Utenos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Š., jo atstovei advokatei Zinaidai Ševčenko,

nedalyvaujant administracinės teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui Nerijui Pečiūrai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnas R. Š. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. lapkričio 24 d., 00.40 val. Gedimino gatvėje, ties namu Nr. 15, Anykščių mieste, vairavo automobilį MAZDA 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nes tokios teisės nėra įgijęs, slidžiame kelyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį ir jį apgadino, po to pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijos pareigūnams. Taip pat jo vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Surašant protokolą R. Š. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 123 str. 5 d.

Teismo posėdžio metu R. Š. nepripažino padaręs pažeidimą ir paaiškino, jog įvykio dieną su žmona buvo pas N. S. namuose. Iki N. S. namų, jį su žmona, nuvežė jo pusbrolis Marius, kurio pavardės nežino. Vežė žmonos automobiliu. Draudimo liudijimas turėjo būti mašinoje, kadangi mašina tvarkinga. Būnant svečiuose, Nerijaus mama paprašė nupirkti vyno. Jis pasakė, kad automobilio nevairuos, nes neturi teisės vairuoti. Tada jis su Nerijumi išvažiavo iki degalinės. Grįždami atgal iš degalinės kliudė stovintį automobilį, kadangi kelias buvo slidus. Jis paklausė Nerijaus ką darys ar eis tartis, Nerijus jam atsakė, kad automobilis yra kaimyno. Automobilį vairavo N. S.. Jis pats sėdėjo keleivio pusėje, automobilyje daugiau nieko nebuvo. Policijos komisariate buvo surašyta, jog automobilį vairavo N. S..

Motyvuojamoji dalis

R. Š. administracinės teisės pažeidimas įrodytas šiais įrodymais:

2009 m. gegužės 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. E 692298/0800418; Anykščių rajono apylinkės teismo teisėjos nutarimu, kuriuo administracinė byla N. S. nutraukta, kadangi nustatyta, kad 2008-11-24 automobilį MAZDA 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį sukėlė ne N. S.; pažyma apie tai, kad R. Š. nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.

Liudytoja E. Š. parodė, jog įvykio dienos vakarą su vyru ir vaiku buvo nuvykę į svečius pas N. S.. Tą vakarą iki Nerijaus namų automobilį vairavo jos vyras R. Š., nors jis teisės vairuoti neturi, tačiau kartais vairuoja. Būnant svečiuose, Nerijaus motina paprašė nuvažiuoti nupirkti vyno. N. S. su jos vyru išvažiavo pirkti vyno. Jos su Nerijaus žmona liko namie. Grįžęs Nerijus nusikeikė, kad įvažiavo į kaimyno automobilį. Ji suprato, kad automobilį vairavo Nerijus. Automobilio privalomasis civilinės atsakomybės draudimas buvo pasibaigęs.

Liudytojas N. S. parodė, jog įvykio dienos vakarą jo žmona pasikvietė R. Š. su žmona pas juos. Po to, jis su R. Š. išvažiavo į degalinę. Važiuodami kliudė gatvėje stovėjusį automobilį. Automobilį vairavo R. Š., o jis pats sėdėjo keleivio pusėje. Grįžęs namo tik pasakė, kad atsitrenkė į kaimyno automobilį, tačiau nesakė, kad būtent jis atsitrenkė. Sekančią dieną jis išėjo į darbą, o R. Š. policijoje pasakė, kad automobilį vairavo N. S.. Kai jis nuvažiavo į policiją, jam pasakė, kad R. Š. jau viską papasakojo, todėl jam pareigūnas padiktavo ką rašyti. Iš pradžių atsakomybę norėjo prisiimti Regimanto žmona Eglė. Teisme papasakojo teisybę, kad automobilį vairavo ne jis, o R. Š..

Liudytoja J. S. parodė, jog įvykio dieną paskambino broliui R. Š. ir pasikvietė atvažiuoti į svečius. Buvo susitarę, kad Regimantas liks nakvoti pas juos ir ryte nuveš iki poliklinikos. Vakare brolis su vyru išvažiavo į degalinę. Grįžę pasakė, kad atsitrenkė į mašiną. Apie įvykį papasakojo tik tiek, kad buvo slidu ir atsitrenkė. Vyras pasakė, kad automobilį vairavo brolis. Brolis irgi patvirtino, kad vairavo jis. Tą patį vakarą ir rytojaus dieną patvirtino. Norėjo padėti broliui, todėl su broliu susitarė, kad atsakomybę prisiims jos vyras. Apie tokį susitarimą ji vyrui papasakojo sekančios dienos vakare, kai jis grįžo iš darbo. Tačiau vyras atsisakė prisiimti atsakomybę. Jai brolis svarbiau, todėl būtų gelbėjusi brolį, dėl to ir nusprendė, kad atsakomybę prisiimtų jos vyras. Tačiau iš tikrųjų automobilį vairavo jos brolis R. Š.. Ryte brolis Regimantas ją nuvežė iki poliklinikos.

Liudytojas D. T. parodė, jog ryte atsikėlęs pamatė apgadintą savo automobilį, iškvietė policiją. Ant jo automobilio matėsi raudoni dažai, todėl pagalvojo, kad galėjo būti Nerijaus draugų mašina, nes matė pas Nerijų raudoną automobilį. Naktį girdėjo kaukiančią automobilio signalizaciją. Sekančią dieną jam paskambino N. S. mama ir paprašė atvažiuoti. Nuvykus buvo Nerijaus mama, R. Š. ir jo bei Nerijaus žmona. Pasiūlė tartis. R. Š. sakėsi, kad automobilį vairavo jis. Nerijus tuo metu buvo darbe. Taip pat ir prieš pirmąjį teismo posėdį, salėje būnat jam, N. S. ir R. Š., pareigūnas paklausęs, tai kuris iš jų vis dėlto vairavo. R. Š. pripažino, kad jis vairavo.

Išklausius R. Š. paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus administracinės bylos medžiagą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog R. Š. 2008 m. lapkričio 24 d., 00.40 val., Gedimino gatvėje, Anykščių mieste, vairavo automobilį MAZDA 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nes tokios teisės nėra įgijęs, slidžiame kelyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį ir jį apgadino, po to pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijos pareigūnams. Taip pat jo vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nors pats R. Š. neigia vairavęs automobilį, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia liudytojų J. S., N. S. ir D. T. parodymai. Liudytoja J. S. yra R. Š. sesuo ir N. S. žmona, laikytina, kad jos suinteresuotumas abiejų atžvilgiu yra vienodas, todėl jos parodymai vertintini kaip objektyvūs. J. S. parodė, kad ji su broliu susitarė, kad atsakomybę prisiimtų jos vyras N. S.. Tačiau iš tikrųjų jai pats Šližys sakė, kad automobilį vairavo, būtent, jos brolis R. Š.. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais J. S. parodymais. Taip pat šių liudytojų parodymai sutampa su jų parodymais duotais 2009-01-16 teismo posėdžio, nagrinėjant administracinę bylą N. S. atžvilgiu. Taip pat tiek N. S., tiek pats R. Š. nurodė, kad automobilyje buvo tik jiedu, daugiau nieko nebuvo. N. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, kadangi buvo nustatyta, jog automobilį vairavo ir autoįvykį sukėlė ne N. S.. Nors R. Š. ir nurodė, kad automobilio nevairuoja, nes neturi teisės vairuoti ir kad juos iki N. S. namų nuvežė jo pusbrolis, kurio pavardės nežino ir, kad draudimo dokumentai buvo mašinoje, automobilis tvarkingas. Tokius jo paaiškinimus paneigė R. Š. žmona E. Š., kuri parodė, kad tą vakarą iki N. S. namų automobilį vairavo, jos vyras R. Š. ir automobilio privalomasis civilinės atsakomybės draudimas buvo pasibaigęs, ir kad vyras nors ir neturi teisės vairuoti, tačiau kartais automobilį vairuoja. Todėl tokie R. Š. paaiškinimai vertintini, kaip bandymas visais būdais išvengti atsakomybės. Teismas įvertinęs išdėstytų įrodymų visumą, konstatuoja, jog R. Š. padaryta veika pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. kvalifikuota tinkamai.

Teismas, skirdamas R. Š. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – pažeidimą padarė asmuo, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (LR ATPK 1 d. 6 p.) (2008-11-04 Anykščių rajono apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo R. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal LR BK 281 str. 1 d. dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo nukentėjusiajai susitaikius su kaltinamuoju), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarp ir už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo, už kuriuos R. Š. jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos (LR ATPK 1 d. 5 p.). Be to, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų net tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Atsižvelgiant į tai, R. Š. skirtina LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. sankcijose numatytos maksimalios nuobaudos. Paskirtos bausmės subendrintinos sunkesne apimant lengvesnes. (LR ATPK 33 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. 1 p., teisėja

nutarė:

R. Š. pripažinti padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje ir jam už padarytus pažeidimus paskirti:

už LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda;

už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) bauda be transporto priemonės konfiskavimo;

už LR ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) bauda;

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. R. Š. paskirti galutinę nuobaudą – 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Baudą sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti bet kuriame banke į valstybės biudžetą sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 55634. Sumokėjus baudą, kvitą pateikti į teismo raštinę.

Išaiškinti R. Š., kad atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu teismas, priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje , ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.