- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-24
- Bylos Nr.
- 2-608-446/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00504-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Atsakovas
- E. R.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui E. R., trečiajam asmeniui Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. R. sūnui N. R., gimusiam 2013 m. balandžio 16 d., materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo vaiko gimimo iki jo pilnametystės. Parengiamojo posėdžio metu ieškovė patikslino savo reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo periodines išmokas kas mėnesį po 300 Lt vaiko išlaikymui. Tokį ieškinio reikalavimų sumažinimą ji paaiškino tuo, kad bendrauja su atsakovu šiuolaikinių komunikacijos priemonių pagalba, kalbasi, sutinka, kad atsakovui gali būti sunku mokėti 400 Lt kas mėnesį, nes jis uždarbiauja užsienį, jo pajamos nepastovios, jos sūnus šiuo metu dar mažas, todėl mananti, kad gaudama iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 300 Lt per mėnesį galės tinkamai išlaikyti vaiką.
Atsakovas nuomonės teisme nepareiškė, iš jo pareikto pareiškimo teismui (27 b. l.) matyti, kad jis ieškovės reikalaujamą priteisti išlaikymą vaikui – kas mėnesį po 300 Lt – mokėti sutinka.
Tretysis asmuo ieškinį palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje.
Ieškovė nurodė, kad ji viena augina sūnų, su atsakovu nesusituokę. Atsakovas yra davęs vieną kartą 300 Lt sūnaus išlaikymui, tačiau reguliariai paramos sūnui neteikia, todėl prašo priteisti iš jo išlaikymą. Ji pati niekur nedirba, augina vaiką, gyvena pas tėvus, kurie išlaiko ją ir jos sūnų. Jos įsitikinimu, 600 Lt suma vieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra būtina, gaudama iš atsakovo materialinę paramą po 300 Lt kas mėnesį ji galėtų tinkamai išlaikyti savo mažametį sūnų.
Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, tačiau iš raštu pateikto pareiškimo teismui (27 b. l.) matyti, kad jis su ieškiniu dėl 300 Lt mėnesinio išlaikymo vaikui teikimo sutinka.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomone ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, todėl turi būti patenkintas pilnumoje.
Iš gimimo liudijimo (4 b. l.) matyti, kad ieškovei ir atsakovui 2013 m. balandžio 16 d. gimė sūnus N. R., kuris, kaip matyti iš pažymos apie šeimos sudėtį (5 b. l.), gyvena su mama. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. nuostatas teismas išlaikymą priteisia, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie teikiamą išlaikymą sūnui Nojui, sutikdamas su ieškiniu, pripažino, kad gera valia išlaikymo sūnui neteikia, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti tokį išlaikymą.
Lietuvos Respublikos CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punkte išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus.
Nepilnametis šalių sūnus Nojus gyvena su ieškove, kuri sūnui suteikia būstą, sukuria gyvenimo aplinką, nuolatos juo rūpinasi – gamina valgyti, slaugo susirgus, rūpinasi, kad būtų suteikta tinkama, operatyvi medicininė pagalba jam ir pan., kas reikalauja ne tik dvasinių, moralinių, bet ir materialinių sąnaudų, nes tiek maisto gaminimui, tiek vaiko nuvežimui į gydymo įstaigą, tiek jo būsto, tinkamos aplinkos sukūrimui reikalingos piniginės lėšos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodyta 600 Lt suma, reikalinga jos vaiko išlaikymui, nenuginčyta. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų. Atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, nuolat augančias maisto produktų ir kitų prekių kainas, darytina išvada, kad ieškovės sūnaus tinkamos aplinkos sukūrimui, reikiamos medicininės priežiūros suteikimui, jo aprūpinimui maistu, rūbais ir žaislais, kad jis būtų saugus ir normaliai augtų, būtina jam skirti 600 Lt per mėnesį. Atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų, nuginčijančių ieškovės nurodytą sumą, reikalingą ir būtiną, jo manymu, vaikui išlaikyti.
Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Atsakovas – jaunas, darbingas. Iš nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registrų duomenų išrašų (35, 37 b. l.) matyti, kad atsakovas jokio registruotino turto neturi. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (dėl sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Nuo pat sūnaus gimimo juo rūpinasi, jį augina ieškovė. Duomenų byloje apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi sūnumi, neišlaikytų jo, nėra, tokiu būdu, ieškovė tinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti vaiką, atsakovas - priešingai, ignoruoja tėvo pareigą išlaikyti sūnų, tačiau jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepaneigė ieškovės nurodyto išlaikymo būtinumo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, duomenų apie kitus jo išlaikomus asmenis nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, jog jis privalo rasti galimybių sūnaus išlaikymui kas mėnesį teikti po 300 Lt. Ši suma yra būtina siekiant patenkinti mažamečio vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.
Ieškovė prašo priteisti išlaikymą sūnui iš atsakovo nuo jo gimimo dienos, t. y. 2013 m. balandžio 16 d. Remiantis Civilinio kodekso 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadinasi, ieškinio pareiškimo diena yra tas fiksuotas momentas, nuo kurio priteisiamas išlaikymas, todėl išlaikymas šioje byloje priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2013 m. liepos 9 d., o ne nuo vaiko gimimo dienos, kaip to prašo ieškovė. Kadangi nuo atsakovo vaiko gimimo nėra praėję trejų metų, t. y. senaties terminai nesuėję, todėl nuo vaiko gimimo (2013 m. balandžio 16 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui (2013 m. liepos 9 d.) yra priteisiamas įsiskolinimas, skaičiuojant teiktiną išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį, t. y. už du mėnesius ir 22 dienas, kas sudaro 820 Lt (600+(22x10)=820) .
Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.
Žyminis mokestis, kuris šioje byloje už du reikalavimus – išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimą – yra 133 Lt (820x3%=24,6) (300x12x3%=108), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, ir bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 21,65 Lt pašto išlaidos, patenkinus ieškinį, išieškomos iš atsakovo į valstybės pajamas (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.).
Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui N. R., gimusiam 2013 m. balandžio 16 d., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt (tris šimtus litų) nuo 2013 m. liepos 9 d. iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sūnui N. R., gimusiam 2013 m. balandžio 16 d., a. k. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 820 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt litų).
Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina V. S., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš E. R. 155 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.