Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-06-30 · Civilinė byla Nr. 2A-411-280/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
2A-411-280/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-00629-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė, Nijolė Danguolė Smetonienė
Pareiškėjas
K. L., V. L.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
Civilinė byla Nr. 2A-411-280-2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-00629-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1796-589/2020 pagal pareiškėjų K. L. ir V. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu institucijai teikiančiai išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai teismo prašė nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, bendru sutikimu bei patvirtinti pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

2. Pareiškėjai nurodė, kad nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Jų santuoka iširo dėl tarpusavio nesutarimų, charakterio skirtumų ir negalėjimo šių skirtumų suderinti. Nurodė, kad jų santuoka yra iširusi galutinai. Pareiškėjai nurodė, jog nėra jokių galimybių susitaikyti ir išsaugoti šeimą. Šalys santuokoje turi du nepilnamečius vaikus. Pareiškėjai susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų reikalavimų. Santuokos metu pareiškėjai nekilnojamojo turto neįgijo. Dėl kilnojamojo turto padalinimo pareiškėjai susitarė gražiuoju. Pareiškėjai nurodė, jog kreditorių neturi. Po santuokos nutraukimo prašė palikti ikisantuokines pavardes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai pareiškimą išnagrinėję rašytinio proceso tvarka, 2020 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 111, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Taip pat patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį:

„ 1. Pareiškėjai, V. L. ir K. L. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 111.

1.2. Pareiškėjai turi nepilnamečius vaikus: E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

1.3. Pareiškėjai pareiškia, jog nutraukia santuoką šalių susitarimu, laisva valia, šia sutartimi numatydami bendro turto pasidalinimo, vaikų išlaikymo ir jų auklėjimo klausimus bei kitas jų santuokos nutraukimo teisines pasekmes.

2.1. Po santuokos nutraukimo V. L. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokoje įgytas turtas – transporto priemonė FIAT PUNTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2.2. Po santuokos nutraukimo K. L. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokoje įgytas turtas- transporto priemonė O. T., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2.3. Pareiškėjai pareiškia, jog daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi, o namų apyvokos daiktus, pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi.

2.4. Pareiškėjai pareiškia, kad kreditorių, nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturi.

3.1. Pareiškėjai susitaria, kad nepilnamečių vaikų – E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma po santuokos nutraukimo su K. L..

3.2. P. V. L. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiams vaikams – E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) po 150 EUR ( šimtą penkiasdešimt eurų) iki jų pilnametystės. Šią sumą V. L. įsipareigoja pervesti į K. L. atsiskaitomąją sąskaitą AB Swedbank (duomenys neskelbtini) už einamąjį mėnesį iki 30 dienos. Pareiškėjas pinigus perveda vieną kartą į mėnesį, o K. L. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.

3.3. Pareiškėjai susitaria dėl tokios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos:

V. L.

turės teisę bendrauti su vaikais pasiimant ir išvežant juo iš jų gyvenamosios vietos arba iš švietimo ar ugdymo įstaigų ( išskyrus teisę išvežti vaikus už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jeigu prieš tai nebuvo kitaip suderinta su vaikų motina) tėvo savaitgalį nuo penktadienio 16 val. ( ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaikų mokymo ar ugdymo įstaigose baigiasi anksčiau) ir parvežant juos į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki atitinkamo tos savaitės sekmadienio 19 val. Jei buvimo su vaikais metu po sekmadienio seka ne darbo diena, tai V. L. turi teisę būti su vaikais ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o parvežti juos į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 19 val.

3.4. Bet kurios šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaikais gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

4.1. Šalys susitaria, jog po santuokos nutraukimo neįsipareigoja viena kitai dėl viena kitos išlaikymo.

4.2. Po santuokos nutraukimo šalys turės šias pavardes: V. L. ir K. Č..

4.3. Ši sutartis įsigalioja, įsiteisėjus ją tvirtinančiam teismo sprendimui.“

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas 2020m. vasario 14 d. sprendimu nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl tarpusavio nesutarimų, skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą. Pripažino, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, pareiškėjai susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo bei tėvų bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais po santuokos nutraukimo. Šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pareiškėjai susitarė dėl santuokos metu įgyto kilnojamojo turto padalinimo. Pareiškėjai kreditorių neturi. Santuokos nutraukimo metu, pareiškėjai nurodo esantys darbingi, neturintys sveikatos sutrikimų, todėl susitarė, kad po santuokos nutraukimo vienas kitam išlaikymo neteiks. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai prašo palikti ikisantuokines pavardes. Kadangi pareiškėjai pateiktame prašyme nurodė, kad jie taikytis nenori ir nemato jokių galimybių išsaugoti šeimą, į tai, kad yra visos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos, teismas santuoką nutraukė, o santuokos nutraukimo pasekmių sutartį patvirtino (CK 3.53 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu pareiškėja K. L. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes susitarimas neatitinka vaikų interesų. Prašo bylą nagrinėti dalyvaujant pareiškėjams.

6. Prašo patvirtinti kitą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį: šalių santuoką nutraukti, K. L. palikti iki santuokinę pavardę Č., vaikų išlaikymui mokėti alimentus, kiekvienam po 150 eurų iki jų pilnametystės, taikant išmokų indeksaciją, šią sumą V. L. pervedant į nurodytą K. L. banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki 30 d., pinigus pervedant vieną kartą per mėnesį, o pareiškėja įsipareigoja šias lėšas skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Kadangi nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio jis vaikų išlaikymui pervedė 600 eurų, prašo priteisti nuo 2019 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. vasario 29 d. abiejų vaikų išlaikymui po 150 eurų kiekvienam. Išlaikymui skirta suma sudaro 900 eurų, nes nurodytą laikotarpį jis su šeima negyveno. Prašo vaikų išlaikymo įsiskolinimą išmokėti per 4 mėnesius nuo santuokos nutraukimo. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo V. L. gali pasiimti vaikus iš jų gyvenamos vietos arba iš švietimo ar ugdymo įstaigų (išskyrus teisę išsivežti vaikus už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jei prieš tai nebuvo kitaip suderinta su vaikų motina) nuo penktadienio 16 valandos ir turi parvežti vaikus į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki atitinkame tos savaitės sekmadienio 19 valandos. Po santuokos nutraukimo V. L. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokoje įgytas turtas - transporto priemonė FIAT PUNTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo K. L. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokoje įgytas turtas - transporto priemonė OPEL TIGRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kadangi šeima santuokos laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise V. L. priklausančiame būste, o per santuokos laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 23 d. kūrė namų gerbūvį, remontavo namus, tvarkė aplinką, prašo priteisti iš V. L. kompensaciją 2000 eurų, nes yra investavusi į būsto remontą; name sudėtos lauko durys, plastikiniai langai, vidaus santechnika, vonia, tualetas, sudėtas grindinis laminatas. Prašo kompensaciją išmokėti per 5 mėnesius nuo santuokos nutraukimo. Nurodo, kad nutraukiant santuoką namų apyvokos daiktus pasidalino, pareiškėja, išsikraustydama pasiima: televizorių SAMSUNG, skalbimo mašiną BEKO, sekciją tamsiai bordo, jaunuolio baldus LOBO ir kitus smulkius buitinius daiktus.

Atsiliepimas

7. Pareiškėjas V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu.

8. Nurodo, kad skunde visiškai deklaratyviai tvirtinama, kad sprendimas neatitinka vaikų interesų. Vaiko teisių apsaugos institucija teismui yra pateikusi priešingą išvadą, kad sutartis tinkama, pareiškėjų vaikų teisių nepažeidžia bei atitinka jų interesus. Apeliantė nepaaiškina, kodėl teismas turėjo jos naudai priteisti 900 eurų tariamo išlaikymo įsiskolinimo bei 2000 eurų neva tai už remonto darbus, kodėl ji pasirašė ir sutiko pateikti teismui tokią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri, jos manymu, pažeidžia vaikų teises ir teisėtus interesus.

9. Nesutinka su nurodomomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. vaikų išlaikymui pervedė tik 600 eurų ir apeliantė investavo į jam priklausančio būsto remontą. Apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliantė nenurodo, kokias klaidas padarė teismas, t.y. kodėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nereikėjo tvirtinti tokios, kokia ji buvo pateikta.

10. Aiškiai negalima teismo klaida vadinti, kad, gavęs abiejų šalių pasirašytą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, savo iniciatyva nesiaiškino aplinkybių, kurios jame nebuvo nurodytos. Apeliantės siekimas kad apeliacinės instancijos teismas jos naudai prieš pareiškėjo valią pakoreguotų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, yra nepagrįstas. Bylą prašo nagrinėti šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

12. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

13. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo spendimu, kuriuo nutraukta pareiškėjų santuoka bendru sutarimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sutinka, kad santuoka būtų nutraukta. Nurodo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka vaikų interesų, prašo sutartį pakeisti nurodant papildomai, kad priteisiamas išlaikymo vaikams įsiskolinimas bei piniginė kompensacija pareiškėjai už sutuoktinio būsto remonto darbus.

14. Pažymėtina, kad sutardami dėl santuokos iširimo, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų.

15. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).

16. Apeliantė skunde teigia, kad jai priklauso 2000 eurų kompensacija už pareiškėjo būsto pagerinimą, o šis klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas. Apeliantė nurodo, kad per santuokos laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 23 d. kūrė namų gerbūvį, remontavo namus, tvarkė aplinką, yra investavusi į būsto remontą, name sudėtos lauko durys, plastikiniai langai, vidaus santechnika, vonia, tualetas, sudėtas grindinis laminatas. Prašo, kad pareiškėjas kompensaciją išmokėtų per 5 mėnesius nuo santuokos nutraukimo.

17. Be to, apeliantės teigimu, teismo patvirtinta sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia vaikų turtinius interesus. Nurodo, kad nuo 2019 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. vasario 29 d. abiejų vaikų išlaikymui turėjo būti skirta 900 eurų suma, nes nurodytą laikotarpį pareiškėjas su šeima negyveno. Prašo nustatyti, kad vaikų išlaikymo įsiskolinimą pareiškėjas išmokėtų per 4 mėnesius nuo santuokos nutraukimo. Ginčijamojoje sutartyje nenurodyta nuo kada sutuoktinis moka sutartą išlaikymą vaikams.

18. Iš šių apeliacinio skundo argumentų matyti, kad tarp pareiškėjų tinkamai neišspręsti visi jų turtinių teisių ir pareigų klausimai, klausimas dėl vaikų išlaikymo bei susidariusio įsiskolinimo, dėl jų tarp pareiškėjų iš esmės likęs ginčas, kadangi ir atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo nesutinkantis su tokiais pareiškėjos reikalavimais.

19. Įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, aplinkybę, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neišklausant pačių pareiškėjų pozicijos, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų tikroji valia dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinio ir jos tvirtinimo teisinių pasekmių šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatyta.

20. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad apeliantė galėjo neįvertinti sutarties dėl santuokos nutraukimo sudarymo pasekmių. Pirmosios instancijos teisme nebuvo išaiškinta tikroji sutuoktinių valia, byloje iš esmės lieka ginčas dėl pareiškėjų turtinių teisių ir pareigų, vaikų išlaikymo (susidariusio įsiskolinimo), dėl to yra pagrindas vertinti, kad patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali neatitikti pareiškėjos valios, pažeisti pareiškėjos bei vaikų turtines teises ir teisėtus interesus.

21. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galėjo būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nenustačius pareiškėjų valios išspręsti santuokos nutraukimo teisines pasekmes abiejų sutuoktinių susitarimu, liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją.

22. Dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šiuo atveju nespręstinas, klausimas bus sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 14 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Laimantas MisiūnasLaimutė SankauskaitėNijolė Danguolė Smetonienė