Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei ir Vaidai Birštonaitei,

ieškovei D. M., a.k. (duomenys neskelbtini); jos atstovui, advokato padėjėjui Tautvydui Tomkui, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartis t.1, b.l. 14, 86,

atsakovui S. M., a.k. (duomenys neskelbtini); jo atstovui, advokatui Egidijui Milašiui, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartį t.1, b.l. 79,

išvadą teikiančios institucijos – Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Sigitai Mockienei, atstovaujančiai pagal nuolatinį įgaliojimą Nr. MĮ-13, išduotą 2012-12-31,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui S. M. bei išvadą teikiančiai institucijai – Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir

Ieškovė ir jos atstovas prašė patikslintą ieškinį patenkinti visiškai, o patikslintą priešieškinį atmesti.

Ieškovė ir jos atstovas patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 4-10) prašė: nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 489, pripažįstant, kad ši santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; išregistruojant santuoką, jai palikti santuokinę pavardę „M.“;

nepilnamečio sūnaus A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės po 600 Lt;

dėl bendravimo su sūnumi tvarkos ji palaiko savo prašymą – leisti atsakovui neribotai bendrauti su sūnumi, prieš tai suderinus su ja ir sūnumi, tačiau neprieštarauja ir atsakovo prašymui – nustatyti konkretų bendravimo laiką;

santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai: nukrypstant nuo lygių dalių principo, jai priteisti po 2/3 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). 88 666 Lt vertės, inžinerinio statinio – valymo įrenginio 2800 Lt vertės, artezinio šulinio 6666,66 Lt vertės; atsakovui atirinkamai priteisiant nurodytojo turto po 1/3 dalį namo 44 333 Lt, valymo įrenginio 1400 Lt ir artezinio šulinio 3333,34 Lt vertės. Kilnojamąjį turtą padalinti taip: jai priteisti: „Bauer“ firmos puodų rinkinį – 1000 Lt, „Bauer“ firmos patalynės rinkinį – 500 Lt, minkštų odinių baldų komplektą – 750 Lt, ąžuolinę indaują 250 Lt, televizorių „Philips“ – 500 Lt, virtuvines spinteles – 200 Lt, skalbimo mašiną „Bosch“ – 200 Lt, dulkių siurblį – 500 Lt, fotoaparatą – 100 Lt vertės. Viso turto už 3 550 Lt;

atsakovui priteisti: komodą – 100 Lt, šaldytuvą – 50 Lt, šaldiklį – 500 Lt, stumdomą durų spintą – 200 Lt, videokamerą – 50 Lt, dvigulę lovą su čiužiniu – 1500 Lt, automobilį „Audi“ – 3700 Lt, automobilių geometrijos atstatymo stendą – 3500 Lt, „Bosch“ parfiratorių su keltuvu – 500 Lt, dvi drėles – 500 Lt, du suvirinimo aparatus – 2000 Lt, atsižvelgiant į atsakovo pasiūlymus sutiko sumažinti lovos su čiužiniu vertę iki 450 Lt, kaip priešieškinėje nurodė atsakovas, todėl atsakovui tektų kilnojamųjų daiktų už 11 550 Lt.

Savo patikslintame ieškinyje ir 2013-03-27 teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašė 2/3 nekilnojamojo turto dalis priteisti kaip išlaikymą sūnui, tačiau 2013-04-17 teismo posėdyje tokio prašymo neišreiškė.

Ieškovė ir jos atstovas paaiškino, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Šioje santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Santuokinis gyvenimas buvo nedarnus nuo pat jo pradžios. Jai esant trečiame nėštumo mėnesyje, atsakovas ją užkrėtė venerine liga, ji sužinojo apie atsakovo neištikimybę jai. Dėl šių faktų ji labai išgyveno, o dėl to labai sušlubavo jos sveikata. Negalavimai buvo nervinio pobūdžio, ką patvirtina jos pateikta pažyma iš gydymo įstaigos „Neuromeda“. Jos išgyvenimai paveikė ir negimusį sūnų. Jis gimė su negalia, jo sveikata taip pat buvo atstatinėjama ilgą laiką. Vėliau atsakovas ne kartą ją buvo sumušęs, netgi vaiko akivaizdoje, dėl ko jam buvo keliamos baudžiamosios bylos. Dėl šių priežasčių mano, kad santuoka iširo, ją atkurti neliko jokių realių galimybių ir iširo išimtinai tik dėl atsakovo kaltės, todėl nutrauktina. Ji savo kaltės dėl santuokos iširimo nejaučia. Atsakovas dėl neištikimybės ją įtarinėja nepagrįstai.

Jos ir sūnaus tarpusavio bendravimas yra glaudus, atsakovas su sūnumi bendrauja mažai, nesirūpina jo materialiniu aprūpinimu, išlaikymo įsiskolinimą sumokėjo tik prieš praeitą teismo posėdį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mano, kad tikslinga sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ji nedraudžia atsakovui bendrauti su sūnumi, todėl mano, kad nebūtina nustatyti bendravimo tvarką, tačiau, jeigu atsakovas nori, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta – ji tam neprieštarauja.

Sūnui greitai bus 13 metų. Jis užsiima sportu, reikia rūpintis jo sveikata, kitais poreikiais, todėl mano, kad jo išlaikymui iš abiejų sutuoktinių kas mėnesį reikėtų apie 1200 Lt, todėl iš atsakovo prašo priteisti po 600 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas didesne dalimi yra įgytas iš jos asmeninių lėšų, pardavus kitą turtą. Dalį pinigų dovanojo jos tėvai. Dėl jos didesnio indėlio į turto įgijimą ir dėl to, kad su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, mano, kad būtų tikslinga jai priteisti po 2/3 dalis nekilnojamojo turto, o atsakovui – 1/3 dalį šio turto. Kilnojamąjį turtą padalinti kaip nurodyta ieškinyje ir priešieškinėje. Sutinka, kad lovos su čiužiniu vertė būtų sumažinta iki 450 Lt. Mano, kad automobilio „Audi“ tikroji vertė turėtų būti ne 840 Lt, kaip nurodo atsakovas, o 3700 Lt, nes atsakovas, prieš įvertindamas automobilį, jį sudaužė, dėl to jo vertė sumažėjo. Atsakovas užsiima automobilių remontu, todėl automobilių geometrijos stendą, parfiratorių su keltuvu, drėles, suvirinimo aparatus jis naudoja savo darbe. Šie daiktai yra ne išnuomoti, o jų santuokoje įgytas turtas. Šias aplinkybes ji gerai žino, nes padėjo atsakovui remontuojant mašinas.

Už bankui išmokėtą kreditą ji prašo priteisti 7254,62 Lt todėl, kad šį kreditą atsakovas buvo paėmęs savo asmeniniams poreikiams, o jis buvo grąžintas santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų, todėl dalis išmokėto kredito sumos jai turėtų būti kompensuota priteisiant 7254,62 Lt.

Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą tarp sutuoktinių padalinti lygiomis dalimis. Iš kilnojamųjų daiktų atsakovui priteisti: dvigulę lovą su čiužiniu 450 Lt, automobilių geometrijos atstatymo stendą – 1000 Lt, dvi elektrines drėles – 20 Lt, dvi trėles 100 Lt vertės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Mano, kad ieškovė neįrodė, jos ji savo asmeninėmis lėšomis didesne dalimi prisidėjo prie nekilnojamojo turto įgijimo, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant šį turtą.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė prašė nepilnamečio A. M. gyvenamąją vietą nustatyti kartu sumotina, priteisti po 600 Lt išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir, kad ateityje nekiltų konfliktų dėl bendravimo tvarkos su sūnumi, nustatyti konkrečią bendravimo tvarką. Ta bendravimo tvarka galėtų būti pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą.

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai.

Iš santuokos liudijimo (t.1, b.l. 27) seka, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Šioje santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. M. (prijungtos c.b. 7 lap.).

Santuokos metu – 2007-05-21 ieškovei buvo padovanotas žemės sklypas (t.1, b.l. 7-8), esantis (duomenys neskelbtini).

Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2012-06-18 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusian susitaikius (t.1, b.l. 10,) konstatuota, kad atsakovas 2012-03-16 buvo įtariamas būdamas neblaivus smurtavęs artimoje aplinkoje ir sukėlęs fizinį skausmą savo sutuoktinei, tuo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnyje. Įtariamasis neneigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, sutuoktiniai susitaikė, dėl ko baudžiamoji byla atsakovo atžvilgiu buvo nutraukta. Tos pačios datos nutarimu (t.1, b.l. 11) atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl grąsinimo ieškovę nužudyti.

Ieškovė nuo 2011-10-04 iki 2012-07-31 buvo registruota Kauno teritorinės darbo biržos Kauno rajono skyriuje (t. 1, b.l. 25).

Socialinių paslaugų centro rašte (t.1, b.l. 87) nurodoma, kad A. M. ir jo motinai psichologo konsultacijos Krizių centre buvo teikiamos 2011-01-18 – 2011-03-03; tėvas psichologo konsultuotas 2012-01-26. Konsultacijų teikimo metu buvo pastebėta, kad A. M. sunkiai išgyveno konfliktus šeimoje. Berniukas jautė didelę baimę ir pyktį tėvui dėl jo grąsinimų motinai. A. išreiškė norą bendrauti su tėvu, tačiau gyventi norėjo su motina (atskirai nuo tėvo).

A. M. paaiškinime (t.1, b.l. 56) nurodoma, kad jis po tėvų skyrybų nori gyventi su mama.

Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą (t.1, b.l. 70-78).

Atsakovas 2004-07-14 paveldėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais (t.1, b.l. 109), šį turtą 2006-10-24 pardavė (t.1, b.l. 110-112).

Ieškovė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gavo dovanų iš savo tėvo (t.1, b.l. 118-120, 123, 124-127).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos (t.1, b.l. 157-158) seka, kad ieškovės draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2000-11-07 iki 2011-09-19 sudarė 889,16 Lt.

Statybinių medžiagų ir kitų namo įrengimui reikalingų prekių įsigijimą patvirtinantys dokumentai, išduoti ieškovės vardu (t.1, b.l. 13,15-83).

Transporto priemonės vertinimo ataskaita šalių ginčo automobilis Audi 80 įvertintas 840 Lt (t. 2, b.l. 118-127).

Pagal ieškovės ieškinį 2011-03-04 buvo iškelta civilinė bylą atsakovui dėl santuokos nutraukimo (prijungta civilinė byla Nr. 2-112-540-2012). Šioje byloje šalims buvo paskirtas terminas susitaikyti, o 2012-05-24 ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Šalių santuoka nutrauktina.

CK 3.60 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; 3-ji šio straipsnio dalis nustato, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis [...] žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais.

Ieškovė įrodė, kad atsakovas su ja ir nepilnamečiu sūnumi elgėsi žiauriai: sūnaus akivaizdoje jis ją sumušė, sakė nužudysiantis. Dėl šių faktų atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla. Ji buvo nutraukta įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Kaip nurodė ieškovė, ji nenorėjo, kad jos vaiko tėvo būtų iškelta baudžiamoji byla, todėl sutiko kad ši byla jo atžvilgiu būtų nutraukta. Toks neleistinas atsakovo elgesys sąlygojo tiek ieškovės, tiek jų nepilnamečio sūnaus sveikatos būklę – jiems buvo teikiama psichologo pagalba. Ieškovė įrodė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

Šalims buvo paskirtas terminas susitaikyti. Ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, tačiau po neilgo laiko tarpo ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teigia, kad jų santuoka iširo galutinai ir neliko jokių realių galimybių jiems atkurti normalius santuokinius ryšius. Dėl šių aplinkybių šalių santuoka nutrauktina, laikant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės.

Nutraukus santuoką, šalims paliktinos pavardės: „M.“ ir „M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta ir jo išlaikymas.

Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku, jo gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo būdo bei dydžio. Nors ieškovė neriboja atsakovo bendravimo su sūnumi laiko ir tvarkos, vaiko teisių tarnybos atstovė nurodė, kad nustačius bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką` ateityje būtų išvengta nesusipratimų, nes šalys linkusios tarp savęs konfliktuoti.

CK 3.155 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).

Šalys sutinka, kad jų nepilnamečio sūnaus A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, to pageidauja ir pats nepilnametis, galintis išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė rekomendavo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, todėl nesant ginčo ir vadovaujantis CK 3.169 straipsniu, nepilnamečio A. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina.

Nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, iš tėvo priteistinas išlaikymas sūnui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia apie 1200 Lt. Atsakovas sutinka su šia suma, todėl neprieštarauja, kad iš jo kas mėnesį būtų priteista po 600 Lt iki vaiko pilnametystės. Ši išlaikymo suma atitiktų vaiko poreikius ir tėvų finansines galimybes (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio dydžio išlaikymą reikėtų pradėti skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinėją apsaugos priemonę – priteisimą iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui (teismo 2011-09-03 nutartis t. 1, b.l. 31a).

Nors ieškovė neriboja atsakovo bendravimo su sūnumi, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški bei vadovaujasi Vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacija ir atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką nustato pagal atsakovo pareikštą prašymą (CK 3.170 straipsnis), t.y. moksleivių vasaros, pavasario, rudenio ir žiemos atostogų metu A. M. pusę savo atostogų praleidžia su motina, o kitą pusę – su tėvu. Tačiau jeigu visas vienų iš nurodytų atostogų sūnus praleidžia su tėvu, tai kitas su motina. Su kuo praleisti pirmas atostogas, pasirenka sūnus. Detalią kiekvienų atostogų tvarką, vaiko paėmimo ir grąžinimo tvarką kiekvienu atveju tėvai suderina tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki atostogų pradžios. Jeigu vieną iš metinių religinių švenčių sūnus švenčia su tėvu, tai kitą su motina. Tuo atveju, kai religinės šventės sutampa su sūnaus atostogomis, atitinkamai atostogas jis leidžia su vienu iš tėvų nustatyta tvarka. Tėvas galės bendrauti su sūnumi, jį lankyti ir kartu su juo leisti laiką kada panorėjęs, tačiau iš anksto įspėjęs motiną ir susitaręs su ja dėl konkretaus laiko. Motina netrukdys tėvui lankyti sūnų, bendrauti su juo, pasiimti jį ir praleisti su juo laiką ar kitaip dalyvauti sūnaus auklėjime nustatytomis sąlygomis ir tvarką, tačiau atsižvelgiant ir į vaiko norus bei nuomonę.

Santuokoje įgyto turto padalinimas.

Šalys santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, valymo įrenginius ir artezinį gręžinį, esančius (duomenys neskelbtini) ir kilnojamąjį turtą: „Bauer“ firmos puodų rinkinį – 1000 Lt, patalynės rinkinį – 500 Lt vertės, minkštų odinių baldų komplektą – 750 Lt, ąžuolinę indaują – 250 Lt, televizorių „Philips“ – 500 Lt, virtuvinę spintelę – 200 Lt, dulkių siurblį – 50 Lt, fotoaparatą – 100 Lt, komodą – 100 Lt, šaldytuvą – 50 Lt, šaldiklį – 500 Lt, stumdomą durų spintą – 200 Lt, videokamerą – 50 Lt, dvigulę lovą su čiužiniu – 450 Lt vertės. Šių daiktų buvimą pripažįsta abi šalys, dėl jų vertės ginčo nėra. Taip pat šalys santuokoje įgijo automobilį „Audi 80 Avant“, kurį ieškovė vertina 3700 Lt, o atsakovas – 840 Lt. Teismas laiko, kad objektyvi automobilio vertė yra 840 Lt, nes šią vertę nustatė specialistai, ieškovė specialistų išvados dėl automobilio vertės nepaneigė. Taip pat santuokoje buvo įgyta automobilių remonto įranga: automobilių geometrijos atstatymo stendas, kurį ieškovė įvertino 3500 Lt, o atsakovas – 1000 Lt. Kadangi specialistų šio daikto įvertinimo nėra pateikta, todėl teismas juos vertina vidutine verte pagal šalių nustatytas kainas, t.y. 2250 Lt (3500 + 1000 : 2). Analogiškai teismas vertina ir kitą turtą – automobilių įrangą: 2 drėles – 260 Lt (500 + 20 : 2). Atsakovas nurodė, kad automobilių remontui yra įgytos 2 trėlės, kurių vertė yra 100 Lt, o ieškovė nurodė, kad santuokoje yra įgyti: Bosch parfiratorius su keltuvu – 500 Lt ir du suvirinimo aparatai 2000 Lt vertės. Atsakovas aiškino, kad keltuvas ir suvirinimo aparatai nėra jų nuosavybė, o pasiskolinti daiktai. Teismas šiuos atsakovo aiškinimus vertina kritiškai, nes buvo paaiškinta, kad atsakovas jais naudojais ilgą laiką, šie daiktai reikalingi jo darbui remontuojant mašinas, ieškovė žino, kad šie daiktai buvo pirkti, nes ji padėjo sutuoktinių automobilių remonto versle. Dėl šių priežasčių keltuvas ir du suvirinimo aparatai dalintini kaip bendras šalių santuokoje įgytas turtas pagal tas kainas, kurias nurodė ieškovė, nes atsakovas neįrodė, kad jų vertė yra kitokia.

Iš esmės ginčo dėl pasidalijimo kilnojamuoju turtu nekilo, todėl šis turtas padalintinas pagal ieškinyje ir priešieškinėje nurodytus prašymus, atsižvelgiant į šiame sprendime aptartas kainas. Ieškovei priteistinas turtas: „Bauer“ puodų rinkinys – 1000 Lt, „Bauer“ patalynės komplektas – 500 Lt, minkštų baldų komplektas – 750 Lt, ąžuolinė indauja – 250 Lt, televizorius „Philips“ – 500 Lt, virtuvės spintelės – 200 Lt, skalbimo mašina „Bosch“ – 200 Lt, dulkių siurblys – 50 Lt, fotoaparatas – 100 Lt, viso turto už 3550 Lt.

Atsakovui priteistinas turtas: komoda – 100 Lt, šaldytuvas – 50 Lt, šaldiklis – 500 Lt, stumdomų durų spinta – 200 Lt, videokamera – 50 Lt, dvigulė lova su čiužiniu – 450 Lt, automobilis „Audi 80 Avant“ – 840 Lt, automobilių geometrijos atstatymo stendas – 2250 Lt, „Bosch“ parfiratorius su keltuvu – 500 Lt, 2 drėlės – 260 Lt, du suvirinimo aparatai – 2000 Lt, dvi trėlės – 100 Lt. Viso turto už 7300 Lt..

Bendra kilnojamojo turto vertė yra 10 850 Lt (3550 + 7300). Bendra nekilnojamojo turto vertė – 147 200 Lt (nebaigtas statyti gyvenamasis namas – 133 000 Lt + valymo įrenginiai – 4200 Lt + artezinis šulinys – 10 000 Lt).

Šalys neįrodė, kad prie santuokinio turto įgijimo būtų prisidėję savo asmeninėmis lėšomis, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nukrypsta nuo turto lygių dalių padalinimo principo ir tenkina ieškovės prašymą jai priteisti 2/3 dalis santuokinio turto, o atsakovui – 1/3 šio turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu ieškovei turėtų atitekti nekilnojamojo turto už 98 134 Lt (147 200 Lt x 2/3), o atsakovui už 49 066 Lt; kilnojamojo turto atitinkamai ieškovei už 7234 Lt (10 850 x 2/3), o atsakovui už 3616 Lt. Faktiškai atsakovui kilnojamojo turto natūra atitenka už 7300 Lt, todėl iš jo ieškovei priteistina 3684 Lt piniginė kompensacija.

Dėl ieškinio dalies už patenkintą kreditorinį reikalavimą priteisimo.

Ši ieškinio dalis atmestina, kadangi ieškovė neįrodė, jog santuokos metu atsakovo vardu paimta banko paskola buvo panaudota išimtinai tik atsakovo poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nurodė, kad paskola buvo naudojama automobilių remonto verslui vystyti. Šis verslas buvo pagrindinis šalių pragyvenimo šaltinis, todėl ir paskola turėjo būti grąžinama iš bendrų santuokinių lėšų.

Bylinėjimosi išlaidos ir žyminio mokesčio paskirstymo išlaidos.

Teismas šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidų nepriteisia, nes jų reikalavimai buvo taikomi apylygiai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo 2012-09-03 nutartimi (t.1, b.l. 30) ieškovei buvo atidėtas 1195,00 Lt žyminio mokesčio mokėjimas iki sprendimo priėmimo, o atsakovui už priešieškinio pareiškimą atitinkamai atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki sprendimo priėmimo 1835,00 Lt sumai (t.1, b.l. 96). Reikšdamas priešieškinį atsakovas buvo sumokėjęs 703,00 Lt žyminį mokestį (t.1, b.l. 92).

Priimant sprendimą nustatyta, kad ieškovė turėtų sumokėti 3303 Lt žyminio mokesčio, t.y. 3 procentus nuo priteisto turto vertės (3550 + 3684 + 98 134 – 105 368 x 3 proc. – 3161 + 142). Ieškovei buvo įskaitytas 135,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas civilinėje byloje Nr. 2-112-540/2012 (t.1, b.l. 31), todėl ji valstybei turėtų sumokėti 3168 Lt. Atsakovas turėtų sumokėti 1722 Lt, t.y. 3 procentus nuo jam priteisto turto vertės (49066 + 3616 – 52 682) ir 142 Lt už santuokos nutraukimą (CPK 80 straipsnis ir LR statistikos departamento 2012-04-13 informacinis pranešimas Nr. 10 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartojimo kainų indekso“). Atsakovas yra sumokėjęs 703,00 Lt žyminio mokesčio pareiškiant priešieškinį (t.1, b.l. 92), todėl iš jo priteistina 1019 Lt žyminio mokesčio (1722 – 703).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkinti dalinai.

Santuoką, tarp S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2000 m. gegužės 5 d. Kauno miesto CMB, akto įrašo (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo S. M. kaltės.

Išregistruojant santuoką, šalims palikti pavardes: „M.“ ir „M.“.

Nepilnamečio šalių sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. M..

Nustatyti atsakovo S. M. ir jo nepilnamečio sūnaus A. M. bendravimo tvarką: moksleivių vasaros, pavasario, rudenio ir žiemos atostogų metu A. M. pusę savo atostogų praleidžia su motina, o kitą pusę – su tėvu. Tačiau jeigu visas vienų iš nurodytų atostogų sūnus praleidžia su tėvu, tai kitas su motina. Su kuo praleisti pirmas atostogas, pasirenka sūnus. Detalią kiekvienų atostogų tvarką, vaiko paėmimo ir grąžinimo tvarką kiekvienu atveju tėvai suderina tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki atostogų pradžios. Jeigu vieną iš metinių religinių švenčių sūnus švenčia su tėvu, tai kitą su motina. Tuo atveju, kai religinės šventės sutampa su sūnaus atostogomis, atitinkamai atostogas jis leidžia su vienu iš tėvų nustatyta tvarka. Tėvas galės bendrauti su sūnumi, jį lankyti ir kartu su juo leisti laiką kada panorėjęs, tačiau iš anksto įspėjęs motiną ir susitaręs su ja dėl konkretaus laiko. Motina netrukdys tėvui lankyti sūnų, bendrauti su juo, pasiimti jį ir praleisti su juo laiką ar kitaip dalyvauti sūnaus auklėjime nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tačiau atsižvelgiant ir į vaiko norus bei nuomonę.

Priteisti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį po 600 Lt (šeši šimtai) periodinėmis išmokomis išlaikymą sūnui iki jo pilnametystės šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai D. M..

Įsiteisėjus šiam sprendimui, netenka galios Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-03 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių – išlaikymo nepilnamečiui A. M. priteisimo.

Santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai: ieškovei D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jo priteisiant 2/3 dalis, o atsakovui S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisiant 1/3 dalį:

Ieškovei D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 2/3 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini) 88666 Lt vertės, valymo įrenginio, unikalus (duomenys neskelbtini) 2800 Lt vertės ir artezinio gręžinio, unikalus (duomenys neskelbtini) 6667 Lt vertės bei kilnojamuosius daiktus: „Bauer“ firmos puodų rinkinį – 1000 Lt, „Bauer“ firmos patalynės komplektą – 500 Lt, minkštų odinių baldų komplektą – 750 Lt, ąžuolinę indaują – 250 Lt, televizorių „Philips“ – 500 Lt, virtuvines spinteles – 200 Lt, skalbimo mašiną „Bosch“ – 200 Lt, dulkių siurblį 50 Lt, fotoaparatą 100 Lt vertės, viso 3550 Lt kilnojamojo turto ir bendros 101 684 Lt viso santuokinio turto vertės.

Atsakovui S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 1/3 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini) 44333 Lt vertės, valymo įrenginio, unikalus (duomenys neskelbtini) 1400 Lt vertės ir artezinio gręžinio, unikalus (duomenys neskelbtini) 3333 Lt vertės bei kilnojamuosius daiktus: komodą – 100 Lt, šaldytuvą – 50 Lt, šaldiklį – 500 Lt, stumdomų durų spintą – 200 Lt, videokamerą – 50 Lt, dvigulę lovą su čiužiniu – 450 Lt, automobilį „Audi 80 Avant“, v.n. (duomenys neskelbtini) 840 Lt, automobilių geometrijos atstatymo stendą 2250 Lt, „Bosch“ parfiratorių su keltuvu – 500 Lt, 2 vnt. drėlių – 260 Lt, 2 vnt. suvirinimo aparatų – 2000 Lt, 2 vnt. trėlių – 100 Lt, viso kilnojamųjų daiktų už 7300 Lt ir bendros 56 366 Lt viso santuokinio turto vertės.

Priteisti ieškovei D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 3684,00 Lt (trys tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt keturi) piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę dalį kilnojamojo turto.

Atmesti ieškovės D. M. ieškinio dalį priteisti jai iš atsakovo S. M. 7254,62 Lt už ½ dalį sumokėtų įmokų bankui.

Priteisti iš ieškovės D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3168,00 Lt (trys tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt aštuoni) žyminio mokesčio bei 28,78 Lt mokesčio, susijusio su procesinių dokumentų įteikimu, viso 3196,78 Lt (trys tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt šeši Lt 78 ct).

Priteisti iš atsakovo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1722,00 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt du) žyminio mokesčio ir 28,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1750,78 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt Lt 78 ct).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.