Eur bauda, pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį – 1 100 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir D. B. paskirta galutinė 1 100 Eur bauda. Apylinkės teismas konstatavo, jog byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. B. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti bei būdama neblaivi (kai nustatytas 0,60 promilės girtumas), automobilis taip pat buvo neapdraustas bei neįregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, kas atitinka ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytų nusižengimų sudėtis. Teismas nurodė, kad D. B. teismo posėdyje iškeltą versiją, jog automobilį vairavo ne ji, o transporto priemonės savininkė, paneigia byloje esantys pirminiai parodymai – kartu automobilyje važiavusio asmens – L. N. parodymai, taip pat automobilį sustabdžiusių policijos pareigūnų parodymai, kurie yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus ir neprieštaraujantys vieni kitiems, juos taip pat patvirtina ir papildo į bylą pateikti vaizdo įrašai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. B. atstovė advokatė Aušra Degulytė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde teigiama, jog byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog D. B. padarė administracinį nusižengimą. Apylinkės teismas neteisingai vertino byloje surinktą medžiagą, selektyviai ir subjektyviai vadovavosi D. B. kaltinančia medžiaga, visiškai nemotyvuotai atmesdamas ir net nevertindamas ją teisinančių įrodymų. D. B. detaliai paaiškino įvykio aplinkybes, jos paaiškinimai nuoseklūs ir paaiškinimus pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ko negalima pasakyti apie L. N. poziciją. D. B. transporto priemonės nevairavo - jos paimti atvyko L. N., merginos buvo susitarę vykti prie jūros, tačiau, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, D. B., buvo suklaidinta transporto priemonės „Mitsubishi Colt“ savininkės, kuri peršoko į keleivio vietą ir liepė į vairuotojo vietą persėsti D. B., ką ji ir padarė.
3.2. Anot apeliantės, L. N. nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai duoti byloje turėtų būti vertinami kritiškai ir laikytini L. N. gynybine pozicija. Visų pirma, L. N. apeliaciniame skunde dėl Marijampolės apylinkės teisimo Jurbarko rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutarties nurodė, kad D. B. nepažįsta ir matė ją pirmą kartą. D. B. į bylą pateikė nuotraukas ir susirašinėjimus, pagrindžiančius, kad su L. N. yra seniai pažįstamos. Iš pateikto susirašinėjimo taip pat galima daryti išvadą, kad L. N. ir jos automobilį į (duomenys neskelbtini) atvežė ne brolis su tralu, kaip aiškino L. N., duodama paaiškinimus, bet minėtas susirašinėjimas patvirtina būtent D. B. nurodytas faktines aplinkybes, kad merginos susitarė vykti į Palangą, tarėsi, kad liudytoju apklaustas D. B. sužadėtinis nuveš ją iki Kryžkalnio, kur turėjo susitikti su L. N. ir vykti į Palangą, tačiau dėl susiklosčiusių darbinių aplinkybių R. B. neturėjo galimybės nuvežti D. B. į sutartą vietą, todėl L. N. atvyko į (duomenys neskelbtini) pasiimti D. B. iš jos gyvenamosios vietos. Šias aplinkybes patvirtina pateiktas susirašinėjimas, kuriame D. B. rašo L. N. „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) manes nedames, nes turi daug darbų. Ar tu galim mane prasukt paimti cia nuo Kryžkalnio 50 km, aš tau sumokėsiu“. L. N. D. B. atrašė „Joo, gerai as atsikeliu (atsikėliau) kaip tik anksčiau, varau rengtis“. Kitame susirašinėjime L. N. nurodo, kad iki (duomenys neskelbtini) liko 40 km, žinutė išsiųsta 2020 m. birželio 13 d. 8.33 val. L. N. apklausiama taip pat nurodė, kad važiavo prie vandens, nes brolis atvežęs su tralu ją paliko (duomenys neskelbtini), kad jai nereikėtų laukti jo servise. Apklausiamas liudytoju policijos pareigūnas patvirtino, kad merginos sakė važiuojančios į Palangą, jam sukėlė nuostabą tai, kad merginos vyko į pakankamai tolimą kelionę nedraustu, techniškai netvarkingu automobiliu, o tariamai vairuotojai buvo nustatytas neblaivumas. Visai nelogiška, kad asmuo perduotų transporto priemonę neblaiviai draugei, neturinčiai vairuotojo pažymėjimo ir apskritai neturinčiai vairavimo įgūdžių, dėl ko L. N. pamačiusi policijos pareigūnus ir žinodama, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir kad automobilis yra techniškai netvarkingas ir nedraustas, siekė išvengti atsakomybės ir peršoko į keleivio sėdynę ir, pasinaudodama D. B. pasimetimu, kadangi mergina nevairuodama ir nežiūrėdama į kelią tikrai galėjo nematyti policijos pareigūnų, liepė jai perlipti į vairuotojo vietą. Pažymėtina, kad automobilio langai yra tamsinti ir policijos pareigūnai patvirtino, kad nematė, kas dedasi automobilio viduje. Be to, automobilis yra pakankamai erdvus, kad jaunos ir lieknos merginos fiziškai sugebėtų pasikeisti vietomis. Taip pat pažymėtina, kad L. N. nurodė, kad perdavė D. B. automobilį vairuoti, kadangi nepastebėjo, kad D. būtų apsvaigusi, tačiau policijos pareigūnas nurodė, kad patikrino merginos, sėdėjusios prie vairo blaivumą dėl to, kad akivaizdžiai sklido alkoholio kvapas.
3.3. Atmestinas argumentas, jog D. B. kaltę patvirtina L. N. paaiškinimai, dar ir dėl to, jog akivaizdu, kad L. N. turėjo pagrindą apkalbėti D. B., tokiu būdu siekdama išvengti administracinės atsakomybės. Į bylą pateiktas body cameros vaizdo įrašas patvirtina D. B. nurodomą įvykių versiją – nors pareigūnui priėjus prie automobilio prie vairo sėdi D. B., tačiau matyti, kad mergina yra visiškai pasimetusi. Ji visiškai nežino kokius jungiklius ar mygtukus spausti, kad būtų atlikta viena ar kita funkcija automobilyje - viską už D. B. padaro L. N.. Taip pat vaizdo įraše 2020_0613_100531_001.MP4, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu (į bylą buvo pateikta ir įrašo stenograma), girdisi L. N. pasakyti žodžiai, patvirtinantys D. B. nurodytas faktines aplinkybes - įraše girdima, kaip L. N. pasako „Aš... susikeitėm mes iš tikrųjų, tai..“, tačiau pareigūnas ją nutraukia, sakydamas, kad vairavo D. B., ir daugiau šių aplinkybių nebesiaiškina.
3.4. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas neturėjo vadovautis ir policijos pareigūnų paaiškinimais, kadangi jie nėra tikslūs. Pavyzdžiui, apklausus liudytoju pareigūną S. S. jis, atsakydamas į klausimą, ar L. N. siūlė pareigūnams susitarti, atsakė, kad tokių pasiūlymų nebuvo, tačiau vaizdo įraše girdisi L. N. frazė - pasiūlymas pareigūnams „susitarti“. Taigi dėl šių aplinkybių policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti vertinami kaip visiškai tikslūs ir neabejotini.
3.5. Advokatė skunde pažymi ir tai, kad 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-822-523/2020 D. B. byla buvo grąžinta papildyti protokolą surašiusiai institucijai, konstatavus, jog yra reikalinga atlikti į bylą pateikto vaizdo ir garso įrašo ekspertizę, nes priešingu atveju nėra galimybės visapusiškai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylos. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinį skundą, grąžino bylą nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams, konstatuodamas, kad nurodomas aplinkybes išsiaiškinti ir neaiškumus pašalinti gali pats bylą nagrinėjantis teismas. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai savo iniciatyva ekspertizės taip ir nepaskyrė, taip pat atmetė ir D. B. atstovės 2021 m. rugpjūčio 23 d. prašymą paskirti administracinėje byloje fonoskopinį vaizdo ir garso įrašo tyrimą. Taigi, teismas neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų pašalintos abejonės ir neaiškumai, konstatuojami 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi. Skundžiamame nutarime teismas nemotyvavo atsisakymo skirti fonoskopinį tyrimą, taip pat nevertino ir byloje pateikto vaizdo įrašo ir jo stenogramos turinio, nenurodė dėl kokių priežasčių nesivadovavo vaizdo įrašo medžiaga bei L. N. pasakytomis frazėmis, patvirtinančiomis D. B. nurodytą įvykių versiją ir seką.
3.6. Dar skunde nurodoma, jog apylinkės teismui pirmą kartą išnagrinėjus bylą buvo padaryta eilė procesinių pažeidimų, dėl kurių byla Kauno apygardos teismo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams. Pirmą kartą D. B. administracinio nusižengimo byla Marijampolės apylinkės teisimo Jurbarko rūmuose buvo nagrinėjama 2020 m. birželio 22 d. Tačiau byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nors D. B. buvo atvykusi į teismo rūmus šaukime nurodytu bylos nagrinėjimo laiku. Atvykus D. B. buvo įteikta jau parengta nutarimo kopija. Tokiu būdu teismas neišaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jos teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad teismas pažeidė ANK 577 straipsnį. Taip pat tokiu būdu buvo padarytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, kuris numato asmenų teisę į teisingą teismą, pažeidimas. Būtent nurodyti procesiniai pažeidimai užkirto kelią visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Dėl šių priežasčių negalima daryti išvados, kad D. B. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą. Kai tik D. B. buvo tinkamai išaiškintos teisės ir pareigos, ji davė nuoseklius paaiškinimus. Be to, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, buvo pateiktas prašymas išreikalauti miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašus (maršruto, kuriuo 2020 m. birželio 13 d. vyko automobilis „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Teismas prašymą tenkino ir įpareigojo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę pateikti miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašus. Tačiau buvo gautas atsakymas, kad tokių duomenų pateikti nėra objektyvios galimybės, kadangi miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašai saugomi 10 dienų. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjant bylą ir pirmojo posėdžio metu išklausius D. B., būtų buvusi galimybė išreikalauti ir į bylą filmuotą medžiagą ir išsklaidyti byloje esančias abejones.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į D. B. atstovės advokatės Aušros Degulytės apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – institucija) viršininkas prašo skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos atstovo nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į visas byloje esančias aplinkybes. Byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių D. B. kaltę (jos pačios prisipažinimas, L. N., policijos pareigūnų parodymai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. B. atstovės advokatės Aušros Degulytės apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Kaip matyti iš D. B. atstovės advokatės Aušros Degulytės pateikto apeliacinio skundo turinio, juo yra neigiama D. B. kaltė dėl visų jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliantė neginčija D. B. nustatyto neblaivumo laipsnio bei to, kad 2020 m. birželio 13 d. nubaustoji neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Taip pat skunde neginčijamos aplinkybės, kad automobilis „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 13 d. nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei jam nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Tačiau apeliantė teigia, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ne D. B., o kartu automobilyje sėdėjusi L. N.. Taigi, nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas tik dėl D. B. vairavimo fakto. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog minėtą transporto priemonę administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo būtent D. B., padarė neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai ir šališkai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, įrodomąją reikšmę suteikdamas nepatikimiems įrodymams (daugiausiai dėmesio skunde skiriama policijos pareigūnų bei L. N. parodymų, juos įvardijant nepatikimais, vertinimui) bei nevertindamas D. B. teisinančių duomenų. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. B. kalta dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje numatytų nusižengimų padarymo, tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, pakankamai detaliai išanalizavo surinktus duomenis, nesuteikdamas nei vieniems iš jų prioritetinės reikšmės, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nurodė motyvus, kodėl atmeta D. B. pateiktą įvykių versiją, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, nei to pageidautų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jos atstovė, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą, nei priėmė žemesnės instancijos teismas. Remdamasis liudytojų L. N., S. S., S. B. parodymais, taip pat vaizdo įrašu, padarytu policijos pareigūno kamera (Body cam), bei pačios D. B. pirminiu prisipažinimu, išreikštu administracinio nusižengimo protokole bei teismui pateiktame pareiškime, apylinkės teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą pažeidėjos versiją, kad automobilį vairavo ne ji, o kartu su ja automobilyje važiavusi jo savininkė L. N., su kuria D. B. susikeitė vietomis. Apygardos teismui taip pat nekyla jokių abejonių dėl to, kad ši nubaustosios versija yra neatitinkanti objektyvios tikrovės, ji laikytina tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybine pozicija, siekiant išvengti itin griežtos atsakomybės.
7. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, D. B. pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų, kad automobilį vairavo jo savininkė L. N., tačiau, policijos pareigūnams jį sustabdžius, merginos susikeitė sėdėjimo vietomis, nepagrindžia jokie kiti byloje surinkti objektyvus įrodymai (rašytinė bylos medžiaga ar tiesiogiai įvykyje dalyvavusių ar jį užfiksavusių asmenų parodymai). Transporto priemonės savininkė L. N. teisme kategoriškai paneigė šią D. B. versiją. Automobilį sustabdę policijos pareigūnai S. S. ir S. B. taip pat nurodė, jog jiems nekilo jokių abejonių, kad transporto priemonę galėjo vairuoti ne ta mergina, kuri, policijos pareigūnui S. S. priėjus prie automobilio, sėdėjo vairuotojo vietoje. S. S. bei S. B. pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad D. B. iš karto po to, kai buvo sustabdyta, neginčijo to fakto, kad automobilį vairavo ji. Šiuos liudytojų parodymus neabejotinai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. S. B. tarnybiniame pranešime analogiškai nurodyta, kad automobilį vairavo D. K. (pažeidėjos pavardė prieš santuokos sudarymą). Peržiūrėjus byloje esantį policijos pareigūno kamera padarytą vaizdo įrašą, kurio autentiškumu pagrindo abejoti apygardos teismas nenustatė, taipogi matyti, jog, pareigūnui priėjus prie transporto priemonės, jos viduje, vairuotojo pusėje, sėdi D. B., o keleivio vietoje – L. N.. Vaizdo įrašas taip pat patvirtina, jog nei tuo metu, kai pareigūnas bendrauja su merginomis joms dar esant automobilyje (paprašo D. B. parodyti vairuotojo pažymėjimą, klausia kam priklauso transporto priemonė, iš kur jos važiuoja ir t. t.), nei joms jau esant tarnybiniame automobilyje, kuomet D. B. neblaivumas tikrinamas alkotesteriu, aiškinamosios įvykio aplinkybės, rašomas administracinio nusižengimo protokolas, D. B. nenurodo, kad transporto priemonę vairavo ne ji, o L. N.. Ji sutinka su pažeidimu, nurodo, kad alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, o šiandien su drauge nutarė važiuoti pasivažinėti be jokio kelionės tikslo. Tokius pažeidėjos paaiškinimus policijos pareigūnas S. S. surašo administracinio nusižengimo protokole. Susipažinus su administracinio nusižengimo protokolu nustatyta, kad šiuos paaiškinimus D. B. patvirtino savo parašu (1 t., b. l. 28).
8. Itin svarbu paminėti ir tai, kad D. B. apklausiama pirmosios instancijos teisme nenurodė jokios priežasties, kuri paaiškintų kodėl, neva tai pati nevairavusi transporto priemonės, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, ji susikeitė su L. N. vietomis, o vėliau dar ir pripažino pažeidimą. Apeliaciniame skunde jau nurodoma, kad D. B. buvo labai pasimetusi, būtent jos pasimetimu ir pasinaudojo L. N., kuri pati neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir žinojo, kad jai priklausantis automobilis yra techniškai netvarkingas ir neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šį argumentą apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstą. Sutiktina, jog sustabdyta policijos pareigūnų D. B. galėjo sutrikti ir dėl to tam tikrų ne itin reikšmingų su įvykiu susijusių aplinkybių galėjo nepaminėti. Tačiau yra neįtikima, kad D. B. buvo susijaudinusi tiek stipriai, jog nesuvoktų, kad yra nepagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn dėl to, kad būdama neblaivi vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį, kuriam taip pat nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, ir dėl to neginčytų vairavimo fakto. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad D. B. sklandžiai atsako į policijos pareigūnų užduodamus klausimus. Be to, bendravimas su policijos pareigūnais tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą (liudytojas S. S. nurodė, jog apie 1 valandą), per kurį pirminis D. B. išgąstis turėjo nuslūgti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad savo kaltę D. B. iš esmės pripažino ne tik pažeidimų padarymo dieną, t. y. 2020 m. birželio 13 d., bet ir 2020 m. birželio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams adresuotame pareiškime, kuriame nubaustoji nurodė pripažįstanti kaltę dėl jai inkriminuotų nusižengimų padarymo ir prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 t., b. l. 29). To fakto, kad 2020 m. birželio 13 d. vairavo L. N. priklausantį automobilį, pažeidėja neginčijo ir 2020 m. liepos 3 d. skunde (1 t., b. l. 43-45) dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutarimo (šiuo nutarimu D. B. buvo nubausta dėl analizuojamo įvykio pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 424 straipsnio 4 dalį; 1 t., b. l. 30-31) bei 2020 m. birželio 26 d. nutarimo (šiuo nutarimu ištaisytas rašymo apsirikimas 2020 m. birželio 22 d. nutarime; 1 t., b. l. 36-37), kurie buvo panaikinti ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teismui Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarimu (1 t., b. l. 58-63). Neabejotina, kad laiko tarpas nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2020 m. liepos 3 d. buvo pakankamas susijaudinimui nuslūgti ir tinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją. Tačiau per visą šį laiką D. B. savo pozicijos kaltės klausimu nekeitė. Taigi sutiko, kad būtent ji vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
9. Be to, D. B. pateikta įvykio versija yra nelogiška. Pažymėtina, kad D. B. nurodė, kad susikeitimas vietomis su L. N. įvyko jau po to, kai transporto priemonė buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai S. S. bei S. B. apklausiami paaiškino, kad po to, kai davė signalą automobiliui „Mitsubishi Colt“ sustoti, niekur nuo jo nutolę nebuvo, S. S. iš karto priėjo prie automobilio. Taigi, nors dėl transporto priemonės tamsintų stiklų policijos pareigūnai iš tiesų galėjo nematyti kas vyksta automobilio viduje, tačiau D. B. bei L. N. tiesiog nebūtų suspėjusios susikeisti sėdėjimo vietomis dėl laiko stokos.
10. Apygardos teismas sutinka, kad L. N. viso proceso metu nebuvo nuoširdi. Nors byloje surinkti duomenys neleidžia nei patvirtinti, nei paneigti skunde išdėstytų teiginių, jog transporto priemonės savininkė nurodė neteisingas aplinkybes dėl to, kur merginos vyko 2020 m. birželio 13 d., tačiau iš bylos medžiagos iš tiesų matyti, kad L. N. 2020 m. liepos 7 d. skunde dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. birželio 22 d. ir 2020 m. birželio 26 d. nutarimų melagingai nurodė, jog pažeidimo padarymo dieną D. B. matė pirmą kartą. Minėtu skundu L. N. prašė panaikinti 2020 m. birželio 22 d. nutarimo dalį dėl jai priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, neigdama ANK 29 straipsnio 4 dalyje (turto, nuosavybės teise priklausančio ne pažeidėjui, konfiskavimas) numatytų sąlygų buvimą. Taigi, įvertinusi ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, aplinkybę, jog D. B. iki 2020 m. birželio 13 d. ji buvo nemačiusi, L. N. akivaizdu, jog nurodė siekdama neprarasti savo turto. Tačiau tai savaime nesudaro pagrindo nesivadovauti L. N. teisme duotais parodymais dalyje dėl to kas vairavo automobilį. Kaip jau minėta, L. N. parodymus dėl to, kad jos automobilį vairavo D. B., patvirtina policijos pareigūnų parodymai, į bylą pateiktame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, pačios pažeidėjos pirminis prisipažinimas.
11. Pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais apygardos teismas šiuo atveju taip pat neįžvelgia. Jų suinteresuotumas nepagrįstu D. B. nubaudimu šioje byloje nėra nustatytas. Vien ta aplinkybė, kad pareigūnas S. S. apklausiamas teisme nurodė, jog merginos nebandė „susitarti“ su policijos pareigūnais, t. y. nebandė duoti jiems kyšio už tai, kad jie nerašytų administracinio nusižengimo protokolo, kai tuo tarpu iš vaizdo įrašo matyti, kad L. N. prieš pat įlipdama į tarnybinį policijos automobilį klausia, ar negalima „susitarti“, nei S. S., nei, juo labiau, liudytojos S. B. parodymų vertinti kaip nepatikimų neleidžia. Pažymėtina, jog policijos pareigūnai apie nagrinėjamą įvykį buvo apklausti praėjus daugiau kaip 10 mėnesių nuo jo, o L. N. paklausė policijos pareigūno, ar negalima „susitarti“, vos vieną kartą. S. S. kategoriškai atsakius, kad negalima, ji daugiau pareigūno papirkti nebandė. Taigi, visiškai natūralu, kad dėl skunde akcentuojamos aplinkybės policijos pareigūnas galėjo sąžiningai apsirikti. Tačiau toks apsirikimas nereiškia, kad policijos pareigūnų parodymai buvo netikslūs absoliučiai dėl visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių, t. y. ir dėl to, kas vairavo L. N. priklausančią transporto priemonę.
12. Taigi, šiuo atveju byloje surinktų aukščiau aptartų duomenų visuma (L. N., policijos pareigūnų parodymai, vaizdo įrašas bei pačios D. B. pirminis prisipažinimas), jais nustatytos aplinkybės, sujungus jas į nuoseklią loginę grandinę, patvirtina, kad būtent D. B. nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“, dėl to ji buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalį bei 424 straipsnio 4 dalį.
13. Vaizdo įrašas patvirtina apeliacinio skundo teiginius, kad policijos pareigūnui paprašius kartu su juo eiti merginas į tarnybinį automobilį, D. B. buvo pasimetusi ir automobilio variklį išjungė, iš užvedimo spynelės automobilio raktus ištraukė, jo šviesas išjungė ne ji, o L. N.. Remiantis vaizdo įrašu taip pat nustatyta, kad L. N., jau būdama tarnybiniame automobilyje, bandė pateikti versiją, kad merginos susikeitė sėdėjimo vietomis. Tačiau tai D. B. kaltės nepaneigia ir, atitinkamai, nepatvirtina jos versijos, kad vairavo L. N.. D. B. buvo sustabdyta vairuojanti transporto priemonę, kai tokios specialiosios teisės niekada nebuvo įgijusi, be to, žinodama, kad yra neblaivi, automobilis jai nepriklausė, galimai jį vairavo pirmą kartą. Todėl jos elgesys - nesiėmimas jokių aktyvių veiksmų, siekiant užgesinti automobilio variklį ir k. t. – yra visiškai suprantamas ir pateisinamas jos pasimetimu atsidūrus tokioje nemalonioje, jai griežtą atsakomybę užtrauksiančioje situacijoje. Vertinant vaizdo įraše užfiksuotą skunde akcentuojamą L. N. frazę, svarbu atsižvelgti į tai kokiame kontekste ji buvo išsakyta. Peržiūrėjus ir perklausius vaizdo įrašą, girdėti, kad versiją, jog merginos susikeitė vietomis, L. N. pateikė jau po to, kai pažeidėjos neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu ir jai nustatytas 0,6 promilių girtumas. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnams atsakius, kad jie matė, jog transporto priemonę vairavo D. B., L. N. toliau šios savo versijos nebesilaikė. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad pateikdama tokią versiją, L. N. tik bandė padėti draugei D. B. išvengti atsakomybės, tačiau supratusi, jog policijos pareigūnų apgauti nepavyks, toliau įrodinėti priešingai nė nesistengė.
14. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje nei paties apylinkės teismo iniciatyva, nei atsižvelgiant į D. B. atstovės 2021 m. rugpjūčio 23 d. prašymą, taip ir nebuvo paskirta policijos pareigūno kamera padaryto vaizdo ir garso įrašo ekspertizė, nors 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi (kuri vėliau buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartimi) D. B. byla buvo grąžinta papildyti protokolą surašiusiai institucijai, konstatavus, jog yra reikalinga atlikti tokio pobūdžio tyrimą, nes priešingu atveju nėra galimybės visapusiškai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Apeliantė teigia, kad tai reiškia, jog teismas neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų pašalintos 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi konstatuotos abejonės ir neaiškumai. Sprendimas byloje neskirti fonoskopinio tyrimo po to, kai 2020 m lapkričio 25 d. nutartyje buvo konstatuota, jog neatlikus šio veiksmo negalima išsamiai išnagrinėti bylos, neabejotinai liudija apylinkės teismo nenuoseklumą šiuo klausimu. Tačiau, įvertinęs byloje surinktų D. B. kaltę pagrindžiančių įrodymų patikimumą ir apimtį, apygardos teismas sprendžia, kad jų buvo ir yra pakankamai priimti teisingam galutiniam procesiniam sprendimui šioje byloje. Tokią pačią išvadą Kauno apygardos teismas buvo padaręs dar 2021 m. sausio 25 d. nutartimi. Todėl šiuo atveju apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo skirti fonoskopinį tyrimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
15. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog D. B. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant teisme pirmą kartą (pirmą kartą D. B. administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta 2020 m. birželio 22 d., tačiau Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarimu byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, nes į procesą nebuvo įtraukta konfiskuoto automobilio savininkė), teismas pažeidė ANK 577 straipsnį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kadangi byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nepaisant to, kad D. B. buvo atvykusi į Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus administracinio nusižengimo protokole nurodytu bylos nagrinėjimo laiku, ir tokiu būdu, anot apeliantės, D. B. nebuvo išaiškintos jos teisės ir pareigos. Toks pažeidimas, teigiama skunde, lėmė ir tai, kad byloje nebuvo surinkti visi reikšmingi įrodymai, kadangi bylą nagrinėjant iš naujo nebebuvo galimybės gauti (duomenys neskelbtini) miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašų, kurie yra saugomi vos 10 dienų. Šį skundo argumentą apygardos teismas taip pat atmeta. Visų pirma, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog D. B. atskiru Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams adresuotu 2020 m. birželio 22 d. pareiškimu pripažino kaltę ir prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 t., b. l. 29). Būtent dėl šios priežasties, vadovaudamasis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, apylinkės teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliacinio skundo teiginys, kad D. B. 2020 m. birželio 22 d. buvo atvykusi į apylinkės teismą, tačiau jai buvo įteikta jau parengta nutarimo kopija, yra nepagrįsta jokiais duomenimis bei prieštaraujanti tiek paminėtam pareiškimui, tiek 2020 m. birželio 22 d. nutarimo siuntimo pažymai (1 t., b. l. 39), iš kurios matyti, kad 2020 m. birželio 22 d. nutarimas D. B. buvo siunčiamas registruotąja pašto siunta (o ne įteiktas teisme), jį nubaustajai 2020 m. birželio 25 d. įteikė Lietuvos pašto laiškininkė. Visų antra, D. B., jos teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, buvo išaiškintos dar iki bylos nagrinėjimo teisme, kuomet pažeidėjai pasirašytinai buvo įteiktas 2020 m. birželio 13 d. administracinio nusižengimo protokolas. Administracinio nusižengimo protokolo antrame lape yra išvardytos visos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, įskaitant ir teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, duoti paaiškinimus, taip pat teisę pareikšti prašymus ir nušalinimus (ANK 577 straipsnis). Taigi, D. B. su įstatymo jai suteikiamomis teisėmis ir pareigomis buvo supažindinta tinkamai ir jos jai nebuvo apribotos. Šiuo atveju pačios pažeidėjos veiksmai, o būtent tai, kad ji iš pradžių neginčijo savo kaltės, neprašė teismo išsireikalauti papildomų įrodymų, pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka, lėmė tai, kad bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nebebuvo įmanoma gauti (duomenys neskelbtini) miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašų.
16. Apibendrinant visa tai, kas aptarta šioje nutartyje, konstatuojama, kad šioje byloje analizuojamus administracinius nusižengimus padaręs asmuo tiek institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo buvo nustatytas tinkamai ir tai yra D. B.. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime pateikti argumentai dėl administracinius nusižengimus padariusio asmens tapatybės yra svarūs, įtikinami ir abejonių nekelia. Apylinkės teismo nutartis yra motyvuota, joje padarytos išvados yra teisingos, todėl apeliacinio skundo tenkinti jame nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
D. B. atstovės advokatės Aušros Degulytės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarimą nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.