Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Romo Aikevičiaus, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nukentėjusiajai V. J., nukentėjusiosios atstovui Georgijui Zavtrakovui, gynėjai advokatei Linai Gervelienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. N. (Juškauskienės) ir Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 151 str. 2 d. išteisintas nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. per laikotarpį nuo 2004 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. gegužės mėnesio pabaigos, savo bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti smurtą, t.y. sumušti, panaudodamas psichinę prievartą bei pasinaudodamas nukentėjusiosios nepilnametės savo podukros V. N. priklausomumu, nes faktiškai ją išlaikė materialiai, vertė nepilnametę nukentėjusiąją V. N. su juo lytiškai santykiauti bei kitaip – oraliniu būdu tenkinti jo lytinę aistrą, padarydamas nukentėjusiajai V. N. fizinę ir moralinę žalą.

Veika kvalifikuota pagal BK 151 straipsnio 2 dalį.

P. R. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2004 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. gegužės mėnesio pabaigos, Alytuje, (duomenys neskelbtini), savo bute, grasindamas panaudoti smurtą, t.y. sumušti, panaudodamas kitokią psichinę prievartą bei pasinaudodamas nukentėjusiosios nepilnametės savo podukros V. N. priklausomumu, nes faktiškai ją išlaikė materialiai, vertė nepilnametę nukentėjusiąją V. N. su juo lytiškai santykiauti bei kitaip – oraliniu būdu tenkinti jo lytinę aistrą, padarydamas nukentėjusiajai V. N. fizinę ir moralinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios ir prokuroro apeliaciniai skundai tenkintini.

Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir P. R. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Kaltinimas, kad P. R. dalyvavo anksčiau paminėto nusikaltimo padaryme buvo grindžiamas: nukentėjusiosios V. N., parodymais, liudytojų: R.I. R., R. B., E. B., E. B., S. S., A. K., J. K., M. A. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 573/05 (06), specialisto psichologo išvada Nr. SR-05-16, daiktų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu Pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį savo išvadas grindė tuo, jog įrodymų, kad kaltinamasis panaudodamas grasinimus, kitokią psichinę prievartą vertė nepilnametę V. N. su juo lytiškai santykiauti, byloje nėra. Teismas nukentėjusiosios parodymus laikė nenuosekliais, prieštaraujančiais nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas nurodė, jog nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui bei ikiteisminio tyrimo teisėjai neatitiko jos parodymams, duotiems teisme. V. N. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus teigė, jog 2004 m. rugpjūčio mėnesį atvykus gyventi pas P. R., pačią pirmą dieną kaltinamasis prieš jos valią su ja lytiškai santykiavo. Ji kaltinamajam nesipriešino, bijojo išbėgti iš kambario, šauktis pagalbos, nes manė, kad sumuš. Ji tik verkė. Kaltinamasis jai sudavė per veidą ir liepė neverkti. Tuo tarpu apklausiant nukentėjusiąją teisme ji parodė, jog prieš pirmuosius lytinius santykius ji kaltinamajam aktyviai priešinosi, P. R. sudavė ranka per veidą, ištrūko iš jo glėbio, bandė atrakinti duris, tačiau kaltinamasis panaudodamas fizinę jėgą-suduodamas ranka per nugarą, atitempė į lovą ir pavartodamas fizinę prievartą atliko lytinį aktą. Teismas padarė išvadą, jog kaltinamasis P. R. siekė turėti lytinius santykius su nukentėjusiąja, tačiau tai neįrodė, jog kaltinamasis panaudodamas grasinimus ar kitokią psichinę prievartą vertė nepilnametę V. N. su juo lytiškai santykiauti. Teismas nuosprendyje nurodė, jog kaltinamojo kaltės nepatvirtino ir specialisto išvados. Taip pat teismas atmetė VŠĮ „Vaiko namas“ specialistės išvadą, kaip įrodymą, nurodydamas, kad specialistė, atlikdama tyrimą rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais ir darė prielaidą, kad nukentėjusioji galėjo sukurti šią istoriją. Nukentėjusiosios V. N. draugių-liudytojų: R. B., E. B., E. B., S. S. parodymus atmetė ir vertino kaip subjektyvius, nes jie buvo išgirsti iš nukentėjusiosios pasakojimų. Teismas suabejojo ir liudytojų A. K. bei J. K. parodymais, nes joms lankantis pas nukentėjusiąją namuose, nusiskundimų dėl kaltinamojo elgesio ji neišsakė, tačiau praėjus maždaug dviems savaitėms, nukentėjusioji pranešė apie metus trukusią seksualinę prievartą. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, jog liudytojas M. A., su kuriuo V. N. turėjo lytinius santykius parodė, kad nukentėjusioji jam nėra pasakojusi apie netinkamą P. R. elgesį. Teismas išteisindamas P. R. atsižvelgė ir į aplinkybę, jog 2005 11 07 ir 2006 05 12 Alytaus rajono apylinkės teismo prokuratūros prokuroro nutarimais 2 kartus ikiteisminis tyrimas P. R. atžvilgiu buvo nutrauktas, o atlikus papildomą tyrimą duomenų, patvirtinančių R. R. kaltę nebuvo gauta. Liudytoja G. P. teisme taip pat patvirtino P. R. nekaltumą, nurodydama, jog jeigu nukentėjusioji ir turėjo lytinius santykis, tai jie tikrai buvo ne prievartiniai.

Išteisintasis P. R. kaltu neprisipažino ir parodė, jog po išsiskyrimo su nukentėjusiosios motina R.I. R., ji su dukra V. išvyko gyventi į Kauną. V. N., atvažiavusi aplankyti P. R. sakydavo, kad jai bloga gyventi Kaune, be to, norėjo lankyti Alytuje buvusią mokyklą. Nukentėjusiosios motina taip pat kalbindavo, kad jis priimtų V. pas save gyventi, nes ji skundėsi prasta sveikata, todėl negalėjo dukros tinkamai prižiūrėti. Iš pradžių jis nesutikęs, bet vėliau pasigailėjo ir priėmė pas save gyventi. Nukentėjusioji pas jį apsigyveno 2004 m. rugpjūčio mėnesį. Jis išlaikė V. N. materialiai, rūpinosi ja kaip savo vaiku. Jis draudė jai draugauti su M., manė, jog M. netinkamas draugystei, nes gėrė, nedirbo. Jis uždraudė V. N. gyventi pas M.. Nukentėjusioji jam pasakė, kad su M. yra turėjusi lytinius santykius, santykiavo įvairiais būdais. Dėl šios priežasties jie buvo 3 savaites susipykę. Su V. N. yra vieną kartą žiūrėjęs sekso vaizdus. Su ja lytinių santykių neturėjo. Dėl netinkamo V. N. elgesio jis buvo nuėjęs pas klasės auklėtoją. Auklėtoja jam sakiusi, kad V. N. su vaikinais elgiasi netinkamai, matė, kaip V. N. girtą vaikinai ant pečių nešioja. Visa tai vyko pirmos dienos vakare, kai ji atvažiavo pas jį gyventi. Jis neleido V. N. su vaikinais bendrauti. V. N. keikė, kad per Rasą ją išprievartavo bernai. Jis jai patarė kreiptis į policiją.

Nukentėjusioji V. N. teisme parodė, kad pirmą kartą patėvis ją lietė, kai jai buvo 8 metai. O kai jai buvo 12 metų, jis pradėjo ją nurenginėti, pirštais lietė lytinius organus, kišo juos į makštį. Apie tai ji pasakojo mamai, tačiau mama patėviui nieko nesakė. Po to buvę dar keli tokie atvejai, apie kuriuos pasakojo savo motinai, tačiau mama tuo metu patėviui nieko nesakė. Patėviui dėl netinkamo elgesio jos atžvilgiu ji priekaištavo tik jiems skiriantis. Patėvis yra mušęs jos motiną, yra ne kartą ir jai sudavęs. Jos motina su patėviu santuokoje gyveno apie 7 metus. 2003 m. pabaigoje jie išsituokė ir jos abi išvyko gyventi į Kauną, pas močiutę, į vieno kambario butą. Tam bute dar gyveno mamos brolis. Joms gyvenant Kaune, patėvis retkarčiais paskambindavo, kviesdavo grįžti pas jį gyventi, nes žinojo apie prastas jų gyvenimo sąlygas, apie mamos ligą. Be to, ji pati visada norėjo gyventi ir mokytis Alytuje, kadangi Kaune nepritapo. 2004 m. rugpjūčio 25 d. pradėjo gyventi pas patėvį jo bute. Tos pačios dienos vakare patėvis nupirko likerio, abu vaišinosi. Išgėrus jai apsvaigo galva. Patėvis pradėjo prie jos kabinėtis ir pareiškė, kad dabar ji turėsianti miegoti su juo. Kai patėvis pradėjo ją nurenginėti, ji pabandė ištrūkti, bėgo prie durų, tačiau panaudojęs fizinę jėgą, sudavęs kumščiu per nugarą, patėvis jėga paguldė ant miegamo fotelio, numovė kelnaites, laikydamas prispaudęs, atliko lytinį aktą į makštį. Ji priešinosi, prašė liautis, tačiau patėvis sakė, kad kitaip nebus. Nors ryte patėvis atsiprašė ir pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs, tačiau jai gyvenant jo namuose jis vertė su juo mylėtis 2-3 kartus per savaitę tiek oraliniu, tiek vaginaliniu būdu, grasindamas, kad jeigu ji nesutiks atlikti lytinius santykius, ją muš. Apie prievartinį lytinį gyvenimą su patėviu ji papasakojo savo draugei R. B. bei motinai. Motina visu tuo nepatikėjo ir liepė pateikti įrodymų. Tada ji pati provokuodama pokalbį, mobilaus ryšio telefonu įrašė kelis pokalbius su patėviu bei surinko prezervatyvų pakuotes. 2005 m. gegužės mėn. pradžioje P. R. sužinojo apie jos artimą draugystę su kaimynu M., su kuriuo ji turėjo lytinius santykius. Patėvis pradėjo jai priekaištauti, surinko jos daiktus, nunešė pas M. sakydamas, kad jeigu ji taip norinti, tegu gyvena pas savo draugą. Kitą dieną atvykusi jos motina liepė jai grįžti pas patėvį. Kadangi patėvis kategoriškai neprieštaravo, todėl ji toliau liko gyventi pas jį. Alytuje nuosavame bute gyveno jos prosenelė, tačiau gyventi pas ją nenorėjo, nes ji buvo sena ir visko prisigalvodavo. Nuo to momento, kai grįžo iš M. pas patėvį, iki gegužės 27 d. P. R. ją vertė lytiškai santykiauti kasdien. Kadangi jai atsibodo toks gyvenimas, padedant draugėms apie prievartinius lytinius santykius gegužės 20 dieną ji papasakojo klasės auklėtojai, o po to ir socialinei pedagogei. Mokytojos kreipėsi į policiją. Gegužės 27 dieną prieš vykstant apklausai į policiją, R. R. apie 12 val. atliko prievartinius lytinius santykius į makštį. Prezervatyvo nenaudojo, sperma išsiliejo makštyje. Apie tai ji pranešė tyrėjai. Tą pačią dieną buvo atlikta medicininė apžiūra. Gyvenant pas P. R., maistą ir drabužius pirko patėvis, tačiau materialiai remdavo ir motina, duodavo pinigų, gimtadienio proga nupirko kompiuterį. Su motina palaikė santykius, kalbėdavosi telefonu, susirašinėdavo internetu. Motina jai atveždavo pinigų. Su kaltinamuoju lankydavosi pas jo seseris. Apie priverstinius lytinius santykius joms nesakė, nes manė, kad nepatikės. Taip pat apie santykius su kaltinamuoju nepasakojo ir M., nes buvo gėda.

Liudytoja R. I. R. parodė, kad 2003 m. ji išsiskyrė su P. R. ir išvyko su dukra gyventi į Kauną. Kadangi Kaune gyvenimo sąlygos buvo blogos, be to, jai įtarė gimdos kaklelio vėžį, ji leido dukrai V. gyventi pas patėvį. V. išvyko gyventi į Alytų 2004 m. rugpjūčio mėnesį. Jos abi bendraudavo telefonu, aplankydavo ji dukrą ir Alytuje. Patėvis dukrai pirkdavo maistą, o ji pirkdavo drabužius. Dukra bendraujant telefonu jai užsiminė, kad patėvis prie jos priekabiauja, glosto lytinius organus. 2005 m. pavasarį dukra jai pasakė, kad patėvis su ja atliko lytinius santykius, sakė, kad P. R. perka prezervatyvus ir siūlo pabandyti su jais. Dukra jai sakė, kad patėvis nori, kad V. būtų jam kaip žmona, sakė, kad jie santykiauja. Ji patarė apie tai pakalbėti su klasės auklėtoja, liepė įrašinėti jų pokalbius. Žino, kad dukra apie tai pasipasakojo savo draugėms. 2005 m. gegužės mėnesio pradžioje jai paskambino P. R. ir pasakė, kad V. susidėjo su kaimynu M. A. ir išėjo pas jį gyventi. Ji nuvykus į Alytų parvedė dukrą iš M. A. pas P. R., norėjo, kad baigtų mokslus. Ji P. R. pasakė, jog žino, kad jis kabinėjasi prie dukros. P. R. atsakė, kad taip nesielgia. P. R. elgesys turėjo įtakos V. N. sveikatai. Ji tapo nervingesnė, pradėjo blogai sektis mokslai.

Liudytoja R. B. parodė, kad jos draugė V. N. 2005 m. pavasarį jai pasipasakojo, kad jos patėvis P. R. prie V. N. seksualiai priekabiauja, būdamas girtas verčia ją lytiškai su juo santykiauti. Užėjus pas P. R. į namus, jis parodė jai prezervatyvą, sakė: „žiūrėk kokie kvepiantys, pabandom“. P. R. buvo pradėjęs kabinėtis ir prie jos, bet ji pabėgo. 2004 m. rudenį V. N. buvo užsiminusi, kad P. R. priekabiavo ir turėjo su juo lytinius santykius. Matė, kaip P. R. su nukentėjusiąja elgėsi: pasisodindavo ją ant kelių, apsikabindavo. V. tuo metu jausdavosi nemaloniai. Kai pradėdavo glostyti, ji nustumdavo jo ranką.

Liudytoja E. B. parodė, kad 2005 m. pavasarį V. jai verkdama papasakojo, kad P. R. ja naudojasi. Prašė pagalbos. Ji patarė jai kreiptis pas motiną, į moterų krizių centrą. V. N. jai sakė, kad turi draugą M., kuris jai patinka, norėtų su juo gyventi. Sakė, kad P. R. nenori, kad ji gyventų su M.. V. jai pasakojo, kad patėvis ją muša. Iš. V. N. pokalbio supratusi, kad tarp V. N. ir jos patėvio lytiniai santykiai būdavo patėviui būnant girtam. V. jai sakiusi, kad anksčiau nesiskundė, nes jai buvo gėda apie tai kalbėti. Apie santykius su P. R. V. N. antrą kartą jai pasakojo girdint V. motinai.

Liudytoja E. B. parodė, kad su V. N. buvę klasiokės. V. jai pasakojo, kad išgėręs patėvis lenda prie jos, verčia su juo lytiškai santykiauti. Iš V. pasakojimo supratusi, kad ji su patėviu turėjusi lytinius santykius. Ji pasiūlė apie tais pasipasakoti klasės auklėtojai. V. atsakiusi, kad bijo. Tada ji V. pasakė: „jeigu tu nenueisi, tai nueisiu pas auklėtoją“. Abi nuėjo pas auklėtoją ir papasakojo apie patėvio elgesį su V..

Liudytoja S. S. parodė, kad jos draugė V. 2005 m. pavasarį jai papasakojo, kad patėvis prie jo priekabiavo, būdamas girtas ją prievartavo. Pasakodama ji verkė, klausė, ką jai daryti. Bijojo, kad patėvis nemuštų. Ji matė, kaip patėvis įspyrė V. į užpakalį, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, dėl to, kad ji stovėjo koridoriuje ir kalbėjosi su M..

Liudytojas M. A. parodė, jog su V. intymiai pradėjo bendrauti 2005 m. vasario mėnesio pabaigoje. Apie tai sužinojęs V. patėvis supyko, atnešė į jo namus V. daiktus, liepė gyventi kartu. V. pas jį prabuvo vieną dieną. Atvykus jos motinai, V. grįžo gyventi pas patėvį. V. dažnai lankydavosi jo bute, tačiau apie netinkamą P. R. elgesį, apie vertimą lytiškai santykiauti ji jam nepasakojo.

Liudytoja A. K. parodė, kad jai kaip mokyklos socialinei pedagogei 2005 m. apie balandžio mėnesį skambino P. R. ir pasakė, kad V. N. ruošiasi išeiti gyventi pas draugą. Ji su klasės auklėtoja nuėjo į P. R. namus. V. N., P. R. ir dar vieną jaunuolį rado namuose. Situacija atrodė keista. Į klausimą: „ar tu saugi“, V. N. atsakė: „taip“. Ji pasiūlė auklėtojai pasikalbėti su V. N.. Po savaitės auklėtoja ir V. N. jai papasakojo apie patirtą seksualinę prievartą. Anksčiau apie lytinius santykius su P. R. niekam nesakė, nes jo bijojo.

Liudytoja J. K. parodė, kad buvo V. N. auklėtoja nuo penktos iki dešimtos klasės. V. N. buvo uždara, problemų nekėlė. Žinojo, kad V. N. gyvena su patėviu. Apie prievartinius lytinius santykius sužinojo tada, kai jai papasakojo pati V. N. ir jos draugė Eglė. Po P. R. telefoninio pranešimo, kad V. N. nori išeiti gyventi pas draugą, ji su socialine darbuotoja apsilankė pas P. R. namuose. Ten rado 3 asmenis geriančius. V. buvo susijaudinusi. Paklausus merginos ar jai saugu, ji atsakiusi teigiamai. Kitą kartą nuėjusi pas V. N., namuose ją rado vieną. V. N. davė pasiklausyti garso įrašų, parodė prezervatyvus. Pasakė, kad prievartiniai lytiniai santykiai vyksta nuo atsikraustymo gyventi pas tėvą. Bijojo kreiptis į policiją, nes žinojo, kad P. R. krikšto sūnus dirba policijoje, ir apie kreipimąsi informuos P. R.. Patikėjo V. N. pasakojimu, kad ją prievartauja. Suprato, kad ji anksčiau ruošėsi apie tai pasakyti, tačiau neišdrįso.

Liudytojos D. Z. ir A. B. parodė, kad V. pas jas dažnai svečiuodavosi, nes jos yra P. R. seserys. V. N. nėra sakiusi, kad P. R. ją skriaudžia, verčia lytiškai santykiauti. Brolis minėjo, kad tarp jo ir V. kildavo konfliktai, nes ji pradėjo jo neklausyti, grįždavo išgėrusi.

Liudytoja G. P. parodė, jog dirbdama akušere-ginekologe atliko V. N. apžiūrą. Apžiūrėjus lyties organus nustatė, kad prievartinių lytinių santykių nebuvo. V. N. turėjo lytinius santykius, lytinis gyvenimas buvo.

Specialistė N. Grigutytė parodė, kad ji atliko V. N. psichologinį tyrimą lyginamosios analizės pagrindu, t.y. lyginant ir tikrinant tiriamosios parodymų nesutapimus, ir davė išvada, kad stebima aukšta tikimybė, jog V. N. patyrė seksualinę prievartą iš patėvio P. R. pusės. Nepastebėjo, ar V. N. turi padidintą polinkį fantazuoti, tarp jos pasakojimų nebuvo prieštaravimų.

Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad V. N. 2005m. gegužės 27 d. kreipėsi į PK nurodydama, kad P. R. ją terorizuoja, verčia lytiškai santykiauti vartodamas fizinį ir psichinį smurtą.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2005-05-27 atlikus V. N. apžiūrą jos kūne sužalojimų nėra. Mergystės plėvėje rasta kraujosruva padaryta kietu buku daiktu, kuriuo galėjo būti vyro varpa, lytinio akto metu, galimai užduotyje nurodytu laiku.

Iš Lietuvos Kriminalinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad atlikus lyginamąjį DNR tyrimą spermos V. N. makšties turinyje, kuris buvo paimtas 2005-05-27 iš V. N. makšties, nėra.

Iš V.Š.Į „Saugaus vaiko centras" pažymos matyti, kad 2004 m. liepos mėn. V. N. suteikus 4 psichologines konsultacijas, buvo nustatyta, kad mamos ir dukters santykiai problemiški. V. N. nori grįžti gyventi pas patėvį į Alytų, esą sutarianti geriau nei su mama. Nurodė, kad su motina pas patėvį gyvenusi nuo 8 iki 15 metų, neigė, kad tuo laikotarpiu būtų patyrusi seksualinę prievartą iš patėvio pusės, nors motina teigė, kad patėvis mergaitę tvirkino ir, būtent, dėl tos priežasties jos išsikraustė gyventi į Kauną.

Iš V.Š.Į „Vaiko namas" išvadoje nurodyta, kad stebima aukšta tikimybė, kad V. N., kaip pati nurodo, 2004 m. rugpjūčio – 2005 m. gegužės mėnesiais patyrė seksualinę prievartą iš savo patėvio P. R. pusės.

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji V. N. pateikė savo naudotą mobilų telefoną "Motorola C 650" su jame buvusia " Bitės GSM" SIM kortele ir 4 tuščias prezervatyvų pakuotes, pasak jos, likusias nuo patėvio P. R. naudojimo.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pateikti daiktai: mobilus telefonas "Motorola C 650", jame buvusioje SIM kortelėje užfiksuota informacija, padarytos pokalbių išklotinės, kuriose užfiksuoti 3 pokalbiai, taip pat apžiūrėtos 4 tuščios pakuotės nuo prezervatyvų.

Iš 2005-11-07 ir 2006-05-12 Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimų matyti, kad du kartus ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių P. R. kaltę.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių P. R. kaltę, nepagrįsta. Šiai išvadai prieštarauja byloje esantys įrodymai, kurie aptarti anksčiau.

Teisėjų kolegija išteisintojo P. R. parodymus vertina kaip prieštaraujančius nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms . Pastarojo kaltė, kad jis padarė šį nusikaltimą, įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent, nukentėjusiosios V. N., liudytojų R.I. R., R. B., E. B., E. B., S. S., A. K., J. K. parodymais, specialisto išvadomis, VŠĮ „Vaiko namas,, išvada, daiktų apžiūros protokole užfiksuotais pokalbiais.

Nukentėjusioji V. N. įrodymų tyrimo metu parodė, kad kai jai buvo 12 metų, patėvis P. R. atliko su ja tvirkinamuosius veiksmus, t.y. pirštais lietė jos lytinius organus, kišo juos į makštį. Nuo 2004 m. rugpjūčio 25d., kai ji atvyko gyventi pas patėvį, jis panaudodamas fizinę prievartą, suduodavęs kumščiu per nugarą bei laikydamas prispaudęs atliko prieš jos valią lytinį aktą. Prievartiniai lytiniai santykiai tęsėsi iki 2005 m. gegužės 27d. Į nukentėjusiosios priešinimus P. R. sakė: “tylėk, kitaip nebus“. Nukentėjusioji teisme tvirtino, jog ji pasidavė P. R. prievartai, nes bijojo, buvo nuo jo priklausoma. Ji teisme parodė: „ P. R. sakė, jeigu priešinsiuos jis mane sumuš, o mama manimi nepatikės“ (2t. b.l.87). P. R. jai sakė, kad jeigu ji lytiškai nesantykiaus su juo, primuš, neduos pinigų.

Teismas nepagrįstai nukentėjusiosios V. N. parodymus vertino kaip nenuoseklius, bei prieštaraujančius faktinėms byloms aplinkybėms. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji V. N. kategoriškai tvirtino, kad ji buvo priversta lytiškai santykiauti su P. R. bei tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. V. N. apklausose teisme nurodė, jog P. R. vartojo jos atžvilgiu fizinę ir psichinę prievartą. Ji verkė, priešinosi, prašė taip su ja taip nesielgti. Nukentėjusiosios parodymuose esantys nežymūs neatitikimai, tai, jog ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog P. R. jai sudavė per veidą, o teisme, kad buvo suduota per nugarą, pateisinami ir praėjusiu nemažu laiko tarpu ir nukentėjusiosios amžiumi bei psichologine būsena. Teisėjų kolegija laiko, jog tokie neatitikimai nukentėjusiosios parodymuose nėra esminiai, ir jie reikšmės veikos kvalifikacijai bei bausmės skyrimui neturi. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti anksčiau aptarti įrodymai. Įrodymų prieštaringų nukentėjusiosios parodymams, paneigiančių jos nurodytas faktines aplinkybes, nenustatyta. Todėl atmesti nukentėjusiosios parodymus kaip nepagrįstus nėra pagrindo.

Vienas iš alternatyvių nusikaltimo, numatyto BK 151 straipsnio 2 dalyje sudėties požymių yra lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant asmens priklausomumu, kuris gali kilti dėl giminystės (vaikai priklausomi nuo tėvų), santuokos, tarnybos (viršininkas ir sekretorė, darbdavys ir samdomas darbuotojas), materialinės priklausomybės (asmuo teikia materialinę paramą nukentėjusiajam) ir pan.

Iš P. R. veikos kvalifikavimo pagal BK 151straipsnio 2 dalį motyvų matyti, kad grasinimas primušti, neduoti pinigų, vertintinas kaip grasinimas ateityje panaudoti smurtą, susidedantį iš dviejų dalių: materialinio išlaikymo - pinigų nedavimo, kuris vertinamas kaip psichinis smurtas ir sumušimo, kuris vertintinas kaip kūno sužalojimas. Todėl šiuo atveju aplinkybė, ar buvo panaudotas prieš atliekant lytinius santykius fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu, nėra svarbi.

Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti pokalbiai tarp nukentėjusiosios ir P. R., kurių metu P. R. sakė: „noriu meilės, noriu, kad tu gulėtai šalia, apsikabyt...noriu, kad koją užmestau ant šlaunukės, va ko noriu,, patvirtina nukentėjusios parodymus, kad ji savo jėgomis bandė rinkti įrodymus prieš kaltinamąjį P. R.. O kaltinamasis dėl šių įrašų atsiradimo nieko motyvuotai paaiškinti negalėjo.

Specialisto išvada nustatyta, kad tirti pateiktame tampone su V. N. makšties turiniu spermos nerasta. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji 2005-05-27 po lytinio akto, kuris buvo tarp 11-12 val. apsiprausė po dušu ir tik po kelių valandų nuvyko į policiją, kur buvo apklausta, o po to apžiūrima. Liudytoja G. P., dirbanti Alytaus poliklinikoje akušere ginekologe, teisme patvirtino, kad per 30 min. nuo lytinių santykių pradžios galima pasakyti, kad spermos buvo makštyje, o vėliau galima spermos ir nerasti, kadangi spermatozoidai po 30 min. tampa skysti ir išteka.

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad 2005-05-27 apžiūros metu V. N. mergystės plėvėje rasta kraujosruva padaryta kietu buku daiktu, kuriuo galėjo būti vyro varpa, lytinio akto metu, galimai užduotyje nurodytu laiku.

Teismas, taip pat nepagrįstai atmetė ir nevertino kaip objektyvaus nukentėjusiosios parodymus patvirtinančio įrodymo, kad,, savo išvadoje nurodė, kad stebima aukšta tikimybė, jog V. N., kaip pati nurodo, 2004 m. rugpjūčio - 2005 m. gegužės mėnesiais patyrė seksualinę prievartą iš savo patėvio P. R. pusės, motyvuodamas tuo, kad V. N. psichologinis tyrimas nėra išsamus, atlikdama tyrimą specialistė rėmėsi tik nukentėjusios parodymais, nebuvo tirta V. N. intelekto lygis, jos subrendimas, nukentėjusios parodymų patikimumo klausimas, specialistė darė prielaidą, kad nukentėjusioji galėjo sukurti šią istoriją.

Priešingai, teisme apklausta specialistė N. Grigutytė patvirtino VŠĮ „Vaiko namas“ išvadą ir paaiškino, kad nukentėjusios V. N. parodymų patikimumą vertino psichologiniu aspektu. Specialistė laikėsi nuomonės, kad tai tikra istorija, kadangi nebuvo pastebėta V. N. polinkio fantazuoti.

Pirmosios instancijos teismas neatmetė galimybės, kad neigiamas nuostatas P. R. atžvilgiu V. N. galėjo suformuoti jos motina R.I. R., kadangi klausimas ar nukentėjusiajai būdingas polinkis nevalingai pasiduoti aplinkinių įtakai, nebuvo tirtas.

Tačiau iš surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusios V. N. ir jos motinos R.I. R. tarpusavio santykiai nebuvo labai artimi, todėl teismo padaryta išvada, kad neigiamas nuostatas galėjo suformuoti motina, nepagrįsta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad V. N. buvo priversta lytiškai santykiauti su kaltinamuoju P. R. bei tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Siekdamas P. R. priversti lytiškai santykiauti su juo nukentėjusiąją V. N., jai grasino, kad panaudos smurtą ir psichinę prievartą. Nukentėjusioji V. N. buvo įbauginta, bijojo P. R., todėl ji niekam nesiskundė. Ji teisme parodė, jog apie prievartinius lytinius santykius pasipasakojo savo draugėms liudytojoms R. B., E. B., S. S.. Ji joms sakė, kad dėl susidariusios padėties bijanti kam nors pasakyti, nes manė, kad kaltinamasis ją gali sumušti. Būtent, apie tai nukentėjusioji pasakė ir savo klasiokei E. B., klasės auklėtojai J. K., mokyklos socialinei pedagogei A. K.. Tačiau teismas atmetė šių liudytojų R. B., E. B., E. B., S. S. parodymus kaip subjektyvius, nes jie išgirsti iš pačios nukentėjusios V. N. pasakojimų. Taip pat buvo atmesti ir mokyklos darbuotojų - liudytojų A. K. ir J. K. parodymai. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pasielgė nepagrįstai. Nors šių liudytojų parodymai yra netiesioginiai, o išvestiniai iš nukentėjusiosios parodymų, tačiau jie atitinka nuoseklius nukentėjusiosios parodymus bei kitą bylos medžiagą. Minėtų liudytojų parodymai nekelia abejonių, liudytojos nėra suinteresuotos. Liudytojos R. B., E. B., S. S. patvirtino, kad V. N. buvo priversta lytiškai santykiauti su kaltinamuoju ir kad V. N. bijojo P. R., kadangi jis V. N. atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, sakydamas, kad jei kam pasisakys, ją sumuš. Liudytoja E. B., kuri buvo nukentėjusiosios klasiokė ir liudytojos pedagogės A. K. bei J. K. patvirtino, kad nukentėjusioji buvo labai tyli, uždara mergaitė. Šios liudytojos patvirtino, kad jos suprato, kad V. N. niekam nesakė apie prievartinius lytinius santykius, kadangi bijojo P. R.. Liudytoja J. K. nukentėjusiosios V. N. auklėtoja, patvirtino, kad ji patikėjo kad V. N. buvo P. R. išnaudojama ir ji suprato, kad V. N. ir anksčiau ruošėsi apie tai papasakoti, bet neišdrįso. Iš nukentėjusios V. N. parodymų matyti, kad ji prieš seksualinę prievartą kovojo pati, darė įrašus, norėdama rinkti įrodymus. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad ji buvo priversta paklusti kaltinamojo valiai, ji pasidavė jo prievartai.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji V. N. buvo priklausoma nuo P. R.. O P. R. pasinaudojo nukentėjusios V. N. priklausomumu. V. N. buvo priversta paklusti kaltinamojo valiai ir patenkinti jo seksualinius norus. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme tvirtino, kad norėjo gyventi Alytuje, kur ji gyveno ir mokėsi nuo 2 klasės. Alytuje buvo jos draugai, todėl ji norėjo ten baigti mokyklą. Ji nenorėjo grįžti į Kauną ir tai aiškiai matėsi iš jos psichologinės būsenos. Nors ir turėdama galimybę, V. N. neišvažiavo iš kaltinamojo namų, ji toliau toleravo priverstinius lytinius santykius, negalėdama tam pasipriešinti naiviai tikėdama, kad kaltinamasis P. R. daugiau prie jos nesikabinės ir ji iškentės iki mokslo metų pabaigos. V. N. buvo ir finansiškai priklausoma nuo kaltinamojo, jis pirko jai drabužius, maistą, duodavo pinigų asmeninėms išlaidoms. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir kaltinamasis P. R.. Nukentėjusiosios motina R.I. R. teisme taip pat tvirtino, kad be P. R. pagalbos dukros nebūtų išlaikiusi.

Įvertinus įrodymų visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad surinktų įrodymų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina teismo nustatytas nusikaltimo įvykdymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę, abejoti jais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nusikaltimo motyvą ir tikslą, tai, kad pasinaudodamas nukentėjusiosios priklausomumu, grasinant panaudoti fizinį smurtą, t.y. sumušti, bei naudojant psichinę prievartą smurtą, kad neduos pinigų ir visa tai padaryta siekiant lytinių santykių, vertintina, kad teismo ištirti įrodymai patvirtinantys P. R. kaltę - lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 151 straipsnio 2 dalį.

Nukentėjusiosios pareikštas 10 000 litų ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilnai, nes bylos medžiaga įrodyta, kad dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė pažeminimą, psichologinį stresą bei dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, todėl yra pagrindas priteisti neturtinę žalą.

P. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

P. R. nusikalto pirmą kartą, padarė apysunkį nusikaltimą, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirba, atsižvelgdamas į įvykdyto nusikalstamos veikos pavojingumą, ir pobūdį, individualizavęs nusikaltimą ir jį padariusi asmenį teismas konstatuoja, kad paveikti P. R., jog ateityje jis laikytųsi įstatymų, bei visumoje būtų įgyvendinta bausmė paskirtis (BK 41 str.), jam turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tačiau įvertinant nuteistojo asmenybę, jo amžių, teismas mano, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant įpareigojimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2007-04-20 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 151 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti P. R. atžvilgiu BK 75 str. ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Priteisti iš P. R. V. N. (Juškauskienės) naudai 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš P. R. V. N. (Juškauskienės) naudai 500 litų atstovavimo išlaidų.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką, kuriame yra tamponas su V. N. makšties turiniu, jos seilių DNR ir P. R. kraujo DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, sunaikinti.