Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant Eglei Berželionytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Vėjo elektra“ atstovei advokatei Ingai Klimašauskienei, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei, trečiojo asmens Lenkijos bendrovės WINDHUNTER-SERWIS Sp.z.o.o. atstovei advokatei Justinai Stuckai, trečiajam asmeniui Z. G. nedalyvaujant, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Pagal draudimo taisyklių 16.2.1.4. punktą draudimo apsauga negalioja savavališkai, be suderinto statybos leidimo projekto pastatytų pastatų atžvilgiu. Atsakovas, sudarant draudimo sutartį bei po bokšto griūties sprendžiant informacijos gavimo bei išmokos mokėjimo klausimus nekėlė argumento, kad draudimo apsauga bokštui kaip savavališkai statybai negalioja. CK 6.994 str. 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prieš sudarant draudimo sutartį draudikas turi teisę apžiūrėti draudžiamą turtą. Draudžiamo bokšto aukštis ir kiti parametrai, lemiantys galimą bokšto priskyrimą ypatingų statinių grupei, kuriems reikalingas statybos leidimas, atsakovui buvo išsamiai atskleisti prie draudimo poliso pridėtame bokšto brėžinyje (kvalifikuojantis požymis – statinio aukštis viršijantis 15 m). Atsakovui, kaip profesionaliam statinių draudikui buvo žinomos 2002-04-16 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.184 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002, kuris apibrėžia ypatingų statinių požymius. Teismas sprendžia, kad atsakovas negali remtis aplinkybe, kad draudimo apsauga negalioja, nes bokštas pastatytas savavališkai, be suderinto statybos leidimo projekto pastatytų pastatų atžvilgiu.

Teismas atmeta atsakovo argumentą, kad neteisingai nurodytas apdrausto bokšto adresas (duomenys neskelbtini), todėl neaiški padrausto turto vieta. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bokštas faktiškai yra kaimyniniame (duomenys neskelbtini) rajone. Kitų bokštų šiame (duomenys neskelbtini) kaime nėra. Teismas sprendžia, kad šalys tiek sudarydamos, tiek tiriant draudiminį įvykį tyrė vertino vieną bokštą (duomenys neskelbtini) rajone.

Pagal žalos atsiradimo metu galiojusios Draudimo įstatymo redakcijos 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančios teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką atsiradimo sąlyga – draudėjo padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, o taip pat šios teisės įgyvendinimo tvarka – draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti pagrindai nustatomi draudimo taisyklėse. Draudiko sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką turi lemti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatyti kriterijai. Ypač reikšmingas kriterijus yra sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu. Draudėjui informavus draudiką apie draudiminį įvykį, prasideda draudiminio įvykio tyrimas, kurio tikslas – nustatyti draudiminio įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Draudiminio tyrimo metu draudimo sutarties šalys yra saistomos tarpusavio prievolių, kurių įgyvendinimas grindžiamas sutarties šalių tarpusavio bendradarbiavimu, siekiant kuo ekonomiškiau ir efektyviau nustatyti draudimo išmokos išmokėjimui ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Draudimo sutartis yra fiduciarinė sutartis, t.y. tokia, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, be to, draudimo sutartis yra rizikos sutartis, todėl jos šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiai atskleisti visą sutarčiai reikšmingą informaciją. Šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas kaip prievolių vykdymo principas įtvirtintas CK 6.38 str. 3 dalyje, pagal kurį kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdant prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Ieškovas, šalių pasirašytame 2010-01-20 draudimo liudijimo polise PZULT Nr.1148515 savo parašu patvirtino, kad sutartis sudaryta pagal standartines sąlygas – atsakovo parengtas Įmonių turto draudimo taisykles Nr.059. Taip pat savo parašu patvirtino, kad buvo supažindintas su jame nurodytomis draudimo taisyklėmis ir gavo jų kopija. Ieškovas yra profesionalus verslininkas, kurio veikla yra daugelio tokio paties tipo statinių eksploatacija, todėl ieškovas turėjo galimybę racionaliai ir pagrįstai pasirinkti draudimines rizikas ir suvokti draudimo taisyklių turinį. Teismas daro išvadą, kad draudimo sutarties sąlygos dėl nedraudiminių įvykių negali būti laikomos netikėtomis (siuprizinėmis), kadangi šių įvykių sąrašas jam buvo aiškiai atskleistas.

Šalių pasirašytų Įmonių turto draudimo taisyklių Nr.059 16.8. punkte, reglamentuojamos draudėjo (ieškovo) pareigos įvykus draudžiamajam įvykiui: ne vėliau kaip per dvi dienas informuoti apie įvykį po to, kai apie įvykį sužinojo arba turėjo sužinoti, parodyti draudiko atstovui sugadintą turtą ar jo liekanas, saugoti sugadintą ar išlikusį turtą, kol jo atvyks apžiūrėti draudiko atstovas, draudikas neturi teisės nepagrįstai uždelsti turto apžiūrą, tačiau bet kokiu atveju atlikti apžiūrą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie įvykį gavimo.

Ieškovas nurodė, kad bokšte esanti vėjo greičio matavimo įranga nuo 2010-12-24 pradėjo siųsti duomenis, kad vėjo greitis yra 0,0 m/s, kas parastai rodo, kad įranga apledėjusi, o nuo 2010-12-29 iš bokšto duomenys nebuvo siunčiami. Ieškovo darbuotojai 2011-01-02 įsitikino, kad bokštas nugriuvo. Nors ieškovas ieškinyje teigia, kad apie draudžiamąjį įvykį ieškovą informavo 2011-01-02 ir pateikė nuotraukas, tačiau ieškovas pateikė įrodymus, kad apie įvykį ieškovui raštu pranešė 2011-01-11 (t.1 b.l.40), nuotraukas atsiuntė elektroniniu paštu 2011-01-04 (t.1 b.l.32-39). Remdamasis ieškovo pranešimais trečiojo asmens Lenkijos bendrovės WINDHUNTER-SERWIS Sp.z.o.o. atstovai 2011-01-06 apžiūrėjo bokšto likučius (t.1 b.l.127), tačiau ieškovas nesugebėjo organizuoti griūties vietos apžiūros dalyvaujant atsakovo atstovams ir bešališkiems specialistams, nors su atsakovu du mėnesius derino įvykio vietos apžiūros laiką (t.3 b.l.103-104). Atsakovas 2011-02-01 ir 2011-03-21 raštais paprašė atsakovą pateikti informaciją apie bokšto įrengimo aplinkybes (t.1 b.l.41, 182). Atsakovas 2011-02-25 raštu pranešė ieškovui, kad atliks nepriklausomą ekspertizę, kurią atliks teismo ekspertas S. M. ir prašė be atsakovo raštiško sutikimo netvarkyti įvykio vietos ir neardyti likusių konstrukcijų (t.1 b.l.181). Į teismo ekspertų sąrašus įtrauktas ekspertas profesorius daktaras S. M. 2011-03-09 ir 2011-04-06 apžiūrėjo bokšto konstrukcijas, tačiau sugriuvusio bokšto konstrukcijos jau buvo išvežtos iš įvykio vietos ir sandėliuojamos kitoje vietovėje, lynai supjaustyti. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju S. M., kad, jei jis būtų atvykęs į įvykio vietą, tai turėjo galimybę nustatyti, kur trūko lynas, pagal trūkimo pobūdį ir vietą galima nustatyti, ar lynas trūko dėl mechaninio trūkio neatlaikius apkrovos, ar dėl išorinių pažeidimų, o pakartotinas tyrimas (teismo paskirta papildoma ar pakartotinė ekspertizė) neduos konkretesnių atsakymų. Nurodė, kad būtinumo išvežti iš lauko bokšto konstrukcijas nebuvo. Eksperto S. M. atliktos ekspertizės akte Nr.11/04-11 nurodyta, jog labiausiai tikėtinos yra šios ginčo bokšto griūties priežastys: lynu defektas, statybos klaidos (nepakankamai įtempti lynai), mechaninės lynu pažaidos (galimai dėl trečiųjų asmenų veiklos) (t.1 b.l.45-59). Be to, ekspertas S. M. pabrėžė, jog „visos išvardintos priežastys yra vienodai tikėtinos“, todėl darytina išvada, kad ginčo bokštas sugriuvo/galėjo sugriūti ir nuostolis atsirado/galėjo atsirasti dėl visų trijų nustatytų galimų priežasčių. Atitinkamai skaičiuojant nuostolio dydį turi būti vadovaujamasi taisykle, jog kiekviena iš nustatytų trijų galimų priežasčių įtakojo nuostolio atsiradimą lygiomis dalimis. Jei būtų laikoma, kad kuri nors viena iš nustatytų galimų bokšto griūties priežasčių vis dėlto yra draudžiamasis įvykis, tokiu atveju turėtų būti kompensuojama atitinkamai tik 1/3 nustatyto pagrįsto nuostolio dalis. Ekspertas S. M. teisme apklausos metu parodė, kad apkrovos dėl vėjo buvo, tačiau nebuvo nustatyta, kad jos viršijo nustatytas maksimalias apkrovas, todėl stiprus vėjas negali būti laikomas bokšto griuvimo priežastim/. Techninio projektuotojo kaltė nenustatyta. Ieškovas teikė dokumentus, kad tai laikinas statinys, todėl techninė statybos priežiūra nebūtina ir techninio prižiūrėtojo kaltės nėra.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas iš esmės pažeidė draudimo taisyklių 16.8.3. punkte įtvirtintą pareigą saugoti sugadintą ar išlikusį turtą, kol jo neapžiūrės draudiko atstovas, bei atsakovo nurodymą netvarkyti įvykio vietos ir neardyti likusių konstrukcijų. Ieškovui išvežus bokšto likučius ir supjausčius lynus, buvo prarasta galimybė ištirti esminį įvykio priežasties įrodymą.

Nors draudimo taisyklių 7.6 punkte nurodyta, kad draudimo apsauga galioja tiesioginio apdrausto pastato sugadinimo dėl pavienių trečiųjų asmenų veiksmų atveju. Įvykio faktas turi būti patvirtintas policijos pažyma (17.6.3. ir 18.5.1. e) papunkčiai). Byloje nustatyta, kad ieškovas nesikreipė į policiją dėl turto sugadinimo dėl tyčios ar neatsargumo, nors turėjo galimybę tai padaryti. Teismas sprendžia, kad, nors šis reikalavimas yra formalus, tačiau objektyviai pateisinamas siekiant išvengti draudėjo pranešimų apie išgalvotus draudiminius įvykius. Turto sugadinimas yra veiksmas, kuris nukreiptas prieš turto savininko nuosavybės teises, todėl kreiptis dėl į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl turto sunaikinimo teisę turi turto savininkas. Tyčinis ar neatsargus turto sunaikinimas yra nusikalstamos veikos, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje (tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas) ir 188 straipsnyje (neatsargus svetimo turto sunaikinimas, padaręs didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui). Už neatsargų turto sunaikinimą ar sugadinimą asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nuketėjusio asmens ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Už tyčinį turto, kurio vertė neviršija (250 minimalių gyvenimo lygių – didelės vertės (32500 Lt)), sunaikinimą asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nuketėjusio asmens ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas (privataus kaltinimo tvarka kreipiantis į teismą). Dėl tyčinio didelės vertės turto sunaikinimo ar sugadinimo policija pradeda ikiteisminį tyrimą, kurio metu yra daugiau galimybių profesionaliai surinkti galimos neteisėtos trečiųjų asmenų veiklos įrodymus, negu draudikui atliekant įvykio tyrimą ar renkant įrodymus civilinio proceso tvarka. Ieškovo, kuris įrodinėja, kad jo didelės vertės turtas buvo sugadintas galimai dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų, elgesį nesikreipiant į policiją teismas vertina kaip prieštaringą, prieštaraujantį rūpestingo ir atidaus asmens standartui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie bokšto sugadinimą dėl pavienių trečiųjų asmenų, išskyrus teorinę eksperto S. M. prielaidą bei faktiniais duomenimis nepagrįstą bokšto statytojų 2011-01-06 pažymą (t.1 b.l.127), todėl teismas atmeta kaip neįrodytą bokšto sugadinimo dėl piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos kaip galimą žalos priežastį.

Pagal Taisyklių 17.4.1 p. nurodytą draudžiamojo įvykio - audros apibrėžimą, draudžiamuoju Įvykiu pripažįstamas ne pats audros faktas, bet žala, sukelta audros. Kaip draudžiamasis įvykis yra reikšmingas ne audros faktas, bet galutinis audros rezultatas turto savininkui - turto netekimas ir dėl to atsiradusi žala. Draudimo taisyklių 17.4.1.1. audra laikomas vėjas, kurio vidutinis greitis viršija 20 metrų per sekundę. Taisyklėse nurodoma, kad, jeigu draudimo vietoje atitinkamų gamtos jėgų parametrų (pvz., vėjo stiprumo, krušos, kritulių kiekio) nebuvo galima nustatyti, remiamasi faktais, kad tame regione (draudimo vietos zonoje) atitinkama gamtos jėga padarė panašių nuostolių geros būklės pastatams ar kitiems tokio pat atsparumo daiktams (Taisyklių 17.4.1.2. punktas). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikta oficiali informacija, kuri vertinama kaip oficialus rašytinis įrodymas, artimiausios Stungaičių kaimui Laukuvos meteorologijos stoties duomenimis, kurie patvirtina, jog per laikotarpį nuo 2010-12-24 iki 2011-01-02 didžiausias vidutinis vėjo greitis stebėjimo metu siekė 10 m/s, o didžiausias minėtu laikotarpiu vėjo greitis siekė 14 m/s (t.3 b.l.186-187). Nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka Draudimo taisyklių II dalies 17.4.1.1.punkte numatyto audros požymio, todėl nenustatytas ir neįrodytas draudžiamasis įvykis – bokšto griuvimas dėl audros - Draudimo taisyklių prasme. Ekspertizės akte Nr. 11/04-11, tiek Vėjo greičio matavimo bokšto gamintojas ir statytojas 2011-01-06 patvirtino, kad vien vėjas ir apledėjimo apkrovos nebuvo Vėjo greičio matavimo bokšto griūties priežastimis. Įvedus žinomus kintamuosius į Ieškovo pateiktą vėjo greičio skaičiuoklę iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos internetinio puslapio, gautas vėjo greitis 100 metrų aukštyje vis tiek neviršija Draudimo taisyklių II dalies 17.4.1.1.punkte nurodytų audros požymių (t.1 b.l.72). Ieškovas su Ieškiniu pateikė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos duomenis, kurie patvirtina, kad 2011 m. sausio 1 - 4 d. visoje Lietuvoje siautėjo stipri pūga, dėl stiprios pūgos vyko elektros tinklų masiniai išsijungimai ir gedimai, kurių metu elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs 198 141 vartotojams, iš jų Klaipėdos regione (regione, kur stovėjo Vėjo matavimo bokštas) - 66 270 vartotojams. Nutrauktų laidų, vietų skaičius iš viso 10kV sudarė 214, (duomenys neskelbtini) regione, kuriam pagal AB LESTO viešai skelbiamą informaciją (http://www.lesto.lt), priskiriama (duomenys neskelbtini) (kur stovėjo Vėjo matavimo bokštas), (duomenys neskelbtini) (kur stovėjo pirmiau minėti kiti vėjo greičio matavimo prietaisai, išmatavę vėjo greičius, viršijusius 20 m/s). Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovo pateiktos aplinkybės ir nuotraukos nepatvirtina, kad buvo sugadinti analogiški statiniai ir konstrukcijos. Bokšte esanti vėjo greičio matavimo įranga nuo 2010-12-24 pradėjo siųsti duomenis, kad vėjo greitis yra 0,0 m/s, kas parastai rodo, kad įranga apledėjusi, o nuo 2010-12-29 iš bokšto duomenys nebuvo siunčiami, t.y. nesutampa galimo bokšto griuvimo ir kilusios pūgos laikotarpiai. Ginčo bokšto konstrukcija yra ažūrinė (tinklinė, permatoma), elektros perdavimo linijos sumontuotos ant monolitinių gelžbetoninių stulpų, apkrovų poveikį sąlygoja sniego ir vėjo poveikis laidams. Ieškovui argumentas, kad stiprus vėjas (audra) sukelia tokį patį poveikį elektros tinklų atramoms ir ginčo bokštui nėra visiems žinoma aplinkybė, todėl jai įrodyti reikalingos specialios žinios ar kiti konkretūs tyrimais pagrįsti įrodymai. Ieškovas nepasinaudojo galimybe išsaugoti iš įvykio vietos neišgabentas ir neišardytas bokšto konstrukcijas bei skirti teismo ekspertizę. Nagrinėjamu laikotarpiu būtų nugriuvę kiti tokio pačio tipo bokštai nebuvo nugriauti. Ieškovas neįrodė, kad buvo taisyklių 17.4.1.2. punkte nurodytos aplinkybės. Ieškovo pateikti duomenys, kad 2011-01-01 vietovėse, esančiose arčiau jūros 50 ir 80 kilometrų nuo įvykio vietos išmatuotas vėjo greitis buvo 27,1- 25,7 m/s (t.1 b.l.138-144) neįrodo, kad bokšto griūties vietoje vėjo greitis viršijo 20 m/s, nes pagal oficialią Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos pažymą vėjo greitis Laukuvos matavimo stotyje, esančioje už 5 km, 2010-12-24 buvo 11 m/s, o 2011-01-01 buvo 14 m/s (t.1 b.l.187). Šie duomenys laikytini iš esmės patikimesnis įrodymas už duomenis apie vėjo greitį vietovėse, esančiose 50 ir 80 kilometrų nuo įvykio vietos.

Byloje neįrodžius, kad bokšto griuvimo priežastis buvo piktavališka trečiųjų asmenų veikla arba audra, teismas daro išvada, kad bokšto griūtis nėra draudiminis įvykis.

Atsakovas patyrė 3300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.2 b.l.78-81) ir 1802,50 Lt vertimo išlaidų, kurios priteisiamos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti visiškai.

Priteisti atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, kodas 110057869, iš ieškovo UAB „Vėjo elektra“, kodas 300019007, 5103 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo UAB „Vėjo elektra“, kodas 300019007, 57 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.