- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- I-6618-463/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjai N. Š., atsakovės atstovei Daivai Visockytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. Š. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–12), prašydama: taikyti senatį; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2014-12-30 įsakymą Nr. 1PS1-(2.1.)-1206 „Dėl N. Š. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Įsakymas); panaikinti tarnybinę nuobaudą; įpareigoti atsakovę apie tarnybinės nuobaudos panaikinimą įrašyti į pareiškėjos asmens bylą ir pateikti Valstybės tarnautojų registrui Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų registro nuostatuose nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nesutiko su Įsakymu skirti nuobaudą – papeikimą dėl to, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą, atstovaudama Tarnybos interesus Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-110-216/2014. Pareiškėja skunde paaiškino, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jos manymu, 2014-12-17 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 1PS17-(2.30)-43-7 (toliau – ir Išvada) išdėstytos aplinkybės vertintinos kritiškai, nebuvo objektyviai analizuotos ir vertintos, tiesiog buvo išdėstyti nesutikimo argumentai su pareiškėjos 2014-11-28 paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis. Komisija, sudaryta Tarnybos direktoriaus 2014-11-19 įsakymu Nr. 1PS1-(2.1)-1058 „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“ (toliau – ir Komisija), netyrė ir nevertino visų su civiline byla Nr. 2-110-216/2014 susijusių aplinkybių, nesusipažino su civilinės bylos medžiaga. Atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė Išvadą bei priėmė Įsakymą, neturėdama visos tikslios medžiagos apie civilinės bylos Nr. 2-110-216/2014 eigą. Teigė, kad tarnybinis tyrimas yra šališkas, Išvada yra prieštaringa. Pabrėžė, kad Komisijos, tyrusios pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, nariai neturi specialių žinių įvertinti teismo paskirtos ir atliktos ekspertizės išvados rezultatų. Komisija į Tarnybos geodezijos ir Kartografijos tarnybą nesikreipė. Pareiškėja neabejojo ekspertizę atlikusios ekspertės kompetencija ir atliktos ekspertizės rezultatais. Pareiškėjos nuomone, ekspertizės išvada buvo aiški ir išsami, ekspertas išsamiai atsakė į jam pateiktą klausimą. Pažymėjo, kad Komisija netinkamai vertino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 218 straipsnį dėl eksperto išvados, kaip įrodymo, vertinimo ir neįvertino, jog tokia išvada neskundžiama. Be to, jokių abejonių dėl eksperto šališkumo nekilo nei vienam proceso dalyviui. Ekspertą išrinko teismas.
Pareiškėja akcentavo, kad Kauno apygardos teismo 2014-03-05 nutarties dalis, kuria byla buvo sustabdyta, galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau nutarties dalis dėl ekspertizės skyrimo yra neskundžiama. Teigė, kad jai buvo pavesta rezoliucija „spręsti dėl apskundimo“. Pareiškėja minėtos nutarties dalies sustabdyti neskundė, nes nebuvo pagrindo skųsti. Tarnybos Kauno skyriuje yra suformuota praktika, kad jei nereikia skųsti sprendimų, dedama viza „spręsti dėl apskundimo“ arba tiesiog „spręsti“, o jei reikia skųsti – „skųsti“, „parengti skundą“. Nesutinka su Komisijos išvada, kad neįvykdė tiesioginio vadovo pavedimo. Pabrėžė, kad ji su Tarnybos 2012-04-19 ir 2012-05-30 pavedimais nebuvo supažindinta, nes nuo 2011-05-20 iki 2013-05-20 buvo nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose. Pareiškėja apie šių pavedimų buvimą sužinojo 2014-12-30, t. y. kai jai buvo skirta tarnybinė nuobauda. Akcentavo, kad tinkamą pavedimo įvykdymą turėjo užtikrinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėja, nes Kauno apygardos teismo neįsiteisėjęs 2014-06-25 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 kartu su visa teisminės bylos medžiaga 2014-07-04 tarnybiniu raštu Nr. TR-(5.34.)-7403 „Dėl procesinių dokumentų persiuntimo“ iš Kauno miesto skyriaus buvo persiųsti Vilniaus miesto skyriui. Nesutiko su Komisijos nuomone, išdėstyta Išvadoje, kad 2014-07-04 raštu Nr. TR-(5.34)-7403, persiųsdama bylą su neįsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus miesto skyriui, neįvykdė 2012-05-30 pavedimo reikalavimų. Kauno miesto skyrius veikia tik Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Pareiškėja, neturėdama atskiro įgaliojimo vykdyti teismo sprendimą, negalėjo nei jo vykdyti, nei būti atsakinga už jo vykdymą, nes teismo sprendimas buvo priimtas dėl Vilniaus mieste esančių žemių. Pasak pareiškėjos, už tinkamą ir savalaikį Kauno apygardos teismo 2014-06-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 įgyvendinimą atsakingas yra tik Vilniaus miesto skyrius, kuris ir turėjo spręsti dėl teismo sprendimo apskundimo. Kadangi šis skyrius nusprendė jo neskųsti, tai dėl pasekmių atsiradusių dėl teismo sprendimo neapskundimo visa atsakomybė tenka jam. Pareiškėja teigė, kad ji nepažeidė nei vidaus tvarkos taisyklių, nei buvo supažindinta su pavedimais.
Be to, nurodė, kad Komisija pažeidė įstatymų galiojimo laike principą lex retro non agit principą. Atsakovė, skirdama tarnybinę nuobaudą remiasi prielaidomis, savo pavedimais ir raštais, su kuriais pareiškėja nebuvo supažindinta, todėl nėra vieno iš būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, t. y. pažeidimo padarymo fakto. Išvadą pasirašė trys iš penkių komisijos narių. Išvadoje, kaip laikinai einanti komisijos pirmininko pareigas, pasirašė Teisės departamento direktorė J. L., tačiau prie Išvados nėra pridėtas Tarnybos direktoriaus įsakymas, kuriuo ji paskirta laikinai eiti šias pareigas. Vertina, kad Išvada yra neteisėta, nes surašyta ir pasirašyta asmens neturinčio teisės pasirašyti. Nebuvo priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltės, todėl nėra ir paties pažeidimo padarymo fakto.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Komisijos išvada, kad ji turėjo įvertinti, ar bus tinkamai apgintas viešasis interesas civilinėje byloje 2-210-216/2014. Akcentavo, kad prokuroras, ginantis viešąjį interesą, sutiko su ekspertizės išvada. Tarnyba neįrodė, kad pareiškėja savo pareigas netinkamai atliko. Pažymėjo, kad Tarnybos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus specialistui A. J. gerai buvo žinoma civilinės bylos Nr. 2-210-216/2014 eiga, nes jis šią bylą kontroliavo nuo jos perdavimo Kauno miesto skyriui, tačiau jokių konkrečių nurodymų kaip elgtis, atstovaujant atsakovę šioje byloje, nepateikė. Ir tik antstoliui atsiuntus raginimą dėl sprendimo vykdymo, Tarnybos Teisinio atstovavimo skyrius nusprendė, kad šioje byloje buvo netinkamai atstovauta. Neigė pažeidusi Tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos 2012-02-27 įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.4 punktą, nes ji susipažino su bylos medžiaga, pasirengė atsakovę atstovauti teisme ir išreiškė poziciją, kurią buvo suformulavęs Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, teisminiame ginče. Nesutiko pažeidusi ir Pareigybės aprašymo 7.13 punkto. Šiuo atveju Tarnybos Teisinio atstovavimo skyriaus vyr. specialistas A. J., žinodamas apie bylą ir kontroliuodamas jos eigą, privalėjo teikti teisinę pagalbą ir nurodyti, kad keičiama Tarnybos pozicija ir nebesutinkama dėl sumos dydžio pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutiko su tarnybinio nusižengimo padarymo data – 2014-07-26 ir tarnybinio nusižengimo padarymo data laikytina 2014-03-05, t. y. Kauno apygardos teismo 2014-03-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-210-216/2014 priėmimo data, kadangi atsakovė Išvadoje iš esmės tarnybinį nusižengimą sieja su ekspertize ir ekspertizės netinkamumu, ar net 2014-02-06, kai teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo. Vertina, kad atsakovė yra praleidusi šešių mėnesių nuo galimo nusižengimo padarymo dienos terminą, t. y. terminą skaičiuojant nuo 2014-02-06 baigėsi 2014-08-06, o skaičiuojant nuo 2014-03-05 – 2014-09-05. Už sprendimo apskundimą nuo 2014-07-04 buvo atsakingas kitas Tarnybos skyrius ir kitas teisininkas, t. y. Vilniaus miesto skyriaus vyriausiasis specialistas M. J.. Teigė, kad nepagrįstai buvo pradėtas tyrimas jos atžvilgiu apskųsti teismo sprendimą. Be to, nesutiko su Išvadoje nurodoma galimo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena – „šios išvados surašymo diena“, t. y. 2014-12-17. Pareiškėjos nuomone, nusižengimo paaiškėjimo diena turėtų būti laikoma diena, kai Tarnyba gavo antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, t. y. 2014-10-17, todėl tarnybinė nuobauda turėjo būti paskirta iki 2014-11-17. Nurodė, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“, patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 13 punktas.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Neigė padariusi pažeidimą. Akcentavo, kad ji nepadarė tarnybinio nusižengimo, todėl skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas. Nurodė, kad pagal suteiktą įgaliojimą ji neturėjo teisės pripažinti ieškovo ieškinio. Ji veikė pagal Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2014-01-14 tarnybiniame pranešime suformuluotą poziciją – pripažinti ieškinį.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepime į skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 55–66).
Atsiliepime nurodė, kad byloje Tarnybos interesams atstovaujanti pareiškėja privalėjo įvertinti ne tik tai, kad ekspertas atsakė į jam pateiktą klausimą, bet ir išsamiai įvertinti visą ekspertizės akto turinį ir pateikti teismui savo nuomonę dėl ekspertizės akto, kaip vieno iš įrodinėjimo priemonių, pagrįstumo. Jeigu pareiškėja neturėjo pakankamai žinių ir nesugebėjo tinkamai įvertinti ekspertizės akto turinio, ji privalėjo kreiptis į savo teritorinio skyriaus ar centrinės įstaigos darbuotojus dėl tarnybinės pagalbos suteikimo. Kadangi pareiškėja neturi specialiųjų žinių, ji negali teigti, kad ekspertas atliko išsamią ekspertizę. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 Tarnybos interesams atstovaujanti pareiškėja neteikė pastabų dėl ekspertizės akto pagrįstumo ir ekspertizės akto išvadoje nustatytos žemės sklypo vertės. Pareiškėja, susipažinusi su bylos medžiaga, turėjo pastebėti, kad pagal detalų planą projektavimo sąlygų sąvadai ir statybos leidimai nebuvo išduoti. Komisijos nuomone, pareiškėja, susipažinusi su ekspertizės aktu, turėjo suabejoti, ar ekspertas vertinantis žemės sklypą, galėjo atsižvelgti į tai, kad ateityje gali būti patvirtintas detalusis planas (sandorio sudarymo dieną planavimo sąlygos nebuvo išduotos), ir vertinti, kad bus pakeista sklypo paskirtis ir naudojimo būdas. Pareiškėja turėjo žinoti, kad tiek vertinimo datai (2008-01-11), tiek pirmiau minėto detalaus plano parengimo datai (2009-01-21). Teigė, kad nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-21 įsakymu Nr. 30-124 ir buvo patvirtintas detalusis planas, tačiau vertinamo žemės sklypo paskirtis nebuvo pakeista, kadangi apskrities viršininko sprendimas pakeisti pagrindinę tikslinę šio žemės naudojimo paskirtį nebuvo priimtas. Siekiant nustatyti šios žemės sklypo dalies rinkos kainą, buvusią žemės sklypo perleidimo UAB (duomenys neskelbtini) metu, žemės sklypo dalies, kurioje yra valstybinės reikšmės miško plotas, jos vertė turėjo būti nustatoma šios dalies nesiejant su likusia 2,5039 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo dalimi ir jos naudingosiomis savybėmis.
Nurodė, kad byloje ieškinio reikalavimai buvo papildyti visiškai naujais reikalavimais, todėl pareiškėja neprivalėjo palaikyti Tarnybos 2010-10-01 atsiliepime į ieškinį pateiktos pozicijos, kad Tarnyba su prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintu ieškiniu sutinka. Ieškovui pateikus naujus reikalavimus, pareiškėja privalėjo juos įvertinti ir pateikti aiškią nuomonę, sutinka ar nesutinka su ieškovo reikalavimais. Pareiškėjai išduotame Tarnybos direktoriaus 2014-01-20 įgaliojime Nr. IĮ-(1.9)-8, be kita ko, buvo nustatyta išimtis pripažinti ieškinį, todėl, ieškovui pareiškus naujus reikalavimus (priteisti iš valstybės 1 240 765,78 Lt), ji galėjo su jais sutikti tik gavusi naują įgaliojimą, kuriame jai būtų suteikta teisė sutikti su visais ar dalimi ieškinio reikalavimų. Pareiškėja negalėjo sutikti su reikalavimu priteisti iš valstybės daugiau kaip dvigubai didesnę sumą – 3 033 994 Lt, negu papildomame pareiškime prašė prokuroras. Pareiškėja neturėjo teisės sutikti su naujais ieškinio reikalavimais. Tarnybos nuomone, valstybės ir Tarnybos interesams atstovaujantys teisininkai taip pat gina viešąjį interesą ir valstybės interesus.
Pažymėjo, kad pagal Pareigybės aprašymą pareiškėja yra tiesiogiai pavaldi Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjai, todėl Tarnybos Teisės departamentas tiesiogiai nenurodinėja ir nekontroliuoja kaip pareiškėja atstovauja, ar turėtų atstovauti teisminėse bylose. Pareigybės aprašymo specialiųjų reikalavimų ir atliekamų funkcijų, pareiškėja turi sugebėti savarankiškai ir tinkamai atstovauti Tarnybos interesams teisminėse bylose, t. y. sugebėti taikyti materialiosios ir procesinės teisės normas, vertinti įrodymus, o esant būtinybei bendradarbiauti dėl tinkamo atstovavimo užtikrinimo su kitais Tarnybos struktūriniais padaliniais ar darbuotojais.
Tarnyba nurodė, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena Išvados surašymo diena – 2014-12-17. Pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo – netinkamo atstovavimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 ir teismo sprendimo neapskundimo apeliacine tvarka – padarymo data yra paskutinė sprendimo apskundimo termino diena, t. y. 2014-07-25. Šešių mėnesių terminas nuo šio pažeidimo padarymo datos baigėsi 2015-01-25. Teigė, kad skundžiamas Įsakymas priimtas nepasibaigus VTĮ nustatytam 6 mėnesių terminui nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos ir vieno mėnesio terminui nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Įsakymas priimtas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus ir tinkamai įvertinus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltę, pasekmes, tinkamai pritaikius teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinių nusižengimų tyrimą ir nuobaudų skyrimą, šis įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl neturi būti naikinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjai už tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 (buvęs Nr. 2-191-260/2013) ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, patikslintu 2014-01-07 pareiškimu, be kita ko, teismo prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracinių aktų dalis, kuriais B. D. atkurtos nuosavybės teisės į 5,6369 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 3,13 ha dalį, į kurią patenka valstybinės reikšmės miško plotas, pripažinti negaliojančiomis atitinkamas sandorių dalis ir pritaikius restituciją iš valstybės atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 1 240 765,78 Lt (t. 1, b. l. 174–178; 1, 6 reikalavimai).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2014-01-09 raštu Tarnybai siuntė prokuroro pareiškimą su priedais (t. 1, b. l. 173).
Tarnybos teisės departamentas 2014-01-17 raštu Nr. TR-(5.34)-667 persiuntė Kauno apygardos teismo procesinius dokumentus (t. 1, b. l. 172).
Tarnybos DVS sistemoje užfiksuota, kad užduoties numeris 6905907, sukūrimo data 2014-01-20, aprašymas: „parengti atsiliepimą“, terminas – 2014-02-03, būsena – baigta, kuratorius skyriaus vedėja, atsakinga vykdytoja nurodyta pareiškėja N. Š. (t. 1, b. l. 188).
Tarnybos Teisės departamento 2014-01-21 raštu Nr. TR-(5.34)-759 „Dėl procesinių dokumentų pateikimo“ (t. 1, b. l. 123) Tarnybos Kauno miesto skyriui buvo pateikti: Kauno apygardos teismo minėtos civilinės bylos procesinių dokumentų kopijos 271 lapas; Tarnybos direktoriaus 2014-01-20 įgaliojimas Nr. 1Į-(1.9)-8 „Dėl atstovavimo teismuose“, kuriuo pareiškėja įgaliota atstovauti Tarnybos interesams Kauno apygardos ir kituose teismuose, nagrinėjant minėtą civilinę bylą pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį. Įgaliojime nurodyta, kad pareiškėjai suteikiamos visos CPK 42, 46, 47 ir 50 straipsniuose nustatytos teisės ir pareigos, išskyrus teisę atsisakyti ieškinio ar jį atsiimti, pripažinti ieškinį, sudaryti taikos sutartį ir paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. 1, b. l. 122); Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-01-14 tarnybinio pranešimo „Dėl tarnybinės pagalbos“ Nr. 1VV-20-(5.4.1) kopija (t. 2, b. l. 65–66), kuriuo prašoma perduoti civilinę bylą Tarnybos Kauno miesto skyriui ir įgalioti Kauno miesto skyriaus teisininką atstovauti civilinėje byloje bei pripažinti ieškinį.
Tarnybos DVS sistemoje užfiksuota užduoties numeris 6926145, sukūrimo data 2014-01-21, aprašymas: „atstovauti byloje“, terminas 2014-02-04, būsena baigta, kuratorius skyriaus vedėja, atsakingas vykdytojas pareiškėja N. Š. (t. 1, b. l. 190).
Kauno apygardos teismas 2014-01-30 raštu Nr. 2-110-260/2014 atsiuntė atsakovo atsiliepimą (t. 1, b . l. 192–193). Tarnybos Teisės departamentas 2014-02-06 raštu Nr. TR-(5.34)-1465, be kita ko, Tarnybos Kauno skyriui persiuntė ir Kauno apygardos teismo procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 (3 lapai ir vokas, t. 1, b. l. 191).
Tarnybos DVS sistemoje 2014-02-07 buvo sukurta užduotis Nr. 7062271, pagal aprašymą 1Gt-527 ir 1Gt-453, terminas 2014-02-21, būsena baigta, atsakinga vykdytoja nurodyta pareiškėja (t. 1, b. l. 195).
Kauno apygardos teismas Tarnybai 2014-03-06 raštu atsiuntė 2014-03-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014, kuria buvo paskirta nekilnojamojo daikto ekspertizė, ją atliksianti ekspertė ir byla, iki bus atlikta ekspertizė, sustabdyta, išaiškinta apskundimo tvarka (t. 1, b. l . 197, t. 2, b. l. 1–3). Tarnybos Teisės departamentas 2014-03-12 raštu persiuntė patiktus procesinius dokumentus Tarnybos Kauno miesto skyriui (t. 1, b. l. 196). Tarnybos DVS sistemoje 2014-03-12 sukurta užduotis Nr. 7324465, užduoties aprašymas: „spėsti (turėtų būti spręsti) dėl apskundimo“, terminas 2014-03-26, būsena baigta, atsakinga vykdytoja nurodyta pareiškėja (t. 2, b. l. 4).
Kauno apygardos teismas 2014-05-09 Tarnybai atsiuntė 2014-05-05 pranešimą Nr. 2-110-260/2014, kuriuo pranešė, kad 2014-06-04 10 val. bus nagrinėjama minėta civilinė byla (t. 2, b. l. 6). Tarnybos teisės departamentas 2014-05-14 raštu Nr. TR-(5.34)-5194 persiuntė Tarnybos Kauno miesto skyriui dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014, (t. 2, b. l. 5).
Tarnybos NZTDVS sistemoje 2014-05-16 buvo sukurta užduoties Nr. 7890378, aprašymas „dalyvauti 1GT-1909“, terminas 2014-05-29, atsakinga vykdytoja nurodyta pareiškėja (t. 2, b. l. 7).
Kauno apygardos teismas 2014-06-25 sprendimu, tenkindamas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės B. D., pripažino negaliojančiomis atitinkamų sandorių dalis ir taikė restituciją, t. y. įpareigojo atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) grąžinti valstybei 3,13 ha valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 5,6369 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš valstybės atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) 3 033 994 Lt (t. 1, b. l. 163–171). Kauno apygardos teismas 2014-06-25 priimtą sprendimą išsiuntė Tarnybai (t. 2, b. l. 9, 10–18), kuri 2014-07-03 raštu Nr. TR-(5.34)-7315 persiuntė Tarnybos Kauno skyriui (t. 2, b. l. 8).
Tarnybos NZTDVS sistemoje 2014-07-03 buvo sukurta užduotis Nr. 8402204, aprašymas: „spręsti 1GT-2692, informacijai 1GT-2685“, terminas 2014-07-31, atsakinga vykdytoja pareiškėja (t. 2, b. l. 19).
Tarnybos Kauno miesto skyrius 2014-07-04 raštu Tarnybos Vilniaus miesto skyriui persiuntė procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014, iš viso du tomai, 344 lapų (t. 1, b. l. 162).
Tarnyba teismui pateikė vidaus sistemos dokumentą „Dėl duomenų apie teismines bylas, priskirtinas specialiųjų bylų kategorijai, pateikimo“, kuriame nurodomi pavedimai, prie pasibaigusių darbų nurodoma pareiškėjos pavardė, data 2014-07-17, „susipažino su dokumentu“ (t. 2, b. l. 20–25).
Tarnybos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tarnybos direktoriui 2014-11-12 pateikė tarnybinį pranešimą dėl atstovavimo teisme bei pavedimų vykdymo, kuriame informavo, kad 2014-10-22 gavo antstolio R. V. 2014-10-17 Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 0179/14/01328 (toliau – ir Raginimas), kuriame nurodyta, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą vykdyti 2014-09-30 Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-110-260/2014 dėl 3 033 994 Lt skolos išieškojimo iš valstybės Tarnyba per dešimt dienų turi sumokėti 3 033 994 Lt skolą bei 1 441 Lt vykdymo išlaidas į antstolio sąskaitą. Be to, Tarnyboje buvo gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2014-10-27 pavedimas Nr. 12-3815 ir 2014-10-29 pavedimas Nr. 12-3832, kuriais persiųstas Raginimas dėl Kauno apygardos teismo 2014-06-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 įvykdymo, ir pavesta spręsti klausimą dėl regreso teisės įgyvendinimo bei dėl 3,13 ha valstybinės reikšmės miško žemės, patenkančios į 5,6369 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių Lietuvos Respublikos vardu įregistravimo. Prašė spręsti klausimą dėl Tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiosios specialistės N. Š. ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiojo specialisto M. J. neveikimo neginčijant teismo ekspertizės išvados, nesvarstant apeliacinio skundo teikimo galimybės bei Tarnybos direktoriaus pavedimų nevykdymo, tarnybinio patikrinimo (t. 1, b. l. 35–38)
Tarnyba 2014-11-19 įsakymu Nr. 1PS1-(2.1.)-1058 „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“, pradėjo tarnybinio patikrinimo procedūrą Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiojo specialisto M. J. ir Tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiosios specialistės N. Š. atžvilgiu. Minėtu įsakymu buvo sudaryta Komisija (t. 1, b. l. 32–33).
Pareiškėja 2014-11-28 pateikė paaiškinimą, kuriame neigė padariusi tarnybinį nusižengimą (t. 1, b. l. 40–41). Pareiškėja nesutiko su tarnybinio pranešimo motyvais, kad ji turėjo prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Abejonių dėl eksperto kompetencijos ir eksperto išvados nekilo. Pagal CPK ekspertizė negali būti skundžiama ir teigė, kad atskirai skundo dėl ekspertizės išvados skyrimo pareikšti negalėjo. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime sutiko su ieškiniu, todėl jai „neliko nieko kito kaip tik teismo posėdžio metu palaikyti šią poziciją“. Be to, ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2014-01-14 tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad su ieškiniu sutinkama, todėl, gavusi neįsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014, kartu su byla 2014-07-04 raštu persiuntė Tarnybos Vilniaus miesto skyriui. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius turėjo spręsti dėl minėto sprendimo apskundimo arba neapskundimo bei tinkamo šio sprendimo įgyvendinimo. Teigė, kad ji savo veiksmais tarnybinio pažeidimo nepadarė.
Vertinama, ar Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja nesutinka su paskirta nuobauda ir neigia padariusi tarnybinį nusižengimą.
Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal VTĮ 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).
Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.
Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).
Įsakymu pripažinta, kad pareiškėja pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus ir 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus. Taigi, pareiškėja pažeidė valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus: pagarbos žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus (1 punktas); pavyzdingumo. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas (8 punktas); valstybės tarnautojų pareigas, įtvirtintas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 4 punkte – tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.
VTĮ 15 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė. Nagrinėjamu atveju Tarnyba konstatavo, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė Pareigybės aprašymo 7.2, 7.4 ir 7.13 papunkčių nuostatas, reglamentuojančias jos atliekamas funkcijas, t. y. atstovauti Tarnybai ir skyriui visų instancijų teismuose, rengti procesinių bei kitų teismams siunčiamų dokumentų projektus (7.2 papunktis); susipažinti su bylos medžiaga ir pasirengti atstovauti teismuose, išreikšti atsakovo, ieškovo, suinteresuoto ar trečiojo asmens poziciją teisminiuose ginčuose, atsakyti, kad teismų, nutartys ir sprendimai būtų tinkamai ir laiku vykdytini (7.4 papunktis); bendradarbiauti su kitais Tarnybos struktūriniais padaliniais (7.13 papunktis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje atstovavo Tarnybos interesus, veikdama pagal Tarnybos direktoriaus 2014-01-21 išduotą įgaliojimą Nr. 1Į-(1.9)-8, kuriuo ji buvo įgaliota Tarnybos interesams Kauno apygardos teisme ir kituose teismuose nagrinėjant bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsakovams Tarnybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, B. D. (B. D.), K. G., K. G., Č. G., J. G., Ž. M.-Č., V. Š., T. Š., UAB (duomenys neskelbtini)ir Latvijos bankui AS PAREX banka dėl Vilniaus apskrities administracijos sprendimų dalių panaikinimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir juo patvirtinto detaliojo plano panaikinimo, pirkimo-pardavimo hipotekos lakštų dalių pripažinimo negaliojančiomis, hipotekos registracijos panaikinimo bei restitucijos taikymo, kuriuo jai suteiktos visos CPK 42, 46, 47 ir 50 straipsniuose nustatytos teisės ir pareigos, išskyrus – teisę atsisakyti ieškinio ar jį atsiimti, pripažinti ieškinį, sudaryti taikos sutartį ir paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. 1, b. l. 50).
Įgaliojime pareiškėjai buvo suteiktos CPK 42, 46, 47 ir 50 straipsniuose nustatytos teisės ir pareigos. CPK 42 straipsnyje reglamentuojamos šalių teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis kodeksas. Ieškovas taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. CPK 46 straipsnyje reglamentuojama trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, o CPK 47 straipsnyje – trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinis statusas. CPK 50 straipsnyje nustatyta prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų procesinės teisės ir pareigos, t. y. prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, pareiškę ieškinį viešajam interesui apginti, turi visas ieškovo procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitaip (1 dalis).
CPK 59 straipsnyje nustatyta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime.
Taigi įgaliojimas pareiškėjai civilinėje byloje suteikė teisę atlikti Tarnybos vardu visus procesinius veiksmus, nustatytus CPK 42, 46, 47 ir 50, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime, o būtent teisę atsisakyti ieškinio ar jį atsiimti, pripažinti ieškinį, sudaryti taikos sutartį ir paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Kaip nurodyta Išvadoje Tarnybos interesus byloje atstovavo Kauno miesto skyriaus vyriausioji specialistė N. Š., atsižvelgdama į Vilniaus miesto skyriaus 2014-01-04 tarnybiniame pranešime Nr. 1VV-20-(5.41) „Dėl tarnybinės pagalbos“ išdėstytas aplinkybes. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014-01-14 minėtame tarnybiniame pranešime nurodė, kad šalys byloje nuolat teikia dokumentus, reikia susipažinti su bylos medžiaga, taip pat reikės vykti į Kauną teismo posėdį, todėl siekiant darbo efektyvumo bei užtikrinant ekonomišką ir racionalų Tarnybos interesų atstovavimą šioje byloje, mano, kad nagrinėjama civilinė byla turėtų būti perduota Kauno miesto skyriui ir pavesta joje atstovauti šio skyriaus teisininkui. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėja prašė perduoti civilinę bylą Nr. 2-110-260/2014 Kauno miesto skyriui bei Kauno miesto skyriaus teisininką įgalioti atstovauti minėtoje civilinėje byloje ir pripažinti ieškinį (t. 2, b. l. 65–66). Taigi, Vilniaus miesto skyrius 2014-01-14 tarnybiniu pranešimu prašė perduoti minėtą civilinę bylą ir Tarnybos Kauno miesto skyriaus teisininką įgalioti atstovauti minėtoje civilinėje byloje bei pripažinti ieškinį. Gi, pareiškėjai išduotame Tarnybos direktoriaus 2014-01-21 įgaliojime Nr. 1Į-(1.9)-8 nurodoma išimtis, kad pareiškėjai nesuteikiama teisė pripažinti ieškinį.
Aplinkybė, kad pareiškėja pripažino ieškinį, užfiksuota Kauno apygardos teismo civilinės bylos (Nr. 2-110-260/2014) 2015-06-25 sprendime (t. 1, b. l. 163–171) ir teismo posėdyje (garso įraše). Be to ir 2014-11-28 paaiškinime pareiškėja tai pripažino (t. 1, b. l. 39–40). Pareiškėja neginčijo, kad suprato įgaliojimo apimtį ir veikė byloje būtent pagal išduotą įgaliojimą. Teismo vertinimu, pareiškėja buvo suklaidinta Tarnybos veiksmų, t. y. pareiškėja pagal Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2014-01-14 tarnybinį pranešimą turėjo teisę pripažinti ieškinį, o pagal Tarnybos išduotą įgaliojimą atstovauti minėtoje civilinėje byloje – jai nebuvo tokia teisės suteikta. Teismo vertinimu, toks Tarnybos pareiškėjai tarnybinio pavedimo ir suteikto įgaliojimo dviprasmiškumas, atstovaujant civilinėje byloje turėjo esminę reikšmę pareiškėjos tinkamam Tarnybos atstovavimui teisme bei vėlesniems veiksmams šioje byloje. Be to, byloje nustatyta, kad nagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 Tarnyba, kurios interesams atstovavo Vilniaus miesto skyrius (atsiliepimą pasirašė šio skyriaus vedėja), 2010-10-04 pateiktame atsiliepime (2010-10-01 raštas Nr. SS18-400) sutiko su ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstytais reikalavimais (prijungta civilinė byla, t. 5, b. l. 11–14) ir vėliau 2011-09-13 pateiktame prašyme palaikė 2010-10-01 raštu Nr. SS18-400 pateiktame atsiliepime išdėstytą poziciją (prijungta civilinė byla, t. 6, b. l. 10–11). Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje, kaip esminį pareiškėjos tarnybinio pažeidimo (padarytos veikos) elementą kėlė jos netinkamą atstovavimą viršijus 2014-01-21 įgaliojimo ribas, tačiau šis pažeidimas nei Išvadoje, nei Įsakyme, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, nesuformuluotas. Be to, Tarnyba 2014-11-28 su prašymu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama išduoti bylos Nr. 2-110-260/2014 garso įrašą 2014-06-04, pasirašė, kad kopijas gavo (civilinė byla Nr. 2-110-260/2014, t. 7, b. l. 178). Taigi, šiuo atveju Tarnyba turėjo visą medžiagą, kuri leido jai visapusiškai įvertinti pareiškėjos atstovavimą 2014-06-04 teismo posėdyje. Teismo vertinimu, Tarnyba tarnybinio nusižengimo tyrimo metu turėjo galimybę tinkamai įvertinti pareiškėjos veiksmus atstovaujant byloje ir atitinkamai tarnybinio tyrimo išvadoje netinkamą atstovavimą užfiksuoti bei jį įvertinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).
Be to, nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo, valstybės tarnautojui pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos ir darbdavys negali reikšti valstybės tarnautojui daugiau kaltinimų negu nustatė atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skirdamas tarnybinę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis). Administracinė jurisprudencija. 2013, 25, p. 522-915).
Tik atsiliepime ir teismo posėdyje Tarnyba teigė, kad pareiškėja neturėjo teisės pripažinti patikslinto ieškinio, kadangi jai išduotas įgaliojimas tokios teisės nesuteikė. Byloje vertinama Išvada, kurioje konstatuoti pareiškėjos nusižengimai, dėl kurių jai skirta tarnybinė nuobauda, o toks kaltinimas, kaip minėta Išvadoje, pareiškėjai nebuvo reiškiamas. Nusižengimo ribos negali būti plečiamos.
Išvadoje Tarnyba konstatavo, kad pareiškėja, atstovaudama Tarnybos interesams civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 Kauno apygardos teisme, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė būtinų veiksmų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo šioje byloje.
Kaip matyti iš tarnybinio tyrimo metu surinktų įrodymų, pareiškėjai, gavus Tarnybos 2014-03-12 raštu atsiųstą Kauno apygardos teismo 2014-03-05 nutartį, kuria paskirta ekspertizė ir byla sustabdyta, 2014-03-13 rezoliucija buvo pavesta „spręsti dėl apskundimo“ (t. 2, b. l. 69). Tokie duomenys atitinka ir Tarnybos DVS sistemoje 2014-03-12 sukurtą užduotį Nr. 7324465, užduoties aprašymas: „spėsti (turėtų būti spręsti) dėl apskundimo“, terminas 2014-03-26, būsena baigta, atsakinga vykdytoja nurodyta pareiškėja (t. 2, b. l. 4). Jokio kito pavedimo, kuriuo pareiškėja būtų buvusi įpareigota imtis kitų papildomų veiksmų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, atsakovė teismui nepateikė. Pareiškėja neigė padariusi pažeidimą. Šiuo atveju būtent Tarnyba turėjo įrodyti pareiškėjos kaltę, neatlikus Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, o ne pareiškėja savo kaltę paneigti. Iš byloje surinktos medžiagos nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjai buvo pavesta teikti prašymus teismui dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Nesant tokio įpareigojimo, pareiškėjai negalėjo kilti kaltė ir dėl tokių veiksmų atlikimo ar netinkamo atlikimo. Kaip minėta pavedimas spręsti dėl apskundimo Kauno apygardos teismo 2014-03-05 nutarties negali būti vertinamas kaip imperatyvus įpareigojimas tokią nutartį skųsti ar kaip įpareigojimas imtis atlikti kitus procesinius veiksmus dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, kad ekspertizės skyrimas, kaip teisingai skunde teigė pareiškėja, negalėjo apskritai būti skundžiamas, nes neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso numatytais atvejais, o 2 punkte – kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 334 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Taigi, nutarties dalis skirti ekspertizę negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Kauno apygardos teismo 2014-03-05 nutartyje išaiškinta jos apskundimo tvarka, t. y. galėjo būti skundžiama nutarties dalis sustabdyti bylą (CPK 165 straipsnis). Tarnyba apeliaciniame skunde galėjo išdėstyti argumentus dėl netinkamai atliktos ekspertizės, esant įpareigojimui skųsti sprendimą apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad pagal Pareigybės aprašymą pareiškėja tiesiogiai pavaldi skyriaus vedėjai. Taigi, ji savarankiškai neturi teisės atlikti procesinių veiksmų ar priimti sprendimų, kokius veiksmus ji turi atlikti. Be to, visi Kauno apygardos teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami tiesiogiai Tarnybai. Teismo vertinimu, Tarnyba ne formaliai, o įvertinusi dokumentų pobūdį ir ginčo esmę, pati turėjo imtis konkrečių procesinių veiksmų arba aiškiai suformuluoti užduotį skyriui. Tokie veiksmai nebuvo atlikti. Nagrinėjamu atveju Tarnybos veiksmai buvo tik formalūs. Teismas konstatuoja, kad dėl šio pareiškėjai inkriminuojamo pažeidimo atsakovė neįrodė jos kaltės, o teismas nenustatė, kad tokius veiksmus ji turėjo atlikti. Darytina išvada, kad tarnybinis nusižengimas pareiškėjai, jog ji, atstovaudama Tarnybos interesams civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 Kauno apygardos teisme, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė būtinų veiksmų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo šioje byloje, inkriminuotas nepagrįstai.
Be to, pareiškėjai inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas ir dėl to, kad ji nesiėmė veiksmų dėl 2014-06-25 sprendimo minėtoje civilinėje byloje apskundimo apeliacine tvarka bei nevykdė Tarnybos direktoriaus 2012-04-19 pavedimo Nr. 1PAV-(1.8)-199 „Dėl tarnybinio pranešimo apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame konstatuotas įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas, pateikimo“, 2012-05-30 pavedimo Nr. 1PAV-(1.8)-242 „Dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių vykdymo“ ir 2014-06-11 pavedimo Nr. 1PAV-(1.8.)-366 „Dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių vykdymo“ 2014-06-25 sprendimui įsiteisėjus, nesiėmė būtinų veiksmų, jam įvykdyti laiku ir tinkamai, ir tai sukėlė sunkias teisines ir finansines pasekmes Tarnybai ir Lietuvos valstybei. Teismas šiuo atveju sutinka su pareiškėjos pozicija, kad ji neturėjo pareigos minėto sprendimo skųsti apeliacine tvarka. Kaip matyti iš byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių Kauno apygardos teismas 2014-06-25 sprendimą išsiuntė Tarnybai (prijungta civilinė byla, t. 7, b. l. 88), kuri 2014-07-03 raštu (t. 2, b. l. 85) persiuntė Tarnybos Kauno miesto skyriui ir jai 2014-07-03 rezoliucija buvo pavesta „spręsti“ (t. 2, b. l. 86). Taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinus prieštaringą 2014-01-14 tarnybinio pranešimo, kuriuo remiantis byla persiųsta į Tarnybos Kauno skyrių, pareiškėjai išduoto įgaliojimo apimtį ir tai, kad jai nebuvo suformuluoto konkretaus pavedimo „skųsti“ ar „apskųsti“ sprendimą, negalima teigti, kad pareiškėja turėjo tokią pareigą. Nesant aiškios Tarnybos pozicijos ir suformuluoto konkretaus ir aiškaus pavedimo, negalima daryti išvados dėl pareiškėjos netinkamo pareigų atlikimo ir jos kaltės. Be to, kaip matyti iš pranešimo valstybės tarnautojui M. J. apie tarnybinį nusižengimą (t. 1, b. l. 105) ir Išvados, Tarnyba už tokių pačių nusižengimų, t. y. 2014-06-25 sprendimo neapskundimo bei jam įsiteisėjus, nesiimtų būtinų veiksmų įvykdyti jo laiku, Komisija siūlė Tarnybos direktoriui skirti tarnybinę nuobaudą Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiajam specialistui M. J.. Teismo vertinimu, negali kilti atsakomybė dviem Tarnybos teritorinių skyrių specialistams dėl tų pačių pažeidimų padarymo. Toks Tarnybos tyrimas negali būti laikomas tinkamai individualizuotu ir pagrįstu pareiškėjos atžvilgiu. Tarnyba turėjo tinkamai atriboti pareiškėjos veiksmus, kuriuos ji turėjo atlikti nagrinėtoje civilinėje byloje. Pati Tarnyba už identiškų veiksmų neatlikimą, skirdama nuobaudą Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus specialistui, iš esmės tik patvirtina, kad pareiškėjai už minėtus veiksmus nuobauda negalėjo būti skiriama.
Be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad pareiškėjai laikotarpiu 2011-06-20–2013-05-20 buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti (t. 1, b. l. 47). Tarnybos direktoriaus 2012-04-19 pavedimas Nr. 1PAV-(1.8)-199 „Dėl tarnybinio pranešimo apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame konstatuotas įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas, pateikimo“ (t. 1, b. l. 160–161), 2012-05-30 pavedimas Nr. 1PAV-(1.8)-242 „Dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių vykdymo“ (t. 1, b. l. 157) yra priimti tuo metu kai ji nevykdė savo kaip valstybės tarnautojo pareigų, o jai buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja su minėtais pavedimais bei Tarnybos 2014-06-11 pavedimu Nr. 1PAV-(1.8.)-366 „Dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių vykdymo“ (t. 1, b. l. 158–159) būtų buvusi pasirašytinai supažindinta. Pažymėtina, kad minėti pavedimai skirti teritorinių skyrių vedėjams. Teismo vertinimu, negalima konstatuoti, kad pareiškėja turėjo pareigą vykdyti 2012-04-19, 2012-05-30 ir 2014-06-25 pavedimus ir yra jos kaltė dėl Kauno apygardos teismo 2014-06-25 teismo sprendimo perdavimo vykdyti minėtuose pavedimuose nustatyta tvarka. Taigi, Tarnyba netinkamai ištyrė ir įvertino tarnybinio tyrimo nusižengimo aplinkybes, todėl nepagrįstai pripažino, kad pareiškėja padarė Išvadoje inkriminuojamą pažeidimą.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Tarnybos Įsakymas, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, naikinamas, nenustačius pareiškėjos veiksmuose kaltės ir paties pažeidimo padarymo fakto, todėl negali būti pripažinta, kad ji netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.2, 7.4 ir 7.13 papunkčių nuostatas bei padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose ir 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Kiti pareiškėjos skundo argumentai nevertinami, nustačius esminius pažeidimus, dėl kurių ginčijamas Įsakymas naikinamas, ir neturi reikšmės vertinant ginčijamo Įsakymo teisėtumą bei pagrįstumą.
Pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovę apie tarnybinės nuobaudos panaikinimą įrašyti į jos asmens bylą ir pateikti Valstybės tarnautojų registrui Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų registro nuostatuose nustatyta tvarka negali būti tenkinamas, kadangi veiksmai, kuriuos privalo atlikti Tarnyba panaikinus įsakymą, kuriuo jai paskirta nuobauda, nėra šio ginčo dalykas ir bus vykdomi tokiems veiksmams atlikti teisės aktuose nustatyta tvarka. Taigi, toks pareiškėjos prašymas yra perteklinis ir negali būti tenkinamas.
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji teismui nepateikė prašymo su detaliu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjai išaiškinama, kad ji turi teisę pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 127 straipsniu,
nusprendė:
N. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2014-12-30 įsakymą Nr. 1PS1-(2.1.)-1206 „Dėl N. Š. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.