Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Širvintų rajono savivaldybei, valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, VĮ Registrų centrui, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose, nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo, pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – individualių garažų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) steigiamojo susirinkimo 1982-06-02 protokolo, (duomenys neskelbtini) garažų individualiems automobiliams (motociklams) statybos bei eksploatavimo kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) įstatų, Širvintų rajono Širvintų miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komiteto 1982-06-30 sprendimų Nr. 38 „Dėl individualių automobilių garažų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) įsteigimo“ ir Nr. 39 „Dėl žemės sklypo suteikimo individualių automobilių garažų statybos kooperatyvui Nr. (duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad 1982 m. buvo įsteigtas individualių garažų statybos kooperatyvas Nr. (duomenys neskelbtini). Garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) narių vardiniame sąraše 5-uoju numeriu nurodyta B. R. (iš pateikto santuokos sudarymo įrašo Nr. 48 matyti, kad jos pavardė po (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo – L.). Pareiškėjo teigimu, B. L. 1985 – 1986 m. atliko garažo statybos darbus ir 1987 m. buvo parengta garažo techninės apskaitos byla, kuri kartu su garažo techninės apskaitos kortele pateiktos šioje byloje. Pareiškėjo duomenimis, dabar jau neegzistuojančio garažų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) vadovybė kooperatyvo nariams neišdavė pastatytų garažų nuosavybę patvirtinančių dokumentų, tačiau B. L. nuo 1986 m. valdė pastatytą garažą ir juo rūpinosi iki 2007 m., kai nuo 2007 m. liepos mėn. garažu pradėjo naudotis ir šiuo metu naudojasi pareiškėjas. 2007-07-27 B. L. Širvintų rajono 1-ajame notaro biure surašė testamentą, kuriame nurodyta, kad po savo mirties aptariamą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), palieka pareiškėjui. Tą pačią dieną, 2007-07-27, B. L. notaro biure pasirašė sutartį, pagal kurią ji (B. L.) iš J. P. už numatomą pirkti paminėtą garažą gavo 4 000 Lt (1 158,48 Eur), numatant garažo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo datą – ne vėliau kaip iki 2008-08-01, tačiau tokia sutartis pasirašyta nebuvo. Byloje pateiktas 2020-06-10 Širvintų rajono II-ojo notaro biuro notaro liudijimas patvirtina, kad įpėdinis J. P. (pareiškėjas) yra padavęs pareiškimą palikimui priimti po testatorės B. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškėjo iniciatyva dar 2013 m. UAB „Geonorma“ atliko aptariamo garažo kadastro darbus ir parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (pateikta šioje byloje). Tačiau pareiškėjui kreipusis į VĮ Registrų centrą dėl B. L. nuosavybės teisės įregistravimo minėtam garažui, 2020-07-14 VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti B. L. nuosavybės teises į minėtą garažą, kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys, jog CK 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais B. L. įgijo nuosavybės teises į prašomą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, o 2020-07-15 VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą pakeisti garažo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nuosavybės teisės į aptariamą garažą neįregistruotos.

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad B. L. sąžiningai įgijo nurodytą turtą (garažą) bei teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1987 m. iki 2007 m., t. y. daugiau negu 10 metų, valdė kaip savo. Pareiškėjo, padavusio pareiškimą palikimui priimti po testatorės B. L. mirties, duomenimis, garažas buvo naudojamas B. L. poreikiams tenkinti: garaže buvo laikomas automobilis, automobilio detalės, kuras, įvairūs darbo įrankiai, buitiniai reikmenys, statybinės medžiagos, garažų kooperatyvui buvo mokami reikiami mokesčiai. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimui. Aptariamas turtas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. Nurodytas garažas gali būti nuosavybės teisės objektu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnyje nustatyta tvarka, specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą, taip pat nebuvo ginčytas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad B. L. būtų įgijusi turtą kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CK 4.68–4.71 straipsnius konstatuoti, kad B. L. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą, esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 530–533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.