Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui S.Č. ir jo atstovui advokato padėjėjui Evaldui Navickui, atsakovo Klaipėdos apskrities VMI atstovei Laimutei Mikužienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.Č. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto arešto akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas reikalavimą grindžia tuo, kad turto arešto akto surašymas įstatymų leidėjo leidžiamas ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kada daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Tačiau kiekvienu iš išvardintų atvejų turi būti pripažįstama apie egzistuojantį realų pavojų, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities VMI nuo 2007-12-29 pagal pavedimą tikrinti Nr. SK6-18 atlieka pareiškėjo patikrinimą, kurį turėjo baigti iki 2008-01-31 ir jei būtų buvęs koks nors mokesčių įstatymų pažeidimas, tai būtų įvardintas konkretus mokesčių įstatymų pažeidimas patikrinimo akto forma, tačiau iki šiol nėra surašytas patikrinimo aktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėjas ginčija Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-04-29 turto arešto aktą Nr. 12.-28-79-57, nes jo manymu inspekcija taikė turto areštą nesant teisėtam, pagrįstam pagrindui, nenurodžiusi aplinkybių, dėl kurių yra pagrįsta rizika, kad mokesčio mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti.

Nagrinėjamo ginčo esmė – Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje nurodytos galimybės areštuoti mokesčio mokėtojo (pareiškėjo) turtą teisinių prielaidų nustatymas.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalį, mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, t.y. įstatyme nenurodyta, kad turi būti priimtas konkretus dokumentas, kurio pagrindu būtų galima areštuoti turtą. Todėl pareiškėjo argumentas, kad iki šiol nėra surašytas patikrinimo aktas, nors patikrinimas turėjo būti baigtas 2008-01-31, nėra pagrindas naikinti turto arešto aktą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo turtas areštuotas atliekamo mokestinio patikrinimo metu. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nuo 2007-12-29 atlieka S.Č. gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2006-12-31. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2003-2007 metų laikotarpiu kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną yra iš šalies įvežęs didelę pinigų sumą, tačiau atsakovui nepateikė dokumentų kur ir kam pinigai buvo panaudoti taip pat piniginių lėšų įgijimo teisėtumą. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių įvertinimo mokestinis patikrinimas šiuo metu yra pratęstas. Pareiškėjas iš esmės pripažįsta, kad jis, būdamas Amerikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas Lietuvoje, gavo minimus pinigus ir panaudojo juos atsiskaitymams su klientais, tačiau sau iš tos pinigų sumos nebuvo paimtas nė vienas litas. Savo daugkartiniuose paaiškinimuose mokesčių inspekcijai S.Č. ne kartą nurodė, kad buhalterijos neveda ir tiksliai negali pasakyti, kokios yra jo gaunamos pajamos ir kur bei kokiomis sumomis yra išleidžiami pinigai, grynųjų pinigų operacijos, susijusios su „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita visada atliekamos tik kompanijos reikalams. Pažymėtina, kad jokių dokumentų, patvirtinančių už kokias prekes ir už kokius prekių kiekius buvo atsiskaitoma su UAB „Risatas“, nėra. Dar nebaigus mokestinio patikrinimo S.Č. numatoma priskaičiuoti apie 525 254 Lt dydžio mokestinės nepriemokos. Nors mokestinis patikrinimas dėl mokesčių išieškojimo iš S.Č. šiai dienai dar nėra baigtas, tačiau byloje yra pakankamų duomenų, kad mokesčių nesumokėjimo pažeidimas gali būti padarytas. Be to, 2007-10-31 užduotyje atlikti mokestinį tyrimą yra nurodyta, kad S.Č. nuo parašo atsisakė, tačiau daugkartiniai Klaipėdos apskrities VMI teikiami jo paaiškinimai patvirtina, kad jis žino, koks ir dėl kokių jo pažeidimų atliekamas mokestinis patikrinimas, kokių dokumentų ir kokiu tikslu prašoma pateikti.

Pareiškėjas mano, kad nėra teisinių prielaidų areštuoti turtą, nes atsakovas nenustatė aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų dėl pagrįstos rizikos, kad jis gali jam priklausantį turtą paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, kaip reikalauja Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalis, nes jis nuolat gyvena Lietuvoje, turi pastovias pajamas. Iš šios Įstatymo nuostatos lingvistinės analizės matyti, kad ji siejama su „pagrįsta rizika“, kad mokesčio mokėtojui priklausantis turtas gali būti jo paslėptas, parduotas ar kitokiu būdu prarastas. Pastaroji nuostata (aiškinant ją lingvistiniu teisės aiškinimo metodu) suponuoja tam tikrą konkrečių faktinių aplinkybių įvertinimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies taikymą (turto areštą) pagrįsti būtina nurodyti (pateikti teismui) įrodymus, patvirtinančius šioje normoje nurodytų galimų neigiamų arešto netaikymo pasekmių realumą (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-07 nutartis administracinėje byloje A556-194/2008). Inspekcijos abejonė, kad pareiškėjas gali vengti sumokėti mokesčius yra pagrįsta nustatytu byloje faktu, kad pareiškėjas vengia pateikti duomenis, pagrindžiančius, kokio dydžio lėšas Amerikos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ skiria savo atstovybei Lietuvoje, kaip tos piniginės lėšos panaudojamos, už kokias prekes ir už kokius prekių kiekius atsiskaitoma su klientais, tame tarpe su UAB „Risatas“, kokios sumos skiriamos atstovybės išlaikymui, kiek pinigų grąžinama motininei kompanijai, jei tokių būna. Tai įrodo S.Č. siekį išvengti pajamų mokesčio mokėjimo. Nurodyta aplinkybė pagrindžia riziką, kad pareiškėjas ir toliau savo aktyviais veiksmais gali ne tik slėpti realius piniginius srautus, bet ir vengti atitinkamo mokesčių mokėjimo. Teismas daro išvadą, kad yra pagrįsta rizika, jog S.Č. jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šią aplinkybę pagrindžia faktas, nes pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam būtina yra įkeisti turimą turtą bankui, kadangi užsiima statybomis ir jam yra reikalingas kreditas.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojo turto areštuojama tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas. Pareiškėjui numatoma apskaičiuoti 525 254 Lt mokestinės nepriemokos, iš kurių 417380 Lt yra gyventojų pajamų mokestis ir 107874 Lt šio mokesčio delspinigiai, o pareiškėjo turto areštuota viso už 305467 Lt. Įvertinus numatomo apskaičiuoti mokesčio ir turto vertės santykį darytina išvada, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu taikė proporcingą prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą.

Konstatuojama, kad skundžiamas turto arešto aktas atitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-01-14 įsakymu Nr. V-11 patvirtintą Turto arešto formą Nr.FR0506, kuri neįpareigoja detaliai motyvuoti turto arešto aktą, nurodant kokia konkrečiai rizika kyla arba kitus duomenis. Pakanka tikslios ir aiškios informacijos apie arešto mastą, areštuojamą turtą, kitus būtinus dokumento rekvizitus bei įvardinimo rašytine forma išreikšto turto arešto atvejo. Analogiškos nuostatos dėl formos ir turinio atitikties išdėstytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A566-194/2008.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, konstatuotina, jog Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-04-29 turto arešto aktu Nr. 12.-28-79-57 pareiškėjo turtas areštuotas pagrįstai, nes atsakovui yra pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjas savo turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba visiškai neįmanoma išieškoti nesumokėto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo S.Č. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto arešto akto panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.