Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. ir jo atstovo advokato Leonido Zubanovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutarties netenkinti A. J. skundo ir palikti nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. gegužės 22 d. nutarimą, kuriuo A. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį nubaustas 200 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. J. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 29 d., apie 14.42 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,88 prom. girtumas), paskambinęs bendruoju pagalbos telefono numeriu, iškvietė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūnus dėl tėvo V. N., žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Tokie A. J. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.

2. 2018 m. birželio 20 d. teisme gautas administracine tvarka nubausto A. J. skundas.

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. ir jo atstovas advokatas Leonidas Zubanovas apeliaciniu skundu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutartimi nesutinka ir prašo šią teismo nutartį kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus pareigūnės 2018 m. gegužės 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų ribų (ANK 652 straipsnis). Apeliacinis skundas yra paduotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. ir jo atstovo, jame ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, taip pat nurodomi procesinių nuostatų pažeidimai sprendžiant administracinio nusižengimo bylą, būtent dėl to apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

9. Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį (2018 m. balandžio 19 d. redakcija), administracinę atsakomybę užtraukia priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga.

10. Apeliantas A. J. teigia, kad jo veikoje nėra nurodyto administracinio nusižengimo sudėties. Tačiau apygardos teismas negali su tuo sutikti.

11. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visas su įvykiu susijusias aplinkybes, kurių apygardos teismas dar kartą nebekartoja. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad A. J. Bendrosios pagalbos centrui pranešė, kad jo tėvas buvo sužalotas išėjus iš parduotuvės. Tai patvirtina Bendrosios pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikti pranešimų garso įrašai. Tačiau byloje esantys duomenys leido teismui nustatyti, kad V. P. N. – „tėvas“ – iš tiesų nebuvo sužalotas. Tai patvirtino: 1) liudytojo policijos pareigūno K. Č. parodymai ir jo tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys; 2) liudytojo V. P. N. parodymai; 3) policijos įstaigos pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos V. P. N. nurodytos aplinkybės, kad jo niekas neužpuolė, nusiskundimų neturi ir pagalba jam nereikalinga, bei iš vaizdo įrašo jokių sužalojimų nematyti. Tad šios aplinkybės teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad V. P. N. sužalotas nebuvo ir tai žinodamas A. J. iškvietė specialiąsias tarnybas.

12. Apeliantas teigia, kad V. P. N. smurtą, įskaitant fizinį, vis dėlto patyrė. Taip pat V. P. N. teismo posėdyje papasakojo, kad jaunuoliai reikalavo alaus, cigarečių, pastūmė jį nuo suoliuko. Tuo tarpu teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad jis pats nugriuvo nuo suoliuko, tačiau to nepatvirtina byloje esantis garso įrašas. Apygardos teismas negali sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

13. Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. N. teigė: „tom kojom savaime griuvau“ (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 33 sek. – 27 min. 37 sek.); „stojausi ir nuvirtau“ (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 56 sek. – 27 min. 58 sek.). Teisėja teismo posėdyje paklausė: „Atsistojęs nuvirtot nuo suoliuko?“ Į tai liudytojas atsakė: „Taip“ (2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 00 sek. – 28 min. 02 sek.). Taigi garso įraše užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad liudytojas V. P. N. pats nugriuvo nuo suoliuko, nepaisant tos aplinkybės, kad prie jo priėję asmenys jį stumdė. Iš tiesų galima teigti, kad stumdomas liudytojas patyrė fizinį smurtą, tačiau tokiu fiziniu kontaktu V. P. N. nebuvo sužalotas, priešingai negu buvo teigiama A. J. pranešime.

14. Apeliantas negali sutikti su teismo argumentu, kad V. P. N. nebuvo sužalotas ir dėl to policijos kviesti nereikėjo, kadangi, anot jo, policija kviečiama ne tik sužalojimo atveju, bet ir viešosios tvarkos pažeidimo atveju. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvykio dieną A. J. informavo specialiąsias tarnybas apie tai, kad yra sužalotas jo tėvas ir jis kelias dienas nesikelia (t. y. ne pažeista viešoji tvarka), sudarant pagrindo specialiųjų tarnybų darbuotojams manyti, kad V. P. N. nuo patirtų sužalojimų nesikelia ir jo gyvybei galbūt gresia pavojus, kai nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad V. P. N. – „tėvas“ – jokių sužalojimų iš tiesų nebuvo patyręs. Apeliantas nurodo, kad jam reikėjo, jog policija sudrausmintų prie parduotuvės besiburiuojančius jaunuolius, kurie prieš dvi dienas iki šio įvykio nuskriaudė V. P. N., tačiau siekdamas tokių tikslų apeliantas A. N. negali naudotis specialiosiomis tarnybomis pateikdamas informaciją apie sužalotą asmenį ir žinodamas, kad jis nebuvo sužalotas, kviesti šias tarnybas.

15. Apeliantas teigia, kad jis iš tiesų nekvietė policijos, o tik pasakojo tai, kas atsitiko, tačiau apygardos teismas negali sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

16. Iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro įrašo girdėti, kaip operatorė paklausė, ar reikalinga greitoji. Į tai A. J. atsakė, kad tegul ji atvažiuoja pažiūrėti. Apeliaciniame skunde jis taip pat tai patvirtino. ANK 493 straipsnio 2 dalies (2018 m. balandžio 19 d. redakcija) dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais ir asmeniui administracinę atsakomybę užtraukia priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga. Todėl nepriklausomai nuo to, kad, kaip nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, jis nekvietė policijos, tačiau jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Tad veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ta aplinkybė, ar A. J. kvietė konkrečiai policiją, ar greitąją medicinos pagalbą, ar kitas specialiąsias tarnybas. Tačiau tai, kad A. J. skambino į Bendrosios pagalbos centrą ne papasakoti tai, kas atsitiko, bet turėdamas aiškų tikslą – iškviesti policiją – rodo kitas A. J. jau minėtas apeliacinio skundo argumentas.

17. Apeliantas A. J. apeliaciniame skunde yra nurodęs, kad jam reikėjo, jog policija sudrausmintų prie parduotuvės besiburiuojančius jaunuolius, kurie prieš dvi dienas iki šio įvykio nuskriaudė V. P. N. Šis apeliacinio skundo argumentas rodo, kad A. J. policijai iškeltas tikslas buvo sudrausminti jaunuolius, tai reiškia, kad jis skambino į Bendrosios pagalbos centrą siekdamas ne papasakoti, kas atsitiko, bet turėdamas aiškų tikslą – iškviesti policiją, kuri turėjo įgyvendinti apelianto nurodytą tikslą – sudrausminti jaunuolius.

18. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas A. J. nesutinka su teismo išvadomis dėl jo parodymų nenuoseklumo ir teigia, kad V. P. N. nuo jaunuolių nukentėjo tiek įvykio dieną, tiek prieš dvi dienas iki įvykio, tačiau dėl girtumo ir savo silpnaprotystės šito nesugebėjo aiškiai paaiškinti Bendrosios pagalbos centro operatorei ir atvykusiems policijos pareigūnams. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokios teismo išvados dėl parodymų nenuoseklumo veikos kvalifikavimui neturėjo reikšmės, juolab, kad skundžiamoje teismo nutartyje teismas įvertino aplinkybę, kad A. J. suvokimui, gebėjimui vertinti situaciją bei elgesiui įvykio metu įtakos turėjo jo girtumas.

19. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad A. J. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tokiu būdu tiek institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tiek teismas, nagrinėdamas skundą dėl institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, tinkamai nustatė A. J. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje. Tad apeliacinio skundo argumentas, kad nėra padaryta veika, numatyta ANK 493 straipsnio 2 dalyje, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

20. Apeliantas ginčija teismo išvadas dėl institucijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisingumo ir teigia, kad nutarime nepagrįstai nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, kadangi jis niekada neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, niekada nepadėjo jo išaiškinti, nes administracinis nusižengimas apskritai nebuvo padarytas, o teismas dėl to visiškai nepasisakė.

21. Iš byloje esančio institucijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad buvo pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, šią aplinkybę pripažino remdamasi byloje esančiu A. J. 2018 m. balandžio 29 d. prašymu, kuriame paaiškintos aplinkybės dėl padaryto skambučio į Bendrosios pagalbos centrą (b. l. 18). Tokią aplinkybę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčijo pateikdamas skundą apylinkės teismui, tačiau iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė. Tačiau teismui panaikinus šią aplinkybę kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę A. J. teisinė padėtis būtų sunkinama, nes šios aplinkybės panaikinimas būtų turėjęs įtakos paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimui spręsti. A. J. paskirta ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o ją panaikinus baudos dydis turėtų būti didinamas einant link nurodyto straipsnio dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkio. Kita vertus, skundas buvo paduotas paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J., o teismas negali bloginti teisinės padėties asmens, kuris padavė skundą. Todėl teismas dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepasisakė, nors ir turėjo pasisakyti, atsakydamas į skundo argumentus. Tačiau toks skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies trūkumas neturi įtakos veikos kvalifikavimui bei nedaro skundžiamos teismo nutarties neteisėtos ir nepagrįstos.

22. Apeliantas teigia, kad institucijos priimtame nutarime nurodyta, kad policijos pareigūnė bylą išnagrinėjo dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, neviešame posėdyje rašytinio proceso tvarka, tačiau policijos pareigūnė bylos nenagrinėjo ir tuo labiau dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnė tik pasirašė kito policijos pareigūno paruoštą nutarimą, o A. J. laukė koridoriuje. Tokiais veiksmais, anot apelianto, policijos pareigūnė pažeidė ANK 618 straipsnio 4 dalies reikalavimą, nustatantį, kad nutarimą pasirašo bylą nagrinėjantis pareigūnas. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, kito pareigūno paruoštas nutarimas, kuris gali būti vertinamas kaip nutarimo projektas, kurį, kaip teigia A. J., pasirašė jo nurodyta policijos pareigūnė, nepaneigia tos aplinkybės, kad bylą nagrinėjo būtent ta policijos pareigūnė, kuri ir pasirašė ginčijamą nutarimą, nors patį šio nutarimo projektą buvo paruošęs kitas policijos pareigūnas. Duomenų, kad apeliaciniame skunde nurodyta policijos pareigūnė pasirašė ginčijamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje jo pati neišnagrinėjusi, nėra.

23. Apeliantas teigia, kad ANK nenumato neviešų posėdžių rašytinio proceso tvarka, kuriuose dalyvautų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ANK 616 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal ANK 616 straipsnio 1 dalį, administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. nebuvo kviečiamas į bylos nagrinėjimą ir administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Ginčijamame institucijos priimtame nutarime nurodyta, kad byla išnagrinėta dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo koridoriuje. Apygardos teismo vertinimu, toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens institucijos priimtame nutarime nurodytas dalyvavimas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kai jis sėdi koridoriuje, negali būti laikomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimu procesine prasme. Tai gali būti vertinama, kaip rašymo apsirikimas nutarime, kuris nėra toks procesinis pažeidimas, kuris darytų institucijos priimtą nutarimą neteisėtą ir nepagrįstą.

24. Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą teismo nutartį, apeliacinio skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, jog apeliaciniame skunde skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. J. bei jo atstovo advokato Leonido Zubanovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.