- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- e2-472-1103/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04685-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Mockutė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- T. J., V. J., A. M.
- Trečiasis asmuo
- notarei D
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas, Agnija Frejerė, Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
tretiesiems asmenims notarei D. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. Ch.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atsakovams T. J., V. J., A. M., tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarei Daivai Mileškaitei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas prašo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės A. M. ir atsakovų T. J., V. J. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti ieškovą sumokėti atsakovams T. J. ir V. J. piniginę kompensaciją už atsakovų pagal 2023 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. M. sumokėtą pirkimo-pardavimo kainą, t. y. 1 000 Eur bendrai.
2. Ieškinyje nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas siekia apginti ir realizuoti savo teisę pirkti žemės sklypą pirmumo teise, esantį Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0600 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo turtas, žemės sklypas). Atsakovai pažeisdami įstatymus 2023 m. rugpjūčio 31 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovai įsigijo ginčo žemės sklypą už 1 000 Eur sumą, todėl šiuo ieškiniu prašo perkelti ieškovui pagal šį sandorį pirkėjo teises ir pareigas. Jis Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriui pateikė 2023 m. liepos 20 d. sutikimą pirkti žemės sklypą už nurodomą sumą. Tarnyba 2023 rugpjūčio mėnesio raštu Nr. (duomenys neskelbtini) jį informavo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškovas yra asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir yra įrašytas į 2023 m. rugpjūčio 9 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui“. Jis siekė įsigyti ginčo žemės sklypą, turėjo pirmumo teisę jį įsigyti, todėl jam turėjo būti suteikta reali galimybė pasinaudoti jam priklausančia pirmenybės teise. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. 2023 m. rugpjūčio 31 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra niekinė ir negaliojanti, kadangi pažeista ieškovo pirmenybės teisė įsigyti ginčo žemės sklypą.
3. Papildomai nurodė, kad ieškovui V. P. buvo žinomos pardavėjos A. M. nurodytos pardavimo sąlygos – kaina 1 000 Eur, terminas 60 dienų. Skelbime nenurodyta, nuo kada tas 60 d. terminas skaičiuojamas, todėl jis turi būti skaičiuojamas nuo tada, kuomet ieškovas sužinojo, kad yra įrašytas į pažymą, kaip pirmenybės teisę turintis asmuo. Nacionalinė žemės tarnyba skelbimuose nurodo informaciją apie parduodamus žemės sklypus ir jų pardavimo sąlygas, pardavėjų kontaktiniai duomenys nėra skelbiami. Ieškovas šių duomenų taip pat nežinojo. Kaip ir nežinojo ar yra daugiau pareiškusių sutikimus įsigyti žemės sklypą tos pačios ar aukštesnės eilės pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą turinčių asmenų. Šiuos duomenis, kaip ir ieškovo kontaktinius duomenis, turėjo atsakovė A. M.. Atsakovė A. M. su ieškovu nesusisiekė, ginčo sandorį sudarė nesulaukusi savo paties nustatyto termino. Ieškovas yra ūkininkas, gavęs 2023 m. rugpjūčio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos pranešimą, jis tikėjosi, kad sandoris įvyks.
Atsiliepimas
4. Atsakovė A. M. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti pilna apimtimi. Atsiliepime į ieškinį ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0600 ha. Šį sklypą 2023 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo - pardavimo sutartimi ji pardavė atsakovams T. J. ir V. J.. 2023 m. birželio 30 d. vykdydama įstatymo reikalavimus, pateikė Nacionalinės žemės ūkio tarnybai pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pranešime nurodė, kad žemės sklypo kaina 1 000 Eur, pardavimo sąlygos — 60 dienų terminas pirkimo - pardavimo sandoriui sudaryti. Ieškovui V. P. buvo pateikta 2023 m. rugpjūčio 9 d. Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis per 60 dienų, nuo 2023 m. birželio 30 d. atsakovės pranešimo Nacionalinei žemės tarnybai pateikimo dienos į ją dėl pirkimo pardavimo sandorio sudarymo nesikreipė, nors 2023 m. liepos 20 d. sutikime pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ieškovas patvirtino, kad yra susipažinęs su pardavėjo nurodytomis žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygomis, todėl laikytina, kad jis atsisakė pirkti šį žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą galėjo perleisti kitiems asmenims. Praėjus pranešime nurodytam 60 dienų pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti terminui, ir per nurodytą laikotarpį negavusi nei rašytinio, nei žodinio ieškovo ir/ar kito asmens, pretendavusio įgyti šį žemės sklypą pirmumo teise pasiūlymo, 2023 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Panevėžio m. 7-o notarų biuro notarę Daivą Mileškaitę ir sudarė su atsakovais T. J. ir V. J. pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė yra vyresnio amžiaus, neturinti teisinių žinių, todėl visiškai pasitikėdama notaru, žemės pirkimo - pardavimo sandoriui sudaryti, pateikė tuos dokumentus, kuriuos nurodė notarė Daiva Mileškaitė.
5. Atsakovė A. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nebeturi sveikatos, norėjo susitvarkyti dantis, todėl nutarė parduoti žemės sklypą. Apie ieškovą nieko nežinojo. Pirmiausia pasiūlė sklypą pirkti visiems kaimynams, vėliau iškabino skelbimus, po to paskelbė laikraštyje. Sklypo pardavimu rūpinosi jos sūnus. 60 dienų terminas, nes buvo susitarusi dėl dantų tvarkymo, norėjo greičiau gauti pinigus. Pranešimą Nacionalinei žemės tarnybai pildė jos sūnus. 2023 m. rugpjūčio mėnesio Pažymą dėl žemės ūkio paskirties sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui gal ir matė, bet apie kitą pirkėją nežinojo. Pažymoje nurodytas sūnaus elektroninis paštas, jis jai perduodavo informaciją. Apie ieškovą V. P. ji nieko nežinojo, jo nepažinojo, niekada nebendravo. Sūnus susitarė su notare dėl sandorio, jis nunešė dokumentus.
6. Atsakovai T. J. ir V. J. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti pilna apimtimi. Atsiliepime į ieškinį ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovai rado viešą A. M. skelbimą apie parduodamą žemės sklypą, esantį Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini). Sklypas yra netoliese atsakovų esamo kito žemės sklypo, todėl atsakovai nusprendė atsakovės A. M. žemės sklypą įsigyti. Atsakovai, tame tarpe ir atsakovė A. M., tiksliai laikėsi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo reikalavimų ir jų nepažeidė. Atsakovė A. M. 2023 m. birželio 30 d. Pranešimu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodė parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygas – kainą ir terminą. Atsakovė A. M. išlaukė pranešime nurodytą 60 dienų terminą pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti, ir per nurodytą laikotarpį negavo jokio nei rašytinio, nei žodinio ieškovo ir/ar dar kokio nors kito asmens, pretendavusio įgyti šį žemės sklypą pirmumo teise pasiūlymo, 2023 m. rugpjūčio 31 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovais T. J. ir V. J.. Ieškovas privalėjo domėtis atsakovės keliamomis sąlygomis Pranešime, siejamomis su terminais, o ne tik išviešinta pardavimo kaina. Ieškovas nedėjo jokių pastangų, kad informuoti atsakovę A. M., kad jis perka žemės sklypą. Ieškovas turi patirtį su Nacionaline žemės tarnyba, todėl yra specialių žinių turintis asmuo, jis turėjo žinoti, kad gali kreiptis ir gauti duomenis apie pardavėją. V. J. netoliese yra paveldėjusi žemės sklypą, sutuoktiniai pasistatę gyvenamąjį namą, todėl turėjo interesą įsigyti netoliese esantį žemės sklypą. Be to, jie turėjo išlaidų - sumokėta už kadastrinių matavimų atlikimą, tik jie dar nėra įregistruoti, už notarinį sandorį. Ginčo sklype neįmanoma vykdyti ūkinės veiklos, jo vertingumas nėra didelis. Sudarant ginčijamą sandorį visuomenės, valstybės interesai, terminai nepažeisti.
7. Atsakovas T. J. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sandoris sudarytas teisėtai, terminų sulaukė. 60 dienų terminas yra pakankamas, bet kokiam sandoriui įvykdyti. Apie parduodamą žemės sklypą sužinojo iš skelbimo tinklapyje „www.skelbiu.lt“, iš pradžių jo kaina buvo didesnė. Skelbimą pamatė porą savaičių iki A. M. kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybą. A. M. sūnus buvo įdėjęs skelbimą, iš pradžių dėl sklypo su juo ir bendravo. Žino, kad kaimynai turi teisę pirkti besiribojančius žemės ūkio sklypus, apie kitų pirmenybės teisę nežino. Prieš sudarant pirkimo – pardavimo sandorį jam nebuvo žinoma apie asmenis turinčius pirmenybės teise pirkti sklypą. Kartu su pardavėju tarėsi dėl žemės sklypo notarinio sandorio sudarymo. Diskusijų prieš sandorio sudarymą dėl 60 dienų termino skaičiavimo nebuvo. Netoliese yra jo sutuoktinei priklausantis žemės sklypas. Sklypas pirktas kaip investicija, vaikams, daržui. Pats sklypas yra siauras, ilgas, virš jo eina dvi aukštos įtampos linijos, todėl statybos sklype neįmanomos. Turėjo išlaidų, susijusių su šiuo sklypu – atlikti kadastriniai matavimai, tik nespėti užregistruoti.
8. Atsakovė V. J. teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateiktame atsiliepime nurodė, kad atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, byloje pateiktus ir išdėstytus argumentus ir įrodymus, ieškinyje keliamus ieškovo reikalavimus dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, mano, kad ieškovo ieškinys galėtų būti tenkintinas. Panevėžio skyriaus specialistai jokių pažeidimų nepadarė, išlaukus nustatyto termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą, pasibaigimo dienos, informacija apie Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą išduodant pažymą dėl žemės sklypo pardavimo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, ieškovui buvo pateikta 2023 m. rugpjūčio 9 d. Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuri teisinga, nenuginčyta. Po pažymos išdavimo Nacionalinė žemės tarnyba daugiau jokių veiksmų neatlieka, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu sandoryje nedalyvauja ir nenustatinėja notaro atliekamų veiksmų dėl pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo teisėtumo. Žemės sklypą, esantį Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini), neaišku kuo remiantis, iš atsakovės A. M. įsigijo atsakovai T. J. ir V. J., tarp kurių buvo sudaryta 2023 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartis. Panevėžio skyrius jokio sprendimo išduoti pažymą šiems atsakovams nepriėmė.
10. Trečiojo asmens Nacionalinė žemės tarnybos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Papildomai paaiškino, kad 2023 m. birželio 30 d. buvo gautas A. M. pranešimas apie žemės ūkio paskirties sklypo pardavimą. Besiribojančių žemės sklypų savininkai pageidavimo pirkti ginčo žemės sklypą neišreiškė. Buvo gautas ieškovo V. P. sutikimas. 2023 m. rugpjūčio 10 d. jam išsiųstas raštas, kad jis yra įrašytas į Pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Pati pažyma siųsta atsakovei A. M. Nacionalinė žemės tarnyba po šios pažymos išdavimo jokių kitų veiksmų neatlieka. Į pardavėjo nurodytas pardavimo sąlygas nesikiša, jų netikslina ir nekoreguoja. Pranešime nurodyta, terminas – 60 dienų, tai taip ir skelbia. Norintys pirkti asmenys, kuomet jie įrašyti į pažymą, gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pardavėjo duomenų gavimo. Ūkininkai paprastai sužino, kas ir kur žemę parduoda. Skelbimas apie parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą paskelbiamas per 3 dienas nuo jo gavimo jų tinklapyje. Skelbime nurodomi duomenys apie sklypus ir pardavimo sąlygas. Jeigu pirmumo teise pirkti norinčių asmenų neatsiranda išduodama pažyma dėl pardavimo pardavėjo pasirinktam pirkėjui, tokiu atveju, kam parduoti sprendžia pardavėjas savo nuožiūra.
11. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarė Daiva Mileškaitė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė su ieškovo reikalavimais nesutinkanti. 2023 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje į Panevėžio miesto 7-ąjį notaro biurą kreipėsi A. M. ir pareiškė, kad nori sudaryti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0600 ha pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavėja pateikė žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, 2006 m. gegužės 9 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą, Nacionalinės žemės ūkio tarnybos Panevėžio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 9 d. pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 30 d. sklypo savininkės A. M. pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame nurodė, kad ketinamo parduoti žemės sklypo kaina 1 000 Eur, pardavimo sąlygos - 60 dienų terminas pirkimo pardavimo sandoriui sudaryti. Pirkėjas T. J. pateikė Nacionalinės žemės ūkio tarnybos Panevėžio skyriaus 2023 m. liepos 12 d. sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyjant žemės sklypą, esantį Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini). Ieškovas per 60 dienų nuo 2023 m. birželio 30 d. A. M. pranešimo Nacionalinei žemės tarnybai pateikimo dienos į atsakovę A. M. dėl pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo nesikreipė, nors rašytame 2023 m. liepos 20 d. sutikime pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ieškovas patvirtino, kad yra susipažinęs su pardavėjo nurodytomis žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygomis, todėl preziumuojama, kad jis žinojo, jog per 60 dienų, skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 30 d. turi kreiptis į žemės sklypo savininkę A. M. dėl sandorio sudarymo, tačiau to neatliko. Laikytina, kad ieškovas atsisakė pirkti šį žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą galėjo perleisti kitiems asmenims. Be to, vykdyti ūkinę veiklą žemės sklype, kurio bendras plotas vos 0,0600 ha, greta neturint kito(-ų) žemės ūkio paskirties sklypo(-ų) būtų nerealu. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimas dar 2023 m. birželio 29 d. priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymą, kuriuo panaikinta pirmumo teisė įsigyti besiribojančių savivaldybių teritorijoje registruotiems ūkininkams ar ūkio veikla besiverčiantiems asmenims. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, išduodant pažymą dėl žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, ieškovui buvo pateikta 2023 m. rugpjūčio 9 d., taigi jau po įstatymo pakeitimo.
12. Trečiasis asmuo notarė D. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio pabaigoje buvo kreiptasi į notarų biurą, pateikti visi reikiami dokumentai, planai. Pardavėja turėjo sutikimą parduoti, o pirkėjas - leidimą pirkti žemės ūkio paskirties sklypą, išduotus Nacionalinės žemės tarnybos. 60 dienų terminas, tvirtinant sandorį buvo suėjęs. V. P. nepateikė pageidavimo įsigyti žemės sklypą. Jokių kliūčių patvirtinti ginčo sandorį nebuvo. Ieškovas elgiasi nesąžiningai ginčydamas sandorį, tikriausiai jo ketinimas net nebuvo rimtas. Jeigu norėjo įsigyti žemės sklypą, turėjo ieškoti pardavėjos, tartis, ruošti dokumentus. Ieškovas yra ne kartą sudaręs sandorius ir jų kontoroje, reikalui esant jis gali informaciją apie pardavėją gauti. Ieškovas ne vienoje pažymoje yra, bet ne visus juos perka. Sklypas yra išskirtinai mažas – 6 arai, jokios veiklos ten nevykdysi, tai kokiu tikslu ta pirmenybė jį pirkti. Todėl pasirodė visiškai normalu, kad ieškovas į pardavėją nesikreipė ir jos neieško, pirmumo teise nesinaudoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
13. Byloje nustatyta, kad atsakovei A. M. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0600 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Registro Nr.: (duomenys neskelbtini). Atsakovė apie ketinimą parduoti žemės sklypą pranešė kaimyninių sklypų savininkams, paskelbė skelbimą interneto tinklapyje www.skelbiu.lt. Pardavimo klausimu, dokumentų tvarkymu rūpinosi atsakovės sūnus V. M.. Pageidavimą pirkti žemės sklypą pareiškė atsakovas T. J., kuris su pardavėjos atstovu susitarė pirkti žemės sklypą už 1 000 Eur.
14. 2023 m. birželio 30 d. atsakovės A. M. vardu buvo užpildytas ir Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriui pateiktas Pranešimas dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nurodyta pardavimo kaina – 1 000 Eur, pardavimo sąlygos – 60 dienų (el. bylos 1 t., b. l. 86). 2023 m. liepos 3 d. išsiųsti pranešimai dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo besiribojančių sklypų savininkams, paskelbtas skelbimas viešai Nacionalinės žemės tarnybos tinklapyje (el. bylos 1 t., 167-171). 2023 m. liepos 20 d. ieškovas V. P. pateikė sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą už pardavėjo nurodytą kainą – 1 000 Eur, pasirašydamas dokumentą patvirtino, kad yra susipažinęs su pardavėjo nurodytomis žemės sklypo pardavimo sąlygomis (el. bylos 1 t., b. l. 162-163). 2023 m. rugpjūčio 9 d. Nacionalinė žemės tarnyba atsakovei A. M. išdavė Pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad A. M. 0,06 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav., registro Nr. (duomenys neskelbtini), turi parduoti ieškovui V. P. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nurodyti ieškovo kontaktiniai duomenys (el. bylos 1 t., b. l. 15-160). Ši pažyma išsiųsta atsakovei A. M. pranešime nurodytu elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 10 d. Ieškovui išsiųstas pranešimas, kad jis yra įrašytas į 2023 m. rugpjūčio 9 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo pirmumo teise jį turinčiam pirkti asmeniui (el. bylos 1 t., b. l. 15, 16, 164, 165). Pati pažyma ieškovui nebuvo siųsta, jos turinys, pardavėjos kontaktiniai duomenys jam žinomi taip pat nebuvo.
15. 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė A. M. ir atsakovas T. J. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė A. M. pardavė, o atsakovas T. J. kartu su sutuoktine V. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo ginčo žemės sklypą už 1 000 Eur (el. bylos 1 t., 61-68). Pinigus pirkėjas pardavėjai sumokėjo prieš pasirašant sutartį. Sutartis patvirtinta Panevėžio miesto 7-ojo notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Savininkų pasikeitimas, jo pagrindas įregistruoti nekilnojamojo turto registre (el. bylos 1 t., 17, 18).
16. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal 2023 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perkėlimo.
17. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šiuo įstatymu siekiama šių tikslų: 1) užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas; 2) sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai; 3) skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.
18. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
19. Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos patikrinusi iš asmenų gautus sutikimus pasinaudoti pirmumo teise bei nustačiusi jų atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytiems reikalavimams, išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (Įstatymo 5 straipsnio 5 dalis). Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Nacionalinė žemės tarnyba <...> išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis). Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos pažymos galioja vienus metus nuo jų išdavimo dienos, bet ne ilgiau, iki pasikeis duomenys, pagal kuriuos buvo išduotos šios pažymos, kai šie pasikeitimai gali turėti įtakos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės (Įstatymo 5 straipsnio 9 dalis).
20. Nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, jog žemės ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai ja disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis privalo per Nacionalinę žemės tarnybą pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-469/2020, 29 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju atsakovai neginčija, kad pagal sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ieškovas turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Ieškovas yra ūkininkas, deklaravęs gyvenamąją vietą, besiribojančios savivaldybės – Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovai V. ir T. J. pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo neturėjo, žemės ūkio veikla nesiverčia.
22. Atsakovų teigimu ieškovas nesilaikė vienos iš pardavėjos A. M. nustatytų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo sąlygų – 60 dienų termino sutarčiai sudaryti, jį praleido, į pardavėją nesikreipė, todėl A. M. teisėtai už skelbime nurodytą kainą žemės sklypą pardavė kitiems asmenims – atsakovams. Tiek atsakovai, tiek sandorį patvirtinusi notarė nurodytą 60 dienų terminą skaičiuoja nuo 2023 m. birželio 30 d., t. y. Pranešimo dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai dienos. Ieškovas su tokia pozicija nesutinka, teigia, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. pažymos išdavimo ar bent jau nuo skelbimo apie parduodamą žemės sklypą paskelbimo – 2023 m. liepos 3 d.
23. Šiuo atveju 2023 m. birželio 30 d. atsakovės A. M. Nacionalinėje žemės tarnyboje užpildytame Pranešime dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nėra nurodyta konkreti 60 dienų termino skaičiavimo tvarka, nuo kada terminas skaičiuojamas ar kada jo pabaiga. Nustatyta, kad skelbimas apie parduodamą ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbtas ir pranešimai besiribojančių žemės sklypų savininkams buvo išsiųsti 2023 m. liepos 3 d., kur atitinkamai pardavimo sąlygos buvo nurodytos taip, kaip jas suformulavo pardavėja – 60 dienų.
24. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
25. Įvertinus tiek paties Pranešimo tekstą, tiek Įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad ieškovas visiškai pagrįstai galėjo tikėtis, kad 60 dienų terminas yra skaičiuojamas nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. Pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę jį turinčiam jį pirkti asmeniui sudarymo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 185 straipsnis).
26. Atsakovė A. M. nurodė žemę norėjusi parduoti greičiau, atlikti dantų taisymo procedūras, žemės sklypo pardavimu, dokumentų pildymu, notaru rūpinęsis jos sūnus V. M.. Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas V. M., taręsis su atsakovu T. J., už ją Nacionalinėje žemės tarnyboje 2023 m. birželio 30 d. užpildęs pranešimą, kreipęsis į notarę dėl sandorio sudarymo ir pateikęs dokumentus, nurodė, kad sutarties sudarymo terminas ir jo skaičiavimo tvarka svarbi nebuvo, 60 dienų įrašė dokumentus priimančios darbuotojos patarimu. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad pranešimo pildymo metu jokių aplinkybių, kurios pagrįstų termino skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentų ypatingą svarbą, nebuvo.
27. Pačioje 2023 m. rugpjūčio 9 d. Pažymoje dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę jį turinčiam jį pirkti asmeniui, kuri buvo išsiųsta atsakovei A. M., buvo nurodyti ieškovo kontaktiniai duomenys. Taigi, atsakovė turėjo galimybę susiekti su ieškovu ir įsitikinti jo ketinimų sudaryti notarinį pirkimo – pardavimo sandorį realumu.
28. Tuo tarpu ieškovas nei pačios Pažymos kopijos, nei pardavėjos vardo, pavardės, kontaktinių duomenų neturėjo. Bylos duomenimis, jam taip pat nebuvo žinoma, ar yra daugiau pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turinčių tos pačios ar aukštesnės eilės asmenų.
29. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė A. M. bei jos sūnus V. M. iki ginčijamos sutarties sudarymo į ieškovą V. P. nesikreipė, nesidomėjo jo ketinimais pasinaudoti pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą. Atsakovė A. M. teismo posėdžio metu nurodė nežinojusi apie ieškovą. Liudytojas V. M. nurodė 2023 m. rugpjūčio 9 d. Pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę jį turinčiam jį pirkti asmeniui neskaitęs, ieškovo pavardės, kontaktinių duomenų nematęs.
30. Teismas nesutinka su atsakovų argumentais, kad būtent ieškovas turėjo kreiptis į atsakovę A. M. dėl notarinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ieškoti būdų gauti jos kontaktinius duomenis. Atsakovės A. M. viešoji oferta ir ieškovo V. P. įstatymo nustatyta tvarka pateiktas akceptas įpareigoja abi šalis elgtis sąžiningai, dėti pastangas pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.167 straipsnis, 6.173 straipsnio 2 dalis). Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas būtent pardavėjas sprendžia, kuriam vienodą pirmumo teisę turinčiam asmeniui pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės sklypą. Atitinkamai, jeigu pirmumo teisę pasiūlytomis sąlygomis įsigyti sutinka vienas asmuo, pardavėjas turi su juo susisiekti dėl pagrindinės sutarties sudarymo.
31. Šiuo atveju atsakovė A. M., jos atstovas V. M. elgėsi neatidžiai, neapdairiai, dėl ko ieškovui nebuvo sudaryta reali galimybė pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kaip jau minėta, tos pačios eilės kaip ieškovas, asmenų pageidaujančių įsigyti sklypą nebuvo. Todėl teismo vertinimu nėra jokių kliūčių ieškovui perkelti pirkėjo teises.
32. Atsakovai T. ir V. J., sandorį patvirtinusi notarė teigė, kad ginčo žemės sklypas yra itin mažas – šeši arai, virš jo eina aukštos įtampos elektros laidai, dėl ko sklypo naudojimas žemės ūkio veiklai iš esmės negalimas. Teismo vertinimu nei sklypo dydis, nei nustatytos specialios naudojimo sąlygos, ribotas sklypo pritaikymas ūkinei veiklai nesudaro pagrindo nesilaikyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo reikalavimų bei nepaneigia ieškovo teisės pasinaudoti pirmumo teise tokį sklypą įsigyti (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ir gretimų, besiribojančių sklypų dydis yra panašus – 0,04 ha - 0,05 ha. Pažymėtina ir tai, kad pagal aukštesnės instancijos teismų praktiką pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą įstatyme nesiejama su reikalavimais pagrįsti žemės ūkio veiklos vystymą joje ateityje, nenustatyti reikalavimai atsižvelgti į atstumus iki siekiamo įsigyti žemės sklypo, pirmenybės teisė nėra siejama ir su aplinkybėmis, ar pirkėjas naudojosi teise pirkti kitus parduodamus sklypus, kurie yra arčiau turimo žemės sklypo ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 12 d. civilinė byla Nr. e2A-564-577/2023).
33. Tai, kad atsakovai T. ir V. J. turėjo išlaidų žemės sklypo kadastriniams matavimams, šiuo atveju nepaneigia ieškovo teisės ginti savo pažeistą teisę jo pasirinktu ir įstatyme nustatytu būdu. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalies nuostatos, kuriomis nustatytas terminas reikalauti teismo tvarka perkelti pirkėjo teises bei pareigas, atsakovams turėjo būti žinoma. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020 24 punktą).
34. Ieškovui perkeliant pirkėjo teises ir pareigas pagal 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės A. M. ir atsakovo T. J. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas įpareigotinas kompensuoti turto įgijėjams pagal sutartį - atsakovams T. J. ir V. J. pardavėjai A. M. sumokėtą turto įsigijimo kainą - 1 000 Eur. Nustatomas terminas kompensacijai sumokėti (CPK 271 straipsnio 1 dalis).
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių jos susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
36. Ieškovas V. P. patyrė 78 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 1 573 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą (847 Eur už ieškinio parengimą, 726 Eur už patikslinto ieškinio parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. vasario 5 d., kovo 7 d., balandžio 11 d. teismo posėdžiuose). Ieškovo patirtos išlaidos yra realios, pagrįstos pateiktais mokėjimo dokumentais ir PVM sąskaitomis – faktūromis, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų maksimalių priteistino užmokesčio ribų. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.
37. Byloje susidarė 32,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis (CPK 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2, 6 dalys).
38. 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įrašas viešame registre uždraudžiant atsakovams T. J. ir V. J. perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimui įsiteisėjus byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 149, 150 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Perkelti ieškovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti ieškovą V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) piniginę kompensaciją bendrai atsakovams T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Piniginė kompensacija turi būti sumokėta per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 550,33 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 10,67 Eur (dešimt eurų 67 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre uždraudžiant T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,0600 ha, esantį Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini).
Teismo sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.