Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys V. V., G. D., A. D. ir Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas J. D. ir O. D. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu susilaukė trijų vaikų: V. V., G. D. ir A. D.. Iš 2014 m. balandžio 2 d. mirties liudijimo Nr. 742483 nustatyta, kad O. D. mirė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro 2018 m. balandžio 18 d. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. NGP-1026, patvirtina, kad po O. D. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 1-ajam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Taip pat nurodyta, kad palikimui po O. D. mirties priimti yra praleistas įstatymo nustatytas terminas, todėl būtina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą. Iš 2018 m. balandžio 18 d. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testamentų. Iš Valstybinės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko nustatyta, kad pareiškėjas J. D. ir sutuoktinė O. D. gyvendami santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, 1992 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 3259 įgijo: butą, esantį (duomenys)Klaipėdos rajone; 1/2 dalies pastato - tvarto, 1/2 dalies pastato - daržinės, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. Iš 1997 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos rajono Vėžaičių seniūno pažymėjimo Nr. 711 ir 2018 m. balandžio 3 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vėžaičių seniūnijos pranešimo Nr. (4.12) 4V-54 nustatyta, kad po O. D. mirties jos turtą priėmė, valdo ir tvarko jos vyras J. D..

Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Vadovaujantis CK (1964 m.) 587straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, tai yra faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Pareiškėjas, būdamas mirusios O. D. sutuoktiniu yra pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinės mirties, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas iš karto po savo sutuoktinės O. D. mirties priėmė jos palikimą, tai yra liko gyventi santuokos metu įgytame bute, prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, kurį jis ir jo sutuoktinė buvo įsigiję gyvendami santuokoje, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK (1964 m.) 587straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti bet kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikoma priėmusiu visą palikimą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.