- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-14
- Bylos Nr.
- I-951-189/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, susipažinęs su J. S. skundu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. padavė skundą teismui dėl įpareigojimo Vilniaus apskrities viršininko administraciją vadovaujantis Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Mažųjų Gulbinų kaimo teritorijos, LR Seimo 1996-04-24 įstatymu Nr.I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu 2006-04-05 Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 2988-01, suderinti ir įforminti jo vardu 2500 m² žemės sklypą Mažųjų Gulbinų kaime, Vilniuje.
Skundą priimti atsisakytina.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (- toliau - ABTĮ) 25 str. 1 d., prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Kaip matyti iš skundo turinio ir pateiktų priedų, J. S. iš esmės skundžia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-08-11 raštą Nr.S18-874, kuriame nurodytos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtus žemės sklypo planus. Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Tai reiškia, kad šiems ginčams taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pagal šią tvarką, skundas, pirmiausia, turi būti paduodamas apskrities viršininkui, o po to - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymą, skundas gali būti paduodamas teismui per dvidešimt dienų nuo šio atsakymo gavimo dienos (ABTĮ 32 str. 1 d.). J. S. minėta privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka nepasinaudojo, todėl skundą priimti atsisakytina ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsisakyti priimti J. S. skundą.
Išaiškinti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apskrities viršininkui, Vilniaus apskrities viršininko sprendimas gali būti skundžiamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o nesutinkant su šios institucijos sprendimu, sprendimas per dvidešimt dienų nuo gavimo dienos gali būti skundžiamas teismui.
Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais ir sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžinti J. S..
Dėl nutarties per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.