- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-264-873/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47694-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Ugnius Trumpulis, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- A. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje, jam skirta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie didesnės, t. y. neatliktos bausmės dalies ( 3 metų 3 mėnesių 22 dienų) pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir A. Z. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir dvidešimt dviem dienoms, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2018 m. spalio 5 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. Z. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. A. Z. 2018 m. spalio 3 d., apie 11.45 val., Vilniaus r., Eišiškių plente, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,26 ‰ neblaivumas), (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui V. K. įdėjo į tarnybinės uniformos džemperio kišenę 55 eurus, sakydamas „skirstomės“, tokiu būdu davė kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui V. K. už neteisėtą šio valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų rašomas administracinio teisės nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2018 m. spalio 3 d., apie 11.45 val., Vilniaus r., Eišiškių plente vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį, vietoje laisvės atėmimo paskiriant baudą, kurią subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu) paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, galutinę bausmę paskiriant 3 metus 3 mėnesius 22 dienas laisvės atėmimo ir baudą, laisvės atėmimo bausmę toliau atliekant laisvėje su nustatytais teismo įpareigojimais arba paskirtos galutinės subendrintos 3 metų 6 mėnesių 22 dienų bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas nuosprendyje nurodydamas, kad yra viena apelianto atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, neįvardino, kokios tai aplinkybės.
2.2. Nurodo, jog kol buvo paleistas lygtinai, įkalinimo įstaigoje praleido virš 7 metų. Pažymi, kad po lygtinio paleidimo beveik metus laiko jokių nusikaltimų nepadarė, stengėsi adaptuotis ir gyventi dorai. Nuo 2018 m. sausio 12 d. įsidarbino suvirintoju, vėliau buvo paskirtas cecho vadovu. Apelianto manymu, šios aplinkybės rodo jo dideles pastangas būti naudingam visuomenei ir gyventi iš legalaus uždarbio, mokėti valstybei privalomuosius mokesčius.
2.3. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau nebuvo teistas už valstybės pareigūnų papirkimą. Kadangi jis dirba ir gauna legalias pajamas, teismas jam galėjo paskirti baudą.
2.4. Taip pat nurodo, jog teismas galėjo svarstyti galimybę taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų.
2.5. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis gyvena su senyvo amžiaus ir sveikatos problemų turinčiais tėvais, kuriais jam vienam tenka rūpintis. Nurodoma, kad tėvas M. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), patyrė insultą, mamai S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra atliktos trys sudėtingos operacijos. Apeliantas pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jis lankė „Alkoholio vartojimo elgesio keitimo programą“, kurią 2019 m. vasario 4 d. baigė bei gavo blaivybės ir sveikatos pažymėjimą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Z. bausmę, įstatymų nuostatų nepažeidė. Nurodo, jog parinkdamas A. Z. bausmės rūšį, teismas visų pirma įvertino jo asmenybę, duomenų visumą, bei priėmė pagrįstą sprendimą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti griežčiausios rūšies bausmę, numatytą straipsnio sankcijoje, t. y. laisvės atėmimą. Kaltinamasis iš anksčiau paskirtų bausmių išvadų nepadarė, nekeitė savo elgesio, toliau darė nusikalstamas veikas, tuo sulaužydamas jam parodytą pasitikėjimą. Prokuroro manymu, nėra pagrindo nuteistojo A. Z. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam A. Z. galutinė subendrinta bausmė buvo skirta ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Be to, nuteistojo A. Z. atžvilgiu anksčiau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, lygtinio paleidimo metu nuteistasis padarė apysunkį nusikaltimą. Prokuroro manymu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neginčija savo kaltės, taip pat nėra ginčo dėl veikos kvalifikacijos, tačiau apeliantas nesutinka su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Nuteistasis A. Z. nurodo, jog teismas paskyrė per griežtą bausmę, kadangi jam buvo tikslinga skirti kitą bausmės rūšį – baudą, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos terminas yra teisinga, tai pat teisinga galutinė subendrinta bausmė, todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Z. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. Z., už veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir atitinka bausmės paskirtį.
6. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas A. Z. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, paskyrė griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą ir jo terminą nustatė mažesnį nei vidurkį, artimesnį minimaliai laisvės atėmimo bausmės ribai. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. Z. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad A. Z. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas nustatė dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamame nuosprendyje šias aplinkybės aiškiai įvardino. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo A. Z. asmenybę. Teismas atsižvelgė į nuteistojo ankstesnius teistumus ir prieš tai jam taikytų poveikio priemonių įtaką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Z. praeityje ne kartą teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 37-40), baustas administracine tvarka (b. l. 41). Nuteistojo atžvilgiu du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, dabartinę veiką A. Z. padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikęs dalies paskirtos bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepalankiai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą taisytis. Nagrinėjamu atveju nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nei ankstesniais nuosprendžiais skirtinos švelnesnės bausmės nebuvo efektyvios ir nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde nurodo, jog nuo 2018 m. sausio 12 d. įsidarbino suvirintoju, vėliau buvo paskirtas cecho vadovu, rūpinasi senyvo amžiaus tėvais, baigė „Alkoholio vartojimo elgesio keitimo programą“. Teisėjų kolegija atsižvelgia šias aplinkybes ir vertina teigiamai, tačiau konstatuoja, jog šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės buvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, atitinkamai paskyrus mažesnę nei vidurkis, artimesnę minimaliai laisvės atėmimo bausmės ribai bausmę. Šiuo atveju skirti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagrindo nėra, kadangi laisvės atėmimo bausmė teisingumo principui neprieštarauja.
7. Nuteistojo A. Z. prašymas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą negali būti tenkinamas, kadangi bausmės vykdymo atidėjimas taikomas, kai bausmė skiriama už nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, o šiuo atveju nuteistajam A. Z. galutinė subendrinta bausmė buvo skirta ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Taigi šiuo atveju nėra formalių Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų. Be to, pažymėtina, kad būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Pažymėtina, kad svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes nuteistojo A. Z. atžvilgiu, ypatingai svarbūs duomenys yra praeityje A. Z. padaryti nusikaltimai ir už jų padarymą taikytų bausmių poveikis nuteistajam. Kaip jau buvo minėta, A. Z. praeityje ne kartą teistas, nuteistojo atžvilgiu du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, jis lygtinio paleidimo metu padarė apysunkį nusikaltimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija nemato pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. Z. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą atmesti.