Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. K. 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas A. Z. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. K. 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą. Skunde nurodė, kad jis pagal notarinį įgaliojimą prižiūri R. O. J. ir R. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Jo prižiūrimas pastatas ir jam priklausantis sklypas ribojasi su R. J. ir R. J. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kuris laikas, jam atvykus apžiūrėti įgaliotą nekilnojamąjį turtą jaučiasi sekamas, kadangi gretimo namo savininkai R. J. ir R. J. pasistatė stacionarines vaizdo kameras. 2016 m. lapkričio 15 d. jis kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatą su prašymu ištirti ar R. J. ir R. J. priklausančio pastato įrengtos stacionarios vaizdo stebėjimo kameros, kurios yra nukreiptos į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), fiksuoja R. O. J. ir R. B. priklausančio nekilnojamojo turto vaizdą/garsą. Mano, kad R. J. ir R. J. galimai neteisėtai stebi, renka ir fiksuoja privačią jam įgaliotą prižiūrėti teritoriją taip pažeidžiant ne tik minėto turto savininkių teises, bet ir kitų asmenų teisėtus interesus į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pažymėjo, jog stacionarios vaizdo stebėjimo kameros atsirado neseniai ir iš trumpų pokalbių su J. jam yra aišku, jog šie asmenys stebi visus jo veiksmus privačioje teritorijoje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neturi galimybės gauti. Skundžiamame nutarime tyrėja nurodė, kad teritorijos požiūriu privataus gyvenimo sritį sudaro asmens gyvenamoji patalpa (butas, namas ir pan.), privati žemės valda, tačiau nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos rėmėsi tik liudytojo R. J. parodymais, o pačių vaizdo stebėjimo kamerų fiksuojamo vaizdo netyrė. Neištyrus objektyvių duomenų, t. y., kokį vaizdą ir garsą fiksuoja J. priklausančios vaizdo stebėjimo kameros, nėra pagrindo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Pažymėjo, kad su prašymu buvo pateiktas antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, jog įrengtos filmavimo kameros nukreiptos į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso R. O. J. ir R. B.. Remiantis šiuo protokolu, darytina išvada, jog R. J. ir R. J. įrengtos vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja privačią jam įgaliotą prižiūrėti teritoriją taip pažeidžiant ne tik minėto turto savininkių teises, bet ir kitų asmenų teisėtus interesus į privataus gyvenimo neliečiamumą. Skundžiamas nutarimas paremtas tik R. J. parodymais, kad visos kameros nukreiptos į jų privačią valdą, aplink pastatą, (duomenys neskelbtini), teritoriją. Filmavimo kameras įrengė dėl savo saugumo, kad nevaikščiotų po jų privačią valdą A. Z. ir kiti pašaliniai asmenys. Filmavimo įrašai nekaupiami ir niekam neplatinami, laikomi savo reikmėms. Iš R. J. apklausos protokolo matyti, kad teikdamas paaiškinimus, jis nurodo aplinkybes, kurios vertintinos dviprasmiškai, t. y. R. J. nurodė, kad vaizdo įrašų nekaupia, tačiau laiko savo reikmėms. Pažymėjo, kad vaizdo įrašų laikymas ir yra kaupimas, dėl šios priežasties R. J. paaiškinimai yra vertinami kritiškai. Tyrėja, priėmusi skundžiamą nutarimą, neanalizavo antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole išdėstytų aplinkybių, kurios galimai patvirtina R. J. ir R. J. padarytą pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo apklausta nei R. J., nei A. Z.. Medžiagoje esantys prieštaravimai nėra pašalinti. Taip pat skunde nurodoma, jog nebuvo išreikalauta filmuota medžiaga, dėl ko ji nebuvo visapusiškai ištirta ir atitinkamai vertinta, todėl, jo manymu, byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą, kadangi, akivaizdu, jog tikslinga atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato vyriausioji tyrėja A. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė teismo A. Z. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad skundžiamas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo teiseną yra teisingas ir pagrįstas.

Teismo posėdžio metu A. Z. skundą palaikė ir prašė skundą tenkinti bei grąžinti bylą iš naujo tirti. Papildomai A. Z. nurodė, kad jo sklypas yra (duomenys neskelbtini) šalia jam įgalioto prižiūrėti turto. F. J., kurie gyvena (duomenys neskelbtini), savo teritoriją, bet yra tarpusavyje padalinta žemė ir visos sklypo ribos. Vaizdo kameros yra atsuktos į jo prižiūrimą teritoriją, namą ir sandėliuką. Kameros yra stacionarios, nesisukinėja. Sklype yra nustatytas kelio servitutas, bet jų kameros nukreiptos į jo prižiūrimą teritoriją, namo duris, kai servitutas eina už jo prižiūrimo namo. Namai vienas nuo kito yra 8,5 m, todėl policijos pareigūnai nenustatė, kokį teritorijos plotą fiksuoja prie J. namo pastatytos vaizdo stebėjimo kameros. J. J. norėtų filmuoti servituto kelią, tai kameros turi būti nukreiptos į kelią, o ne į jo prižiūrimą teritoriją ir namą.

A. Z. atstovė advokato padėjėja V. S.-G. prašė, atsižvelgiant į skunde išdėstytas aplinkybes ir motyvus, bei apklaustų liudytojų paaiškinimus, bylą grąžinti tirti iš naujo ir skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu išgirdo iš liudytojos R. J., jog iš tiesų duomenys yra kaupiami ir saugomi, esant būtinybei jie bus panaudoti. Taip liudytoja patvirtino liudytojo Beržinsko paaiškinimus, jog teritorija yra stebima, kuri nepriklauso R. ir R. J., ir, kad sutikimo pagal asmens duomenų saugos įstatymą stebėti neturi.

L. V. B. parodė, kad R. B. yra jo žmona, o R. O. J. jos sesuo, R. J. yra žmonos brolis, jie visi gyvena viename kieme. Šioje teritorijoje yra du namai, sklypas padalintas, kuriame nustatytas kelio servitutas. Jų netenkina, kad pažeidžiamas jų privatumas, kadangi prie J. namo pastatytos kameros yra nukreiptos į jo teritoriją, namą, tiesiogiai filmuojamas įėjimas į namą. Tarp jų vyksta nuolatinio pobūdžio konfliktai dėl žemės sklypo ribų. Įspėjimo nėra, kad teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Kameros mirksi, todėl mano, jog jos veikiančios.

Kviečiamas į teismo posėdžius R. J. neatvyko, teismui pateikė rašytinius prašymus, kuriuose nurodė, kad jis buvo apklaustas tyrimo metu dalyvaujant advokatui ir išdėstė visas reikšmingas aplinkybes, todėl atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir negalėjimą atvykti į posėdžius prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 21-22, 23, 44-45, 47, 51-52, 53).

Antstolė G. A. paaiškino, kad A. Z. prašymu atliko faktinių aplinkybių nustatymą minėtoje teritorijoje dėl pastatytų vaizdo stebėjimo kamerų ir vaizdo įrašų. Ji buvo nuvykus į prašomą teritoriją, ją apžiūrėjo, tuo metu vaizdo kameros buvo, bet, ar jos rodė, negalėjo įsitikinti, kadangi ant kamerų neparašyta. Fizinio asmens prašymas jai nesuteikia teisės kreiptis į J. parodyti ką filmuoja. Jeigu įpareigotų teismo nutartis, tuomet ji kreiptųsi į J. ir reikalautų pateikti duomenis arba leisti apžiūrėti ar yra name kažkoks įrenginys ir ar kaupia duomenis. Įvažiavus į teritoriją, joje yra du namai labai arti vienas kito ir jos nuomone ten nelabai galėtum stebėti, galima be kamerų stebėti kas įeina ir išeina. Kameros įstatytos kažkokiam papildomam stebėjimui, stebi visą teritoriją. Jeigu norima filmuoti praėjimą (kelio servitutą), tai kamerą galima įstatyti už šuns voljero ir tikrai viskas matysis.

Liudytoja, priėmusi skundžiamą nutarimą, A. K. parodė, kad tyrė A. Z. prašymą dėl neteisėto vaizdo kamerų fiksavimo, tačiau nesurinko jokių duomenų, kad kažką J. daro neteisėtai, kad vaizdo kameros privačioje teritorijoje yra draudžiamos. Gyventojai savo teritorijoje gali turėti vaizdo kameras, o kokiu atstumu, turėtų būti įrengtos nuo kitų gyvenamųjų namų, nežino. Jeigu informacija, kuri fiksuojama vaizdo kameromis, niekur neviešinama ir nepažeidžia kito žmogaus teisėtų interesų, pažeidimo nėra. Vaizdo kameros uždėtos ant J. namo. Žinant, kad tarp J. ir A. Z. konfliktai yra nuolatinio pobūdžio, tai visai natūralu, kad žmonės deda vaizdo kameras. Ji mano, kad pora kamerų yra veikiančių, o pora – muliažai. J. yra tokie pat konfliktiški žmonės, kurie teigia, kad į privatų A. Z. gyvenimą nesikiša ir jo nekontroliuoja. A. Z. nepateikė jokių konkrečių duomenų, kad J. kažką daro neteisėtai, todėl jie neturi teisės reikalauti pateikti vaizdo įrašus laikomus namuose. Tam, kad atlikti kažkokį veiksmą, turi būti įrodymai. Bet koks pareiškėjas gali reikalauti ką nori, bet policija visus reikalavimus vertina teisėtai ir priima sprendimus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nėra tokio įstatymo, kad kažkokiu ženklu informuoti pašalinius asmenis, jog teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Tai nėra privaloma.

L. R. J. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), R. O. J. ir R. B. yra jos vyro seserys. Jų sklypai yra atidalinti ir jų namų valda yra atskira. Vaizdo kameras turi, jie nestebi nei J., nei B. teritorijų, jas įsirengė dėl saugumo nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio. Pas juos yra keturios kameros ir trys muliažai. Vaizdo stebėjimo kameros yra nukreiptos išskirtinai į jų teritoriją, esančią ties įvažiavimu ir išvažiavimu į šalių sklypus, kurioje nustatytas kelio servitutas. Servitutinis kelias yra užstatomas, todėl jie turi teisę jį stebėti, t. y. dėl saugumo ir dėl jų naudojimosi servitutiniu keliu. Vaizdo įrašai yra jų nuosavybė ir ji neatsakys kiek laiko saugos įrašus, esant būtinybei panaudos. Iki šiol vaizdo įrašų niekur nepanaudojo. Įstatymas fiziniams asmenims ir jų poreikiams netaikomas dėl duomenų kaupimo ir saugojimo. Teritorija yra jų nuosavybė, o servitutas yra jiems viešpataujantis daiktas, o priešais jų namui – tarnaujanti. Kelias priklauso keturiems asmenims, o ne tik J. ir B.. A. Z. atstovauja tik du asmenis. Kiti du asmenys niekada neturėjo jokių pretenzijų. Kameros buvo paskutinė jų galimybė apsisaugoti. Dabar A. Z. vengia, nevaikšto ir nepriekabiauja prie jų.

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos bei Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos matyti, kad 2016 m. lapkričio 15 d. Kauno apskrities VPK Dokumentų valdymo skyriuje buvo gautas A. Z. pareiškimas apie tai, kad jis pagal notarinį įgaliojimą prižiūri R. O. J. ir R. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prižiūrimas pastatas ir jam priklausantis žemės sklypas ribojasi su R. ir R. J. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). pareiškėjui atvykus apžiūrėti nekilnojamąjį turtą, jis jautėsi sekamas, kadangi gretimo namo savininkai – J., pastatė stacionarias vaizdo kameras. Tai, kad vaizdo kameros fiksuoja vaizdą ir yra pritvirtintos prie R. ir R. J. pastato, (duomenys neskelbtini), patvirtina 2016 m. rugsėjo 28 d. antstolės G. A. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas. Pareiškėjas prašė ištirti, ar ant R. J. ir R. J. priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įrengtos stacionarios vaizdo stebėjimo kameros, kurios yra nukreiptos į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), fiksuoja R. O. J. ir R. B. priklausančio nekilnojamojo turto vaizdą/garsą. Tikslinant aplinkybes, apklaustas R. J. paaiškino, kad jis su žmona R. J. ant savo gyvenamojo namo yra įrengęs septynias filmavimo kameras, iš kurių trys yra muliažai ir keturios veikiančios filmavimo kameros. Visos kameros yra nukreiptos į jų privačią valdą, aplink pastatą, (duomenys neskelbtini), teritoriją. Filmavimo kameras įrengė dėl savo saugumo, kad nevaikščiotų po jų privačią valdą A. Z. ir kiti pašaliniai asmenys. Filmavimo įrašai nekaupiami ir niekam neplatinami, laikomi savo reikmėms.

Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 2.23 str., Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuriuo įgyvendinta 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – Direktyva 95/46). Todėl asmens stebėjimo vaizdo kameromis teisėtumo testui taikytinos nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos.

CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan. (straipsnio 2 dalis); 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Informacijos rinkimo samprata šio straipsnio prasme apima visus įmanomus informacijos rinkimo būdus: asmens sekimą, jo paties ar jo būsto ar kitos privačios valdos stebėjimą ir pan. Teritorijos požiūriu privataus gyvenimo sritį sudaro asmens gyvenamoji patalpa (butas, namas ir pan.), privati žemės valda, taip pat patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

A. Z. nurodė, kad R. ir R. J. ant savo gyvenamojo namo įrengę vaizdo stebėjimo kameras ir taip galimai neteisėtai stebėdami bei filmuodami ir įrašydami R. O. J. ir R. B. privačią namų valdos teritoriją (atitinkamą dalį žemės sklypo ir gyvenamąjį namą, sandėliuką) pažeidžia ne tik turto savininkių teisę į privatų gyvenimą, bet ir kitų asmenų teisėtus interesus į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Iš antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei byloje esančių nuotraukų matyti, jog įrengtos filmavimo kameros nukreiptos į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso R. O. J. ir R. B.. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad tarp namų yra labai mažas atstumas, atidarius namo, (duomenys neskelbtini), duris matoma vaizdo stebėjimo kamera, įrengta ant namo, (duomenys neskelbtini), tiesiai nukreipta į namą (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-28).

R. J. apklausos protokole nurodė, kad vaizdo stebėjimo kameros įrengtos dėl saugumo ir nukreiptos į jų privačią valdą, aplink pastato teritoriją. Filmavimo įrašai nekaupiami ir niekam neplatinami, laikomi savo reikmėm. Šią aplinkybę patvirtino ir teisme apklausta R. J., kuri nurodė, kad vaizdo stebėjimo kameros yra nukreiptos išskirtinai į jų teritoriją, esančią ties įvažiavimu ir išvažiavimu į šalių sklypus, kurioje nustatytas kelio servitutas. Vaizdo įrašai yra jų nuosavybė ir ji neatsakys kiek laiko saugos įrašus, esant būtinybei panaudos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, taip pat įvertintas įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio teisės pažeidimo tyrimą. Teismui nustačius, kad yra esminių trūkumų administracinio teisės pažeidimo medžiagoje arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio teisės pažeidimo tyrimą.

Susipažinus su pateiktos bylos medžiaga, konstatuojama, kad tyrimas pagal A. Z. prašymą buvo atliktas nepilnai ir paviršutiniškai bei neišnaudotos visos įrodinėjimo galimybės.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad buvo apklaustas tik R. J., kuris nurodė, kad ant jo namo yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, filmavimo įrašai laikomi savo reikmėms. Nagrinėjamu atveju institucija, iš esmės jokių tyrimo veiksmų neatliko ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų A. Z. nurodytas aplinkybes, nerinko. Pažymėtina, jog nebuvo nei A. Z., nei R. J. iškviesti ir apklausti policijoje ir bylos nagrinėjimo institucijoje metu. Skundžiamame nutarime taip pat nėra analizuotos antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole išdėstytos aplinkybės, byloje nėra duomenų, kad būtų išreikalauta filmuota medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tik atlikus papildomą tyrimą – apklausus skundą padavusį asmenį, R. ir R. J., prižiūrimo turto savininkes, įvertinus antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole išdėstytas aplinkybes bei galimų vaizdo įrašų peržiūrą, t. y. tik surinkus objektyvius duomenis galima spręsti teisenos nepradėjimo ar pradėjimo, arba konkretaus asmens patraukimo ar nepatraukimo administracinės atsakomybės klausimą, taip pat teigti yra ar nėra duomenų apie padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra tirtas ir nėra aiškus galimo pažeidimo paaiškėjimo laikas, kas aktualu vertinant ATPK 35 straipsnio aspektu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. Z. skundas tenkintinas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. K. 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina tirti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Z. skundą tenkinti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.