Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-874-331/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03418-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

2019 m. sausio 23 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. B. (O. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Gilsta“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. (15/4-2)3I-00830/171-598 atsisakė išduoti Ukrainos piliečiui O. B. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003492917.

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Migracijos departamento 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. (15/4-2)3I-00830/171-598 ir įpareigoti Migracijos departamentą patenkinti jo 2018 m. gegužės 10 prašymą dėl leidimo išdavimo.

2.1. Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes Departamento išvada apie apsimestinę bendrovės „Gilsta“ veiklą neatitinka tikrovės, ji pagrįsta tendencingai traktuojamomis bendrovės įkūrimo aplinkybėmis, atskirų faktų pavertimu sistema, neva nustatytų faktinių aplinkybių pagrindimų „gretimos gatvės gyventojos paaiškinimu“ ir panašiomis aplinkybėmis, iškraipančiomis tikrąją bendrovės veiklą.

2.2. Teigia, kad sprendime Departamentas neigiamai akcentuoja ypač tamprų ryšį tarp bendrovių „Gilsta“ ir „Deneca“, tačiau toks ryšys neturi jokios antiįstatyminės veiklos požymių, nes dvi nuolat bendradarbiaujančios statybos bendrovės, kai bendrovė „Gilsta“ atlieka faktiškai subrangos darbus, todėl jų interesai tampriai susiję ir pagrįsti bendradarbiavimu bei abipuse pagalba. Todėl tarp bendrovių vyksta atsiskaitymai už atliktus darbus, jų buhalterinė apskaita tvarkoma atskirai, bendrovės „Gilsta“ darbuotojų darbo apskaita ir apmokėjimas vykdomas pačios bendrovės.

2.3. Mano, kad visos skunde nurodytos aplinkybės duoda pagrindą priešingai išvadai, nei padarė Departamentas, o būtent, jog pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

2.4. 3.3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė pareiškėjo skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o užsieniečių kontrolė vykdyta efektyviai. Prieš priimant ginčijamą sprendimą, buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos visos esminės su pareiškėja susijusios aplinkybės, o surinktų duomenų užteko sprendimui pagrįsti, t. y. surinkti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas faktiškai dirba ne bendrovėje „Gilsta“, o bendrovėje „Deneca“, kurios direktorius jiems išmoka darbo užmokestį, kontroliuoja jų darbus statybų vietose.

3.1. Teigia, kad bendrovė „Gilsta“ Migracijos valdybai nepateikė tikslių bendrovės statybos darbų vykdymo adresų Lietuvos Respublikoje (nors ne kartą buvo prašoma tokius duomenis pateikti), o Migracijos valdybos įgaliotiems valstybės tarnautojams nuvykus bendrovės vyriausiosios buhalterės nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), įdarbintų užsieniečių rasti nepavyko, todėl kilo pagrįstų abejonių dėl realaus bendrovės įdarbinamų užsieniečių darbo. Todėl bendrovė jokia statybų veikla neužsiima, nes jokių statybos objektų, kuriuose atlieka darbus neturi, jai šiems darbams atlikti tam tikros kvalifikacijos darbuotojai nereikalingi, o įdarbinami užsieniečiai faktiškai dirba kitoje įmonėje.

3.2. Pažymi, kad ginčijamą sprendimą Departamentas priėmė išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visą surinktą medžiagą bei informaciją. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet priešingai, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

3.3. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikinta išduota daugkartinė nacionalinė viza, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 10 d., tuo pagrindu, kad ketina dirbti pastatų apšiltintojo pareigose Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau - Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi minėtas užsienietis pateikė kelionės dokumentą, bendrovės „Gilsta“ tarpininkavimo raštą, dokumentą, patvirtinantį turimą kvalifikaciją, darbo knygelę ir kitus dokumentus. Departamentas 2018 m. gegužės 16 d. gavo minėto užsieniečio prašymą ir prie jo pridedamus dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

5.1. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateiktus dokumentus, Departamentas nustatė, kad pareiškėjo deklaruojamas tikslas Lietuvos Respublikoje yra darbas pastatų apšiltintojo pareigose bendrovėje „Gilsta“, tuo tarpu bendrovės deklaruojami tikslai neatitinka minėto užsieniečio veiklos pobūdžio. Bendrovės „Gilsta“ steigėjas yra bendrovė „US Baltic“, kuri Departamentui žinoma kaip užsiimanti steigimu Lietuvos Respublikoje įmonių, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, iš kurių daugumos tikslas yra tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, bendrovės registracijos adresas iki 2018 m. vasario 5 d. buvo: (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. vasario 5 d. yra Laisvės pr. 60, Vilnius. Departamentui šis adresas gerai žinomas, nes juo nuolat steigiamos ir veikia užsieniečių valdomos įmonės, juo ne kartą daryti įmonių veiklos patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad minėtu adresu įmonių veikla nėra vykdoma. Bendrovės direktoriumi nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nuo 2015 m. birželio 22 d. taip pat yra bendrovės „US Baltic“ direktorius. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. kovo 13 d. bendrovės direktoriumi buvo Ukrainos pilietis, kuriam priklauso 95 iš 100 bendrovės paprastųjų vardinių 25 Eur nominalios vertės akcijų, o nuo 2018 m. kovo 8 d. bendrovės direktoriumi tapo Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam priklauso 5 bendrovės paprastosios vardinės 25 Eur nominalios vertės akcijos. Pažymėjo, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės veiklos tikslai yra: didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; bendrovė užsiima bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.

5.2. Departamentas 2018 m. rugpjūčio 14 d. gavo Migracijos valdybos 2018 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinį pranešimą, iš kurio matyti, kad bendrovė randasi adresu: Laisvės pr. 60, Vilnius, bendrovės darbuotojams atlyginimai mokami grynaisiais pinigais, o darbo užmokesčio pinigus pagal darbo išmokėjimo žiniaraštį buhalterė perduoda bendrovės paslaugų užsakovui bendrovės „Deneca“ direktoriui, kuris susitinka su darbuotojais ir išmoka jiems darbo užmokestį. Departamentas pažymėjo, kad tai kelia pagrįstų abejonių dėl bendrovės veiklos skaidrumo, o faktinė aplinkybė, jog bendrovės darbuotojams darbo užmokestį išmoka kitos įmonės direktorius patvirtina, kad faktiškai bendrovės įdarbinami darbuotojai dirba ne bendrovėje, bet kitoje įmonėje.

5.3. Be to, Departamentas 2018 m. liepos 17 d. elektroniniu paštu išsiuntė bendrovės „Gilsta“ direktoriui raštą Nr. (15/4-20) 10K-29038, paaiškindama, kad bendrovė, ketinanti įdarbinti užsieniečius, turinčius profesiją, kuri yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, turi vykdyti veiklą pagal atitinkamos ekonominės veiklos rūšį, t. y. bendrovės veikla turi būti priskirta statybos ekonominės veiklos rūšiai, norint įdarbinti pareiškėją pastatų apšiltintojo pareigose nesikreipiant į teritorinę darbo biržą, kad Lietuvos darbo birža priimtų sprendimą, jog užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Šiame rašte Departamentas prašė iki 2018 m. liepos 31 d. pateikti bendrovės veiklą statybos sektoriuje patvirtinančius dokumentus bei nurodyti statybos objektų pavadinimus ir adresus, kuriuose bendrovė vykdo statybos darbus. Tačiau Departamentas iki 2018 m. rugsėjo 24 d. negavo jokių dokumentų, patvirtinančių bendrovės „Gilsta“ statybos veiklos sektoriuje.

5.4. Apklaustas bendrovės „Gilsta“ administravimo direktorius V. K. paaiškino, kad bendrovėje dirba nuotoliniu būdu, bendrovės adresas – Laisvės pr. 60, Vilnius, tačiau negali nurodyti kabineto, pastato aukšto, ar yra įrengtos darbo vietos, nes ten nėra buvęs. Pagrindinė bendrovės veiklos sritis yra statybos darbai, dirba tokio profilio darbuotojai, kaip tinkuotojai, mūrininkai, elektrikai ir santechnikai. Tačiau jis negalėjo nurodyti bendrovės statybos objektų, nes į juos nevažinėja, bendrovės užsakovas statybos darbams atlikti yra bendrovė „Deneca“.

5.5. Bendrovės „Gilsta“ vyriausioji buhalterė S. K. paaiškinime Migracijos valdybai paaiškino, kad bendrovėje dirba nuotoliniu būdu. Bendrovė randasi adresu: Laisvės pr. 60, Vilniuje, tačiau ten niekada nėra buvusi. Pagrindinė bendrovės veiklos sritis yra įvairūs statybos darbai. Šiuo metu statybos objektas yra adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojams atlyginimai mokami grynaisiais pinigais. Darbo užmokesčiui skirtus pinigus pagal darbo išmokėjimo žiniaraštį ji perduoda užsakovo bendrovės „Deneca“ direktoriui, kuris susitinka su darbuotojais, išmoka jiems darbo užmokestį, o jai grąžina darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį su darbuotojų parašais. Bendrovė „Gilsta“ yra subrangovas, o bendrovė „Deneca“ yra užsakovas. Taip pat Departamento specialistai atliko bendrovės „Gilsta“ veiklos patikrinimą, nuvykdami į Bendrovės buhalterės nurodytą Bendrovės statybų objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau statybos objekte bendrovės darbuotojų nerado.

5.6. Todėl Departamentas padarė išvadą, kad bendrovė nevykdo veiklos statybos sektoriuje, pareiškėjui negali būti taikytinas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktis, bendrovė „Gilsta“ turi kreiptis į teritorinę darbo biržą dėl minėto užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos poreikiams įvertinimo. Tačiau Departamento turimais duomenimis, bendrovė į teritorinę darbo biržą nesikreipė, o Lietuvos darbo birža nėra priėmusi sprendimo dėl minėto užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, todėl pareiškėjas neatitinka visų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.

6. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 36 straipsnyje yra nustatyta, kokiais atvejais pranešama apie duomenų pasikeitimą vidaus reikalų įgaliotai institucijai. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamąją vietą. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; 2) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; 3) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, o šio straipsnio 10 punktas nurodo, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota – panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

7. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 yra patvirtinęs leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 17.5 ir 24.21 punktuose nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Įstatyme nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pagal Aprašo 84 straipsnio nuostatas, Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti (84.1. papunktis).

8. Bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, nes bendrovė „Gilsta“ jokia statybų veikla neužsiima, t. y. jokių statybos objektų, kuriuose bendrovė atlieka darbus ir šiems darbams atlikti reikalingi tam tikros kvalifikacijos darbuotojai, bendrovė neturi, o įdarbinami užsieniečiai faktiškai dirba kitoje įmonėje. Teismas pažymi, kad pagal Įstatymo 44 straipsnio 7 dalį, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte yra nustatytos aiškios sąlygos, kokie užsieniečiai yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, t. y. kokiems užsieniečiams yra netaikomas darbo rinkos poreikio vertinimas ir todėl jiems gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi be sprendimo dėl užsieniečio atitikimo Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Įstatymo 62 straipsnyje numatyta, kad užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, o darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.

9. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 72 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikinojo darbo sutartis - darbuotojo (toliau - laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau - laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau - laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Taigi pareiškėjas dirbtų ne pas darbdavį, o pas kitą asmenį - laikinojo darbo naudotoją, pastarajam prižiūrint ir vadovaujant. Todėl užsieniečiai atvyksta dirbti į laikinojo įdarbinimo įmonę bendrovę „Gilsta“, o vėliau siunčiami dirbti į kitas įmones, o tai neatitinka užsieniečiams nustatytos įdarbinimo tvarkos. Teismo vertinimu, Departamento nustatytos aplinkybės, aiškiai patvirtina, kad bendrovė statybų veikla neužsiima, o veikia kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, t. y. pareiškėjas atvyko dirbti į bendrovę „Gilsta“, kurios veikla priskiriama statybos sektoriui, pastatų apšiltintuoju. Todėl šios aplinkybės parodo, kad pareiškėjas nėra linkęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, neturi ilgalaikių socialinių ar šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika. Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

10. Įvertinęs nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, kurių pagrindu atsakovas galėtų daryti išvadą, jog bendrovė „Gilsta“ vykdo statybos veiklą Lietuvos Respublikoje, o jis realiai ketina dirbti šioje bendrovėje pastatų apšiltintoju. Priešingai, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad bendrovės įdarbinami užsieniečiai, o tarp jų ir pareiškėjas, faktiškai dirba ne nurodytoje prašymą bendrovėje, bet bendrovėje „Deneca“, kurios direktorius jiems išmoka darbo užmokestį, kontroliuoja jų darbus statybų vietose. Tai reiškia, kad bendrovė „Gilsta“ jokia statybų veikla neužsiima, jokių statybos objektų, kuriuose Bendrovė atlieka darbus ir šiems darbams atlikti reikalingi tam tikros kvalifikacijos darbuotojai, bendrovė neturi, o įdarbinami užsieniečiai faktiškai dirba kitoje įmonėje.

11. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo prie skundo pateiktas statybos rangos sutartis, PVM sąskaitas faktūras bei darbų atlikimo aktus, nes jie nebuvo pateikti nei su prašymu dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, nei patikrinimo metu, todėl nevertinti kaip įrodymai, patvirtinantys bendrovės „Gilsta“ realiai vykdomą veiklą. Teismas laiko, kad ginčijamo sprendimo teisėtumas vertinamas tų duomenų pagrindu, kurie buvo pateikti priimant ginčijamą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas galėjo pats pasirinkti, kokiu būdu pademonstruoti savo ketinimų realumą ir autentiškumą (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-4826-502/2018). Duomenų, kad tokių įrodymų pareiškėjas negalėjo gauti iki ginčijamo sprendimo priėmimo, nėra.

12. Kaip minėta, byloje esantys įrodymai nepatvirtina bendrovės „Gilsta“ vykdomos veiklos statybų sektoriuje, todėl pareiškėjui taikytinas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktis, t. y. bendrovė turėjo kreiptis į teritorinę darbo biržą dėl minėto užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė kreipėsi į teritorinę darbo biržą dėl šio užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams ir Lietuvos darbo birža yra priėmusi sprendimą dėl minėto užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.

13. Departamentas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu, įformino pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą, galiojančią iki 2018 m. spalio 3 d. Ši viza minėtam užsieniečiui buvo išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.11 papunktį, kuriame nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę. Kadangi viza buvo išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o atsakovui atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, viza, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, panaikinta pagrįstai.

14. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Be to pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai nėra ir negali būti laikomi tam tikrą aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

13. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. (15/4-2)3I-00830/171-598 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.).

14. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo O. B. (O. B.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.