Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008-03-18 nuosprendžio, kuriuo D. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-11-29 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė D. U. paskirtas laisvės atėmimas 5 metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-11-29 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. U. nuteistas už tai, kad 2006-06-09, apie 23,30 val. A. M. priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė A. M. priklausantį 500 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną ,,Motorola E398“.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. U. nurodė, kad teismas neteisingai, šališkai įvertino surinktus įrodymus, padarė neatitinkančias bylos aplinkybių išvadas. Liudytojų V. N. ir V. K. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, melagingi, teismas jais nepagrįstai pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį. Prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, liudytojams V. K. ir V. N. iškelti baudžiamąją bylą už melagingų parodymų davimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. U. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai priėmė nuosprendį, vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo ir 2008-03-13 teisiamojo posėdžio metu V. N., V. K. A. G., S. M. (bylos nagrinėjimo teisme metu jau buvo mirusi – 2 t., 5 l.), P. B. ir R. T. duotais parodymais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad D. U. pavogė A. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Motorola E398“.

Nei vienas iš apklaustų liudytojų – V. K., V. N., A. G., S. M. – nematė pas D. U. jo paties telefono, negirdėjo, kad kaltinamajam būtų kas skambinęs, taip pat, kad kaltinamasis būtų sakęs, jog telefonas išsikrovė. 2008-03-13 teisiamojo posėdžio metu V. K. parodė, kad matė nukentėjusiojo A. M. namuose besikraunantį telefoną. Faktą, kad mobilaus ryšio telefono aparatas buvo įjungtas krautis, patvirtino ir liudytojos A. G. bei S. M.. Iš liudytojų parodymų matyti, kad D. U. sėdėjo ant kito fotelio, ne ant to, ant kurio buvo padėtas ir pajungtas krautis mobilaus ryšio telefonas. Be to, D. U. pats pripažino, kad savo telefono nebuvo pajungęs pakrovimui. Minėtos aplinkybės paneigia apelianto iškeltą versiją dėl galimo A. M. telefono sumaišymo su savuoju.

2008-03-13 teisiamojo posėdžio metu V. N. parodė, kad išėjus iš A. M. namų, pas D. U. suskambo telefonas, pastarasis jį išsitraukė ir sakė, kad tai jo telefonas. V. N. su V. K. žinojo, kad D. U. neturi telefono, ir supratę, kad D. U. pavogė telefoną iš A. M., mėgino jį atimti, tačiau D. U. priešinosi, kas patvirtina, jog apeliantas (D. U.) stengėsi išlaikyti pagrobtą turtą. Atėmę iš D. U. telefoną, V. N. su V. K. nunešė ir padavė jį R. T., kad ši, kaip pati liudytoja ir patvirtino, grąžintų telefoną A. M.. Apylinkės teismas pagrįstai laikė teisingais aukščiau išdėstytus V. N. parodymus, kurie iš esmės sutampa su nukentėjusiojo A. M. pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir liudytojų A. G., S. M. bei iš dalies – su V. K. parodymais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pagrįsta yra išvada, jog D. U. yra kaltas dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., padarymo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausus V. K., šis parodė, kad, einant iš A. M. ir pas D. U. kišenėje suskambus telefonui, pastarasis jį išsitraukė, pradėjo junginėti. V. K. žinojo, kad D. U. neturi telefono, paklausė pastarojo, iš kur šis gavo telefoną. D. U. jam atsakė tyliai, kad paėmė iš A. M. namų. V. K. paprašė D. U. duoti telefoną, kad jis (V. K.) galėtų grąžinti A. M.. D. U. telefono nedavė. V. K. kartu su V. N. atėmė iš D. U. telefoną, nuėjo pas Mažeikų kaimynę R. T. ir paprašė jos atiduoti telefoną Mažeikoms. 2008-01-09 teisiamojo posėdžio metu V. K. parodė, kad D. U. pats paprašė perduoti telefoną. V. K. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu teisinantys kaltinamąjį, prieštarauja byloje surinktai medžiagai, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais nesirėmė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojui – V. K. – buvo darytas koks nors poveikis dėl parodymų davimo.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija laiko, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino liudytojų parodymus, kurie yra nuoseklūs ir iš esmės sutampantys, teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus ir pagrįstai nustatė, jog D. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Konsekvencionliai apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas šališkai įvertino įrodymus, rėmėsi išgalvotais liudytojų parodymais ir priėmė neteisėtą nuosprendį, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybės, todėl atmestinas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. U. apeliacinį skundą atmesti.