Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese; suinteresuoti asmenys: skolininkas V. M., išieškotojas BAB bankas SNORAS, antstolis R. V..

Teismas, išnagrinėjęs bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašė pakeisti išieškotoją BAB banką SNORAS į UAB „Baltijos kredito sprendimai“ vykdomojoje byloje Nr. 0179/10/00181. Nurodė, kad 2015 m. liepos 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi išieškotojas BAB bankas SNORAS perleido UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į skolininką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjo prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjai nustatė septynių kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad skolininkas gavo reikalavimo perleidimo sutarties kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ši nutartis įteikta pareiškėjai elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjas pateikė teismui duomenis, kad 2015 m. gruodžio 14 d. pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą siuntė registruotu paštu (registracijos Nr. RN069472265LT) paskutiniu žinomu skolininko gyvenamosios vietos adresu Vilniuje, Ateities 5D-114. Pareiškėjas nurodo, kad, Lietuvos pašto internetinio tinklapio www.post.lt duomenimis, registruotu paštu skolininkui siųstas pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo jo gyvenamosios vietos adresą pasiekė 2015 m. gruodžio 18 d. Skolininkui pašto darbuotojas išrašė siuntos gavimo pranešimą bei pristatė į gavėjo korespondencijos dėžutę; pranešimas išrašomas tada, kai siuntą reikia atsiimti pašte arba kai kurjeriui/laiškininkui nepavyksta pristatyti siuntos gavėjui. Iš teismui pateikto Lietuvos pašto internetinio tinklapio www.post.lt išrašo matyti, kad registruota siunta (registracijos Nr. Nr. RN069472265LT) 2016 m. sausio 18 d. grąžinta siuntėjui. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad skolininkas gavo šį pranešimą ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, t. y. neinformavo skolininko CK 6.109 str. nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino, pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese laikė nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. pakeisti pradinį kreditorių (išieškotoją) BAB bankas Snoras naujuoju kreditoriumi (išieškotoju) UAB „Baltijos kredito sprendimai“ skolininko vykdomojoje byloje Nr.0179/10/00181. Vadovaujasi CK 6.200 str. 2 d. įpareigojančiu sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Pagal CK 6.158 str. 1 d. kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. CK 2.17 str. 3 d. konkretizuota šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareiga nustatant fizinio asmens, šiuo atveju skolininko, pareigą raštu informuoti kreditorių (išieškotoją) ir vykdomąją bylą vykdantį antstolį apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Naujasis kreditorius (išieškotojas) nurodo, kad pradinis kreditorius BAB bankas Snoras informacijos apie skolininko gyvenamosios vietos pasikeitimą nėra gavęs.

CK 2.17 str. 3 d. numatyta kreditoriaus teisė siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Kasacinis teismas formuoja vienodą teismų praktiką, aiškinant CK 6.109 str. 5 d., nurodydamas, kad pranešimu laikomas bet kuris pranešimas, nesvarbu kokios formos ir kokio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 str. 1 d. prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Naujasis kreditorius (išieškotojas), vadovaudamasis CK 6.109 str. 5 d. bei formuojama teismų praktika, 2015-12-14 pranešimą apie reikalavimo teisės iš pradinio kreditoriaus BAB banko Snoro perleidimą siuntė registruotu paštu skolininko M. V. gyvenamosios vietos adresu Ateities g.5D-114, Vilnius.

Papildomai naujasis kreditorius (išieškotojas) prie prašymo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese pridėjo 2015 m. liepos 31 d. Pirkimo – pardavimo sutarties bei jos Priedo ištraukų kopijas. CPK 127 str. numatyta, kad procesinius dokumentus galima pasirašytinai įteikti adresatui teisme. Taigi apeliantas įdėjo visas pastangas informuoti skolininką dėl reikalavimo teisės perleidimo bei vadovaujantis CK 6.109 str. laikytina, jog apie reikalavimo perleidimą skolininkas M. V. buvo informuotas tinkamai.

Remiantis Lietuvos teismų praktika, išieškotojo pakeitimas vykdymo procese negali būti tapatinamas su reikalavimo perleidimo fakto panaudojimu prieš skolininką. Tokio fakto panaudojimu gali būti vertinami tik prieš skolininką atliekami vykdomieji veiksmai. Tuo atveju, jeigu skolininkas nėra gavęs reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos arba kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo, pagal minėtą CK 6.109 str. 1 d. nuostatą, prieš pradedant vykdomuosius veiksmus, skolininkui turėtų būti įteikiama reikalavimo perleidimo sutarties kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2009). Teismui keičiant išieškotoją vykdymo procese nereikalingi duomenys apie skolininko informavimą apie reikalavimo perleidimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis priimta civ.byloje Nr. e2VP-8594-871/2016).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai taikė proceso bei materialinės teisės normas, pažeidė CPK 596 str. bei netinkamai išaiškino CK 6.109 str. dėl informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų – nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad skolininkas gavo pranešimą ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, t. y. neinformavo skolininko CK 6.109 str. nustatyta tvarka.

Apelianto teigimu, išieškotojo pakeitimas vykdymo procese negali būti tapatinamas su reikalavimo perleidimo fakto panaudojimu prieš skolininką; teismui keičiant išieškotoją vykdymo procese nereikalingi duomenys apie skolininko informavimą apie reikalavimo perleidimą.

Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog rašytinio pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą skolininkai siuntimas paskutiniu skolininko žinomu gyvenamosios vietos adresu laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimo faktą; be to skolininkas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą gali būti informuojamas ir teisme ir tai, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, laikoma tinkamu pranešimu (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-1193-392/2016).

Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, jog CPK 596 straipsnis, numatantis procesinių teisių perėmimą, nenustato, kokius įrodymus būtina pateikti teismui tokio prašymo išsprendimui. Kreditorius savo materialiąsias teises gali perleisti be skolininko sutikimo (CK 6.101 str.). Todėl procesinio klausimo (teisių perėmimo) nagrinėjimas taip pat negali būti siejamas su priešingos šalies (skolininko) valios išreiškimu ar neišreiškimu, juo labiau, kad nutartis pakeisti išieškotoją gali būti skundžiama atskiruoju skundu, t.y. skolininkas jos teisėtumą ir pagrįstumą gali kvestionuoti apeliacine tvarka (CPK 596 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas teisių perėmimo klausimą vykdymo procese CPK 596 straipsnio pagrindu, tik turi įsitikinti, ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-178/2016).

Nagrinėjamu atveju iš pateikto pareiškimo turinio ir jo priedų matyti, jog pareiškėjas dėjo pastangas pranešti skolininkui apie reikalavimo perėmimą iš pradinio kreditoriaus, teismui yra pateikti tai pagrindžiantys įrodymai; pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas siuntė skolininkui pranešimą ne skolininko adresu; be to skolininkas vykdymo procesu privalo domėtis, antstoliui pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, tam kad būtų galima be trukdžių informuoti skolininką apie vykdymo proceso eigoje iškilusius klausimus (CPK 644 str.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog pareikšimas buvo paliktas nenagrinėtu nepagrįstai.

Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju teismas, turėdamas abejonių dėl pareiškimo tinkamo išsprendimo galimybės ir siekdamas išsiaiškinti nagrinėjamam klausimui, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, turi teisę pripažinti žodinio proceso būtinumą (CPK 593 str. 3 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuojančias normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina ir pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pareiškimo priėmimo klausimą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.