- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-27
- Bylos Nr.
- 2-9452-944/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05771-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- AB LESTO
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- UAB „Nemuno būstas“, S. U.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, Nomedai Skaburskienei, dalyvaujant ieškovės AB LESTO atstovei įgaliotam asmeniui M. N., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei įgaliotam asmeniui J. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB LESTO ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „Nemuno būstas“, S. U. dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3862,62 Lt skolą už suvartotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė tiekia elektros energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkė atsakovė. Butas yra bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, o esama viso namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinierinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai paskaičiuoti sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos kiekį. Duomenis apie suvartotą elektros energiją tokiu atveju teikia ir atskiroms patalpoms paskirsto daugiabučio namo administratorius. Už ieškovės patiektą ir priskaičiuotą, o atsakovės suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. vasario mėn. susidarė 3862,62 Lt skola. Rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo šiam butui su ieškove sudaryta nebuvo. Tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nėra sudaryta sutartis arba vartotojo nustatyti neįmanoma, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto savininkas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė visiškai palaikanti ieškinyje išdėstytą poziciją.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, tačiau yra išnuomotas trečiajam asmeniui S. U.. Nuomos sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti nuomos ir komunalinių patarnavimų mokesčius. Atsakovės nuomone, ieškovės ir trečiojo asmens S. U. veiksmai rodo, kad tarp jų buvo susiklostę prievoliniai teisiniai (elektros energijos tiekimo-vartojimo) santykiai, t. y. ieškovė tiekė elektros energiją, o trečiasis asmuo elektros energiją vartojo. Nesant rašytinės elektros energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovės ir trečiojo asmens, sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Naudojant tiektą elektros energiją trečiajam asmeniui S. U., o ne atsakovei atsiranda pareiga už ją mokėti sąskaitose nurodytais terminais, tačiau trečiasis asmuo savo prievolės mokėti už suvartotą elektros energiją nevykdė ir šiuo metu nevykdo.
Trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Nemuno būstas“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Remiantis AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ ir UAB „Būsto administravimo agentūra“ (2013 m. vasario 7 d. pavadinimas pakeistas į UAB „Nemuno būstas“) 2004 m. kovo 3 d. sutarties Nr. 2004/220 5.3.1. punktu, UAB „Nemuno būstas“ įsipareigojo kiekvieną mėnesį nurašyti namo įvadinio elektros skaitiklio duomenis ir juos pristatyti AB „Vakarų skirstomieji tinklai“. Minėtos sutarties 5.3.2 punktas nustato, jog UAB „Nemuno būstas“ pagal AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ pateiktas išplėstines skaičiuotes paskirsto mokesčius už suvartotą elektros energiją ir pateikia vartotojams sąskaitas. Šias savo pareigas trečiasis asmuo vykdė tinkamai, t. y. apskaičiuodavo atsakovei tenkančias mokėti sumas bei kas mėnesį pateikdavo sąskaitas.
Trečiajam asmeniui S. U. teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį trečiasis asmuo informuotas teismo šaukimu ir pranešimais, kurie taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau į teismo posėdžius šis asmuo neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė tiekia elektros energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19), kuris nuo 2002-12-11 nuosavybės teise priklauso atsakovei (b. l. 10-11), atsakovė su trečiuoju asmeniu S. U. yra sudariusi nuomos sutartį, pagal kurią trečiajam asmeniui S. U. išnuomotas butas, nuomininkas įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus administruoja trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ (b. l. 22-29). Remiantis ieškovės pateiktais paskaičiavimais nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. vasario mėn. buvo priskaičiuota 3862,62 Lt įsiskolinimo už elektros energiją suma (b. l. 18-19, 31-34). Ginčo dėl to, jog rašytinė sutartis dėl elektros energijos šiam butui tiekimo nebuvo sudaryta, nėra.
Byloje keliamas klausimas dėl tinkamo atsakovo šioje byloje, t. y. ieškovė turi reikalavimo teisę prisiteisti skolą iš nuomininko ar savininkės.
Teismas nurodo, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuoja LR CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo-pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimas nepateiktas ir LR elektros energetikos įstatyme, todėl taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 96 punktas numato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš šios normos formuluotės matyti, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Pagal Taisyklių 97 punktą tuo atveju, jei Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad patalpų, kuriose vartojama elektros energija, savininkas privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju visais atvejais, kai su elektros energijos tiekėju nėra sudaryta rašytinė sutartis arba neįmanoma nustatyti vartotojo. Taisyklių 18 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi, daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Iki 2010 m. kovo 6 d. galiojusiose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, analogiškos normų formuluotės buvo įtvirtintos 29, 83 ir 84 punktuose.
Pažymėtina, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (LR CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose – teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą. Tokia situacija prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams (LR CK 1.5 str.)
Nagrinėjamoje byloje duomenų apie tai, kad atsakovei priklausančio buto nuomininkas būtų sudaręs rašytinę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove, nėra. Tai reiškia, kad nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, šių teisinių santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju. Nuomininko pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamoje byloje analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).
Šiuo aspektu reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, jog galiojančia nuomos sutartimi nustačius nuomininkui prievolę apmokėti nuomos ir komunalinių patarnavimų mokesčius (sutarties 2.2 p.), pareigos sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį su ieškove nebuvo numatyta. Be to, pagal buto eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį buvo nustatyta, kad komunaliniai mokesčiai apmokami per SVĮ „Namų priežiūra“, t. y. atsakovė prisiėmė kontroliuoti trečiojo asmens veiksmus susijusius su komunalinių paslaugų apmokėjimu.
Atsakovės atsiliepime į ieškinį cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje analizuotas reikalavimų priteisti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir eksploatavimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013), negali būti reikšminga nagrinėjamai bylai, kadangi nurodyti reikalavimai skirti kitokiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai, jog pareiga atsiskaityti už butui teikiamas kitokias paslaugas negali būti tapatinama su pareiga atsiskaityti už elektros energiją, kurią reglamentuoja specialus norminis teisės aktas, dėl ko ir bylose dėl įsiskolinimo už atitinkamas paslaugas priteisimo formuojamos teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės negali būti laikomos precedentu bylose dėl įsiskolinimo už elektros energiją priteisimo, akcentuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).
Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pakankamą pagrindą ieškinio reikalavimui dėl skolos priteisimo patenkinti.
LR CK 6.37 str. 2 d. numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (LR CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 87 Lt žyminis mokestis (LR CPK 80, 82, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei AB „LESTO“, įmonės kodas 302577612, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, įmonės kodas 111106319, 3862,62 skolą už suvartotą elektros energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 87 Lt žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.