- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- e1-1946-859/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17066-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- E. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. V. 2022 m. gegužės 15 d. apie 12.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo savo sugyventinės V. M. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra kaire ranka vieną kartą trenkė į veido dešinės pusės žandą, ir kairės rankos pirštais jį suspaudė, tokiais savo veiksmais sukėlė savo šeimos nariui V. M. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. V. kaltę pripažino iš dalies. Su sugyventine V. M. gyvena 5 metus, veda bendrą ūkį, augina du mažamečius vaikus <…>. Dėl įvykio, įvykusio 2022 m. gegužės 15 d. apie 12.40 val., parodė, kad tarp jo ir V. įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių. Konflikto metu jis ją pastūmė ant lovos, bet toliau konfliktuojant žodžiu, jis nesusivaldė ir sugriebė už ausies ir ją pasuko. Tai padarė, nes norėjo, kad ji nustotų konfliktuoti, šaukti. Tuomet susivokęs ką padarė išėjo iš namų ir daugiau į juos negrįžo. Šiuo metu su V. bendrauja tik tiek, kiek liečia vaikus, gyvena atskirai. Dėl to, kad jai sugriebė už ausies ir ją pasuko labai gailisi. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes tyčia jai į veidą netrenkė, tik sugriebė už ausies, galėjo būti, kad griebdamas už ausies kliudė jos žandą ir dėl to jis galėjo būti paraudęs (el. b. l. 58-60).
Papildomos apklausos metu E. V. savo kaltę pripažino visiškai ir labai gailėjosi. Viska apgalvojo ir prisiminė, kad jis V. M. nesugriebė už ausies, o sudavė į žandą ir jį pirštais suspaudė. Buvo užvaldytas emocijų ir dėl to neprisiminė visų aplinkybių. Dėl to, kad V. sukėlė fizinį skausmą labai gailisi. Tarp jo ir V. toks įvykis įvyko pirmą kartą, anksčiau nekonfliktavo. Šiuo metu liko be darbo, o V. dirba kiekvieną dieną, todėl visi buities darbai bei vaikų priežiūra užgriuvo ant jo pečių. Dėl patiriamo streso sunku susivaldyti ir dėl to padažnėjo nesutarimai <…> (el. b. l. 61-63).
Be E. V. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtina kiti bylos duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. M. parodė, kad 2022 m. gegužės 15 d. apie 12.40 val. ji atėjo iš parduotuvės namo. Jai užėjus į butą bei lipant laipteliais aukštyn jos sugyventinis E. V., būdamas tuo metu kambaryje ėmė rėkti, kad neneštų maisto produktų į kambarį. Jai užlipus laiptais, jau būnant kambaryje, jis pakeltu tonu ėmė jai priekaištauti dėl valgio ruošos, vėliau paklausė, ar ji išėmė rūbus iš skalbyklės ir kai ji atsakė, jog nespėjo, nes neturėjo tam laiko, jis ėmė pakeltu tonu jai priekaištauti bei po kurio laiko ant jos rėkti. Ji jam liepė nusiraminti, sakydama, jog jis neturi teisės ant jos šaukti. Tuomet jis ėmė bendrauti su ja labai agresyviai, pasakė, jog ji turi džiaugtis, kad jis jai nesudaužo galvos ir čia yra paskutinis kartas, kada jis jos nemuša. Į tai ji jam atsakė, kad čia jis tegul žino, jog čia paskutinis kartas, kada ji nekviečia jam policijos. Po šių žodžių jis priėjo prie jos ir abiem rankomis pastūmė į pečius, dėl to ji nukrito ant lovos, fizinio skausmo tuo metu nejautė. Ji norėjo atsikelti, buvo labai išsigandusi, pradėjo jį raminti ir prašyti, kad tik jis jos nemuštų, tačiau jis kaire ranka vieną kartą jai smogė į veido dešinės pusės žandą, ji pajautė didelį fizinį skausmą, bei kairės rankos pirštais suspaudė žandą, tuo metu jautė didelį fizinį skausmą (el. b. l. 1-5).
Papildomai apklausta V. M. parodė, kad E. V. ją pastūmė už pečių – fizinio skausmo nepajuto, bet kai jis jai smogė kaire ranka vieną kartą į veido dešinės pusės žandą ir jį pirštais suspaudė, pajuto fizinį skausmą, jai skaudėjo. Skausmą vertintų 5-6 balais. Dėl įvykio į medikus nesikreipė, nedarbingumo nereikėjo. Nori patikslinti, kad E. V. jai ausies nesuko, mano kad jis užvaldytas agresijos ir pykčio tiksliai nepamena, ką tuo metu darė. Taip pat nori papildyti, kad E. V. jos atsiprašė, ji jam atleido. Sutarė, kad jis pasinaudos vaikų teisių teikiama pagalba, praeis tėvams skirtus kursus, bei kreipsis pagalbos į psichologus (el. b. l. 75-78).
2022 m. gegužės 25 d. gautas V. M. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo susitaikius, kuriame nurodyta, kad E. V. sutiko praeiti tėvams skirtus kursus ir kreiptis į psichologą pagalbos, jis jos atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 79). Pridėtas prie baudžiamosios medžiagos susitaikymo protokolas (el. b. l. 80-83).
Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į šiame baudžiamajame įsakyme aptartus įrodymus ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai‘ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi E. V. 2022 m. gegužės 15 d. apie 12.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo savo sugyventinės V. M. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra kaire ranka vieną kartą trenkė į veido dešinės pusės žandą, ir kairės rankos pirštais jį suspaudė, tokiais savo veiksmais sukėlė savo šeimos nariui V. M. fizinį skausmą.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Nukentėjusiajai surašytas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti (el. b. l. 119-120). Skundų, prašymų negauta.
Bausmės skyrimo motyvai.
Teismas, skirdamas bausmę E. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. V. – yra jauno amžiaus, paties teigimu turi du mažamečius vaikus, Sodros duomenimis nedirba (el. b. l. 90-91), neteistas (teistumas išnykęs) (el. b. l. 84-89), per 1 metus baustas už administracinio nusižengimo padarymą, nėra informacijos apie paskirtos baudos sumokėjimą (el. b. l. 92-94), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant mažesnį už šios rūšies bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu paskiriant įpareigojimą per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbą visą laisvės apribojimo laikotarpį, o jo netekus nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl kardomųjų priemonių.
E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbą visą laisvės apribojimo laikotarpį, o jo netekus nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos pradėti dirbti ir tęsti darbą visą laisvės apribojimo laikotarpį, o jo netekus nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.