Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. liepos 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-7323 nutarta taikyti nuteistajam A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini)lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 9 mėnesių 1 dienos (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. liepos 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau yra stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Vertinant nuteistojo pažangą pažymėtina, kad neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, šiuo metu elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas dvidešimt šešis kartus, tęsia darbinę veikią, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės, orientacija į pokytį, pradedant analizuoti nusikalstamo elgesio priežastis ir pasekmes, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, mokslus, darbinę veiklą, intervencinių priemonių taikymą. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 150 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis 63 straipsnio 4 dalimi paskirta galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64, 65 straipsniais 2010 m. kovo 30 d. nutartimi pasiirtą bausmę subendrinti su 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme - galutinė bausmė 15 metų 3 dienos 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2011 m. balandžio 23 d., bausmės pabaiga 2026 m. balandžio 26 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per visą bausmės atlikimo laiką dvidešimt šešis kartus skatintas, turi gyvenamąją vietą, kur apsigyventų lygtinio paleidimo metu, ten vyksta trumpalaikių išvykų metu, iš išvykų grįžta laiku, dirba, pateikęs pažymą, kad bus įdarbintas galimo lygtinio paleidimo atveju, savanoriškai dengia vykdomuosius dokumentus, su artimaisiais (mama, seserys, vaikai, žmona) bendrauja tiek telefonu, tiek vyksta į trumpalaikes išvykas, atostogų metu, artimieji esant poreikiui nuteistąjį remia ne tik emociškai, bet ir finansiškai. Nuteistasis susitelkęs į sportinę veiklą bei socialiai teisingo gyvenimo būdo propagavimą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laikosi sanitarinių-higieninių reikalavimų ir žino to laikymosi svarbą, lankė alkoholio, narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos užsiėmimus, paskutinį kartą baustas už įstaigoje numatytos tvarkos nesilaikymą 2013 metais, t. y. prieš daugiau nei 10 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas namo. Teismo nuomone, A. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, 4 kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos (paskutinį kartą 2017 m.) ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau buvo 2 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje. Pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuosekliai valdoma ir mažėjanti. Nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio elementai; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas), kurių korekcija nėra galima, ir dinaminiai gausūs kriminogeniniai veiksniai (iki įkalinimo turėjo mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, tačiau yra motyvuotas jas padengti; buvo įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su ankstesniu alkoholio vartojimu; ankstesnis būdingas impulsyvus elgesys; ankstesnis būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; ankstesnės savitvardos problemos; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokojo tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių). Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti, tuo labiau, kad nurodyti kriminogeniniai poreikiai buvo ir yra koreguojami bausmės atlikimo metu per įsitraukimą į resocializacijos proceso įgyvendinimą. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors vertinimo metu yra nustatyti: apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta darbo vieta; įgytos profesinės kvalifikacijos; ryšių su artimaisiais palaikymas, jų parama; diskriminacinių nuostatų neturėjimas bei neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų nesilaikymas; nustatytos tvarkos laikymasis), tačiau šie, apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi tiek gyvenamąją vietą turėjo, tiek socialinius ryšius palaikė su artimaisiais ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nuteistajam nesutrukdė įvykdyti labai sunkaus nusikaltimo.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieną labai sunkų nusikaltimą (itin žiauriai nužudė pažįstamą moterį), kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) bei už vieną sunkų nusikaltimą (išprievartavimą). Abu nusikaltimus nuteistasis atliko apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. nuteistasis yra linkęs vykdyti nusikaltimus, ne kartą teistas, dabartinis teisės pažeidimas yra sunkesnis palyginti su ankstesniais, nuteistojo atžvilgiu ne kartą buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimų vagysčių, taip pat kartojosi ir nusikalstamos veikos sietinos su pasipriešinimu valstybės tarnautojams, nusikalstamas veikas vykdė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistajam yra būdingas tam tikras nusikaltimų modelis. Ankstesnis asmens nesaikingas alkoholio vartojimas lėmė jo agresyvų ir nevaldomą elgesį, smurtinių veiksmų naudojimą ir galiausiai sukėlė itin sunkias ir negrįžtamas pasekmes, t. y. buvo atimta žmogaus gyvybė. Kaip minėta anksčiau, nuteistasis buvo anksčiau teistas, tačiau iš to jokių išvadų nepadarė, todėl taikant lygtinį paleidimą, nuteistajam gali būti suformuota klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis teisme kaltu neprisipažino, teigė sudavęs aukai tik apie 6 smūgius (bylos duomenimis nuteistasis sudavė ne mažiau 79 smūgiu), o intymius santykius su ja turėjęs su jos sutikimu. Sunkinanti atsakomybę aplinkybė tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pažymėtina, kad nuteistasis būdamas laisvėje dirbo epizodiškai, laisvalaikį leisdavo socialiai neatsakingai: nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, išgėrinėjant su grupe kitų asmenų. Nuteistasis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, išgėręs nekontroliuodavo savo elgesio, tapdavo agresyvus, neturėjo nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Nusikalstamos veikos įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio, smurtinis elgesys taip pat sietinas su nesaikingu alkoholio vartojimu. Pats nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau išgerdavo per daug ir per dažnai, teismo nuosprendyje minima, kad iki nusikaltimo padarymo be perstojo girtavo apie savaitę laiko, kas neabejotinai patvirtina turėjus rimtų priklausomybės nuo alkoholio problemų. Nuteistasis neneigia, kad yra linkęs kartais elgtis impulsyviai, kartoti tas pačias klaidas, tą patvirtina ir duomenys apie pasikartojantį nusikalstamą elgesį apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistasis teigia, kad į konfliktines situacijas stengiasi nesivelti ir reaguoti ramiai, tačiau pastarasis nusikaltimas, jo aplinkybės ir eiga, leidžia manyti, kad asmuo bent jau anksčiau buvo pernelyg agresyvus, impulsyvus, prarado savitvardą ir neįvertino savo neapgalvoto elgesio pasekmių. Šiuo metu nuteistasis savo gyvenimiškoje situacijoje geba įvardinti problemines sritis, tačiau teigia, kad kaltos ir susiklosčiusios aplinkybės, netinkami draugai, alkoholio vartojimas, taip tikėtina bandydamas sumažinti savo atsakomybės ribas. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Sutinkamai su bylos duomenimis, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. B. neatliktos bausmės dalis (1 metai 9 mėnesiai 1 diena), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. B. ir toliau nuosekliai dalyvauja resocializacijos procese, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas. Remiantis aukščiau išdėstytu atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RV-22-7323.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RV-22-7323 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.