- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- 1A-22-174-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- J. S.
Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Osvaldas Briedis Baudž. byla Nr. 1A-22-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1.; 2.4.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.; 2.1.14. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2010 m. gegužės 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-10-08 nuosprendžio, kuriuo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 straipsnį ir nuteistas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-03-28 nuosprendžiu paskirta 35 MGL dydžio (4 375 Lt) bauda, ir paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 35 MGL dydžio (4 375 Lt) bauda.
Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant J. S. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
J. S. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Daiktinį įrodymą – plastikinę detalę – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti.
Priteista iš J. S. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatui 273 Lt žalos atlyginimui ir 310,10 Lt proceso išlaidų.
Priteista iš J. S. 2 000 Lt A. A. neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. nuteistas už tai, kad jis 2008-06-30, apie 14.20 val., Šilalės rajono Pykaičių kaimo teritorijoje, vietinės reikšmės kelyje, Šilalės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjui A. A. sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iššokęs iš automobilio pradėjo bėgti, o tyrėjui – valstybės tarnautojui A. A., tuo metu atliekančiam viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimo funkcijas, sulaikius jį už rankos ir pareikalavus eiti prie tarnybinio automobilio bei pateikti dokumentus, nepakluso teisėtiems A. A. reikalavimams, pradėjo pastarąjį stumdyti, plūsti necenzūriniais žodžiais, po to parėjus ir atsisėdus į tarnybinį automobilį „Mitsubishi L 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasiūlius pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, toliau žodžiais įžeidinėjo tyrėją A. A., rodė nepadorius gestus, iš automobilio pro langą išmetė A. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3110 C“, po to nepaklusdamas teisėtiems A. A. reikalavimams nutraukti savo neteisėtus veiksmus bei siekdamas ištrūkti ir išvengti sulaikymo, atsidaręs dureles, rankomis išplėšė automobilio „Mitsubishi L 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinės sėdynės atlošą, iššoko iš tarnybinio automobilio, pradėjo bėgti, o tyrėjui A. A. pasivijus ir bandant jį sulaikyti, pavartojo fizinį smurtą – sudavė kumščiu vieną kartą A. A. į veidą bei vieną kartą į dešiniąją ranką, padarydamas nukentėjusiajam A. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip jam pasipriešino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-10-08 nuosprendį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad jis nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė, tai yra nesipriešino valstybės tarnautojui, todėl yra nuteistas nepagrįstai. Teismas be pagrindo rėmėsi suinteresuotų asmenų teisme duotais parodymais, šiuos parodymus vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
Apeliantas nurodo, kad jis įvykio dieną ėjo į jam priklausantį sandėliuką, kuris yra netoli S. R. trąšų sandėlio Pykaičių kaimo teritorijoje, apžiūrėti savo tvenkinių. Sandėliuke jis paprastai apsistoja, kai atvyksta iš Kauno. Prie S. R. trąšų sandėlio pamatė draugo Z. L. automobilį, suprato, jog pastarasis atvažiavo šiferio, nes jis Z. L. leido jį nusiimti nuo sandėlių, tada nuėjo susitikti su juo. Būnant netoli automobilio „Audi 100“, prie jo tarnybiniu automobiliu privažiavo A. A., pasakė, kad jis (J. S.) vairavo automobilį, yra neblaivus, paprašė dokumentų, kurių jis su savimi neturėjo, ir liepė sėstis į tarnybinį automobilį. Jis atsisėdo į tarnybinį automobilį ant galinės sėdynės. A. A. reikalavo pūsti į alkotesterį, tačiau jis atsisakė, nes nematė reikalo, kadangi nebuvo padaręs jokio pažeidimo. Įsėdus į tarnybinį automobilį jis su pareigūnu A. A. kalbėjosi, jo neįžeidinėjo, nerodė nepadorių gestų. Automobilyje jam pasidarė bloga, tačiau išlipti iš automobilio jis negalėjo, nes buvo užrakintos durelės. Norėdamas išlipti jis atsidarė automobilio langą ir iš lauko pusės atsidarė keleivio pusėje esančias galines dureles. Tada A. A. sėdėdamas vairuotojo vietoje mėgino jį sugriebti, tačiau jam kliudė priekinės keleivio sėdynės atlošas, kurį jis ištraukė ir numetė jam (J. S.) ant kelių. Kai jis išlipo iš policijos tarnybinio automobilio, A. A. pribėgęs užlaužė jam rankas ir uždėjo antrankius. Jis nesipriešino, nors nebuvo jokio reikalo dėti antrankius. Tada iš karto atvažiavo policijos ekipažas ir jį surakintą antrankiais nuvežė į Šilalės ligoninę girtumui nustatyti. Antrankiai buvo taip suveržti, kad jam buvo sužalotos rankos, dėl to jis du mėnesius buvo nedarbingas. Dėl šio fakto vyko tyrimas Šilalės rajono prokuratūroje.
Apeliantas aiškina, kad teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kritiškai, be pagrindo rėmėsi A. A. parodymais, nes jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog įrašai A. A. mobiliajame telefone patvirtina faktą, kad jis (J. S.) būdamas policijos tarnybiniame automobilyje įžeidinėjo A. A., nes telefono įrašo išklotinėje tokių duomenų nėra.
Nuosprendyje nurodyta, kad incidentas vyko vietinės reikšmės kelyje, tuo tarpu iš teismui pateiktos nuotraukos matyti, kad automobilis „Audi 100“ stovėjo prie sandėlių ant žole apžėlusio keliuko.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo nesirėmė Ž. L. parodymais. Pastarasis parodė, kad prie sandėlio paliko savo automobilį „Audi 100“ (prie šio automobilio J. S. buvo sulaikytas) ir nuėjo žvejoti, grįžęs automobilio neberado. Teismas nurodė, kad Z. L. žvejoja J. S. priklausančiuose tvenkiniuose ir gali būti suinteresuotas jam padėti. Tačiau apeliantas pažymi, kad būtent dėl tų pačių tvenkinių tarp jo ir A. A. bei Šilalės policijos komisariato yra įtempti santykiai. Be to, A. A. yra Kelių policijos patrulio V. S., taip pat anksčiau policijoje dirbusio R. S. draugas, o šiems asmenims pagal jo (J. S.) pareiškimą yra iškelta baudžiamoji byla dėl jo užpuolimo prie tvenkinių.
Nuteistasis J. S. aiškina, kad policijos darbuotojų suinteresuotumą rodo ir jų neadekvatūs veiksmai dėl jo tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo. J. S. teigia, kad nebuvo jokio reikalo kviesti policijos ekipažo, uždėti jam antrankius ir vežti į ligoninę girtumui nustatyti. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su ekipažu atvyko ir tardytojas, nors ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, rodo, kad pareigūnai turėjo išankstinį tikslą su juo susidoroti.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad nepagrįstai iš jo priteisti civiliniai ieškiniai, nes šioje byloje nebuvo jokio įstatymų numatyto pagrindo atlikti jam girtumo ekspertizę, todėl nepagrįstai iš jo priteista 160,10 Lt už šią ekspertizę. Be to, jis buvo išteisintas dėl turto sugadinimo, todėl be pagrindo priteisti iš jo 200 Lt turto vertinimo ataskaitos sudarymo išlaidoms atlyginti, nes baudžiamojoje byloje teismas gali priteisti tik nusikaltimu padarytą žalą ir teismo išlaidas.
Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo J. S. kaltės. Nuteistojo J. S. įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad nuteistasis J. S. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o J. S. veiką visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad teismo išvados dėl J. S. veiksmų įrodytumo neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tai, kad apeliantas su šiomis išvadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiškia BPK nuostatų pažeidimo. Apelianto teiginiai, kad teismo išvados neparemtos įrodymais, nepagrįsti.
Teismo nuosprendyje motyvuotai atmesti nuteistojo J. S. parodymai, argumentuotai pasisakyta, kodėl yra patikimi nukentėjusiojo – pareigūno A. A. – bei vėliau į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų G. L. ir A. Ž., V. K. parodymai, liudytojų S. Ž., V. D. parodymai, patvirtinantys neteisėtus nuteistojo veiksmus.
Nors nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde, akcentuojant jo ir liudytojo Ž. L. parodymus, tvirtinama, jog byloje neįrodyta, kad jis teismo nustatytoje vietoje ir laiku būtų pasipriešinęs pareigūnui A. A., tai paneigia byloje surinktų ir teismo teisingai įvertintų įrodymų visetas.
Nuteistojo J. S. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas pagal BK 286 straipsnį, yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. J. S. kaltė dėl pasipriešinimo Šilalės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjui A. A., atliekančiam viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimo funkcijas, įrodyta paties nukentėjusiojo A. A., minėtų liudytojų parodymais. Atlikus išsamią įrodymų analizę, pirmosios instancijos teismui, skirtingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, nebuvo jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo A. A., liudytojų G. L., A. Ž., V. K., S. Ž., V. D. parodymais, kurie patvirtina J. S. kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą, ir remtis prieštaringais paties nuteistojo, taip pat ir suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo Ž. L., kuris, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, dažnai žvejoja nuteistajam J. S. priklausančiuose tvenkiniuose ir todėl galėjo būti suinteresuotas padėti jam išvengti atsakomybės už vairavimą neblaiviam ir pasipriešinimą pareigūnui, parodymais. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad pareigūnai turėjo išankstinį tikslą su juo susidoroti, nes nukentėjusysis A. A. yra Kelių policijos patrulio V. S., taip pat anksčiau policijoje dirbusio R. S. draugas, o šiems asmenims pagal jo pareiškimą yra iškelta baudžiamoji byla dėl jo užpuolimo prie tvenkinių, yra niekuo nepagrįsti. Dėl to apeliantas tik daro prielaidą.
Teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. A. parodymais, iš kurių matyti, kad įvykio dieną jis ėjo viešosios tvarkos saugojimo pareigas ir važiuodamas tarnybiniu automobiliu Pykaičių kaimo, esančio Šilalės rajone, teritorijoje, apie 14.20 val., pamatė atvažiuojantį automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neprivažiavęs sankryžos sustojo, todėl jam kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Pradėjus stabdyti, automobilio vairuotojas pasuko link S. R. trąšų sandėlio ir bandė pabėgti, tačiau jis užblokavo kelią ir sustabdė minėtą automobilį, kurį vairavo J. S.. Pavijus J. S. ir vedant jį už rankos į tarnybinį automobilį, pastarasis elgėsi agresyviai, tai yra stumdė jį, plūdo necenzūriniais žodžiais, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Todėl jis išsikvietė pastiprinimą. Automobilyje J. S. pasodino ant galinės sėdynės dešinėje pusėje. Kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, akys paraudusios, elgėsi agresyviai, todėl pasiūlė J. S. alkotesteriu pasitikrinti girtumą, tačiau pūsti į alkotesterį jis atsisakė. Įspėjęs, kad pokalbis bus įrašomas, pokalbį įrašinėjo savo asmeniniu mobiliuoju telefonu. J. S. atsikalbinėjo, vengė pūsti į alkotesterį, pagriebęs iš rankų išmetė mobiliojo ryšio telefoną, įžeidinėjo jį, rodė špygas, atsidaręs tarnybinio automobilio langą iš lauko pusės atsidarė duris, prieš tai išplėšė priekinės sėdynės dešinės pusės galvos atlošą ir pabėgo. Bandant sulaikyti J. S. vieną kartą trenkė kumščiu jam į veidą, prakirto paakį, sudavė per dešinę ranką. Tada jis panaudojęs imtynių veiksmus pargriovė J. S., dedant antrankius atvažiavo policijos pastiprinimas.
Nuoseklūs nukentėjusiojo A. A. parodymai paneigia J. S. parodymus apie tai, kad jis automobilio „Audi 100“ nevairavo, nepasipriešino pareigūnui ir nesudavė pastarajam smūgių. Teismas pagrįstai nesirėmė nuteistojo J. S. parodymais, nes jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas be pagrindo nesirėmė liudytojo Ž. L. parodymais. Nors kaip liudytojas apklaustas Ž. L. parodė, kad būtent jis įvykio dieną, tai yra 2008-06-30 ryte, prie trąšų sandėlio paliko automobilį „Audi 100“, nes vakare ruošėsi vežti šiferį, kurį jam leido nusiimti J. S., o palikęs automobilį kartu su V. D. pastarojo automobiliu važiavo žvejoti prie tvenkinių, tačiau liudytojas V. D. paneigė Ž. L. parodymus, kad 2008-06-30 jie kartu važiavo žvejoti, o nuo ūkinių pastatų, palikę automobilį „Audi 100“, važiavo žvejoti V. D. automobiliu. Be to, liudytojas Ž. L. parodė, kad jam 2008-06-30 J. S. neskambino, apie nuvežtą automobilį sužinojo tik kai kreipėsi į policiją, tuo tarpu J. S., priešingai Ž. L. parodymams, parodė 2008-06-30 vakare skambinęs Ž. L. ir pranešęs, kad automobilį nutempė. Be to, Ž. L. nenurodė matęs, kad jo automobiliu važiavo J. S., taigi šio fakto nepaneigia jo parodymai. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai nesirėmė Ž. L. parodymais, kurie, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, yra nelogiški, nenuoseklūs ir prieštaringi. Be to, kaip minėta, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Ž. L. dažnai žvejoja J. S. priklausančiuose tvenkiniuose ir galėjo būti suinteresuotas jam padėti išvengti atsakomybės už vairavimą neblaiviam, pasipriešinimą pareigūnui.
J. S. versija apie tai, kad jis 2008-06-30 ryte prie sandėlio galo paliko automobilį „Audi 100“, o vakare, po žvejybos, šiuo automobiliu ruošėsi vežti šiferį, kurį jam leido nusiimti J. S., neįtikinama ir nelogiška, nes pastatas, nuo kurio, kaip jis teigė, J. S. jam leido nusiimti šiferį, yra kitoje vietoje daugiau negu už šimto metrų nuo tos vietos, kurioje stovėjo automobilis „Audi 100“. Jeigu būtų tikima šia nuteistojo versija, lieka neaišku, kodėl automobilis „Audi 100“ buvo paliktas kitoje vietoje ir, kaip nustatyta įvykio vietos apžiūros metu, automobilis buvo paliktas viduryje keliuko su atidarytomis durimis priešais tarnybinį automobilį.
Nors nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad incidentas vyko vietinės reikšmės kelyje, nes iš teismui pateiktos nuotraukos matyti, kad automobilis „Audi 100“ stovėjo prie sandėlių ant žole apžėlusio keliuko, tačiau iš pareigūno A. A. parodymų matyti, kad jis važiuodamas tarnybiniu automobiliu Pykaičių kaimo teritorijoje pamatė atvažiuojantį automobilį „Audi 100“, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo J. S., kuris neprivažiavęs sankryžos sustojo, o pradėjus A. A. stabdyti, jis pasuko link S. R. trąšų sandėlio ir bandė pabėgti. Taigi akivaizdu, kad J. S. tik vėliau, tai yra bandydamas pabėgti, pasuko, kaip pats nurodo, link „žole apžėlusio keliuko“.
Įvykio eiga nuosekliai atitinka nukentėjusiojo parodymus, kuriuos patvirtino kiti įrodymai. Liudytojo S. Ž. parodymai bei įrašai Šilalės rajono policijos komisariato Sustabdytų transporto priemonių registracijos žurnale apie J. S., vairuojančio automobilį, sulaikymą, patvirtina nukentėjusiojo parodymus.
J. S. neneigia, kad jį sulaikius A. A. siūlė alkotesteriu pasitikrinti girtumą, įrašinėjo pokalbį. Iš pokalbio įrašo matosi, kad A. A. siūlant pasitikrinti girtumą J. S. atsisakė tikrintis, atsikalbinėjo, įžeidinėjo pareigūną. Be to, buvo padaryti du pokalbio įrašai. Pirmas įrašas, kaip nurodė A. A., nutrūko dėl to, kad J. S. pagriebęs išmetė A. A. mobilųjį telefoną, kuriuo buvo įrašinėjamas pokalbis. Telefono apžiūros metu ant korpuso rasti nubrozdinimai patvirtina A. A. parodymus apie tai, kad J. S. pagriebęs išmetė A. A. mobilųjį telefoną. Antrasis įrašas mobiliajame telefone taip pat atitinka A. A. parodymus, jog J. S. pabėgus iš tarnybinio automobilio, balsai nutolsta, po to įrašo pabaigoje vėl girdisi kartu su vėliau į įvykio vietą atvykusiais kitų pareigūnų balsais.
Šias aplinkybes taip pat patvirtino į įvykio vietą tuo metu, kai nukentėjusysis A. A. sulaikinėjo besipriešinantį J. S., atvykę liudytojai – policijos pareigūnai G. L. ir A. Ž.. Jie parodė atvykę tuo metu, kad A. A. besipriešinančiam J. S. dėjo antrankius, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Be to, jie metė sužalotą A. A. antakį, iš kurio bėgo kraujas. Liudytojas V. K. parodė, kad jis apžiūrėjo įvykio vietą, tarnybiniame automobilyje rado J. S. dokumentus, kuriuos atidavė pastarajam. Iš A. A. jis sužinojo, kad A. A. sulaikant J. S., pastarasis priešinosi, matė, kad A. A. yra prakirstas paakys. A. A. sužalojimo faktą patvirtina 2008-07-01 specialisto išvada Nr. G 276/08(11), kurioje nurodyta, kad A. A. padaryti šie sužalojimai: odos įdrėskimas kairės akies apatiniame voke ir poodinė kraujosruva dešiniajame dilbyje, dėl to jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
J. S. atsisakė pūsti į alkotesterį, todėl buvo nuvežtas į ligoninę girtumui nustatyti. Kraujas girtumui nustatyti J. S. buvo paimtas praėjus beveik trims valandoms po sulaikymo ir buvo nustatytas lengvas 0,51 promilių girtumas.
J. S. neneigia, kad jis atsisakė pūsti į alkotesterį, tačiau tvirtina, kad nebuvo pagrindo girtumui nustatyti, nes jis automobilio „Audi 100“ nevairavo, tačiau aptartais įrodymais paneigus šią nuteistojo versiją ir esant įtarimui, kad jis yra išgėręs, nes sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Audi 100“ nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tai patvirtino nukentėjusiojo A. A. bei vėliau į įvykio vietą atvykusių liudytojų G. L. ir A. Ž. parodymai, ir J. S. atsisakius alkotesteriu pasitikrinti girtumą, jis pagrįstai buvo nuvežtas į ligoninę girtumui nustatyti. Todėl teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pagrįstai priteisė iš jo 160,10 Lt už girtumo ekspertizę.
Apeliantas nurodo, kad teismas taip pat be pagrindo priteisė iš jo 200 Lt turto vertinimo ataskaitos sudarymo išlaidoms atlyginti, nes jis pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl turto sugadinimo buvo išteisintas. Tačiau ir su šiuo apelianto skundo argumentu sutikti negalima, nes J. S. dėl šios inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo išteisintas dėl to, kad jo nusikalstamais veiksmais padaryta žala nesiekia 1 MGL dydžio, tai yra iš 2008-09-01 žalos, susijusios su transporto priemonės apgadinimu, išvadoje esančios kalkuliacijos matosi, kad sugadintų automobilio „Mitsubishi L 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalių – dešinės pusės priekinės sėdynės kaina yra 55 Lt, o dešinės pusės priekinės sėdynės atlošo fiksatoriaus kaina yra 16,50 Lt. Kitą žalos dalį – 189 Lt su PVM sudaro remonto darbai. Esant šiems duomenims teismas visiškai pagrįstai priteisė iš J. S. 200 Lt turto vertinimo ataskaitos sudarymo išlaidoms atlyginti.
Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-10-08 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.