Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Y. S. ir Ž. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-18558-877/2016, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjų Y. S. ir Ž. Š. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai Y. S. ir Ž. Š. 2016 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų Y. S. ir Ž. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.Teismas nustatė, kad pareiškėjai nurodė, jog Y. S. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o Ž. Š. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau teismas įvertinęs VĮ Registrų centro duomenis sprendė, jog šie nekilnojamojo turto vienetai priklauso kitiems asmenims, o nuomos sutartys su pareiškėjais viešuose registruose nėra įregistruotos.Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 1996 m. birželio 6 d. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), o pareiškėja 2012 m. vasario 29 d. yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams nepateikus duomenų apie tai, kad bent vienas iš jų faktiškai gyvena Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje, t. y., kad jų kultūrinių, socialinių, ekonominių interesų centras yra Kauno mieste ar teritorijoje, o viešuose registruose skelbiami duomenys apie jų gyvenamąją vietą yra netikslūs, teismas sprendė, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra neteismingas Kauno apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai Y. S. ir Ž. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – teismą įpareigoti priimti nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Aplinkybė, kad VĮ Registrų centro duomenimis nurodyti nekilnojamieji objektai nuosavybės teise pareiškėjams nepriklauso, nepatvirtina, kad jie išvis nurodytais adresais negyvena. Įstatymas numato galimybę nuomos sutartį sudaryti žodžiu, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjai nėra sudarę nuomos sutarčių nepagrįsti. Juolab, kad nurodytais gyvenamosios vietos adresais gyvena pareiškėjų giminės ir artimieji.Nagrinėjant ginčą turėjo būti taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“, kadangi byla turi tarptautinio civilinio proceso elementus. Tuo tarpu vadovaujantis minėtu Reglamentu, teismas turėjo nustatyti pareiškėjų arba vieno iš jų nuolatinę gyvenamąją vietą, dėl ko pirmosios instancijos teismui, kilus abejonių dėl tikrosios pareiškėjų gyvenamosios vietos, jis turėjo ne atsisakyti priimti pareiškėjų prašymą, tačiau taikyti trūkumų šalinimo institutą ir pareikalauti daugiau įrodymų. Išvykimo į užsienį faktas nelaikomas asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimu CK 2.12 straipsnio 4 dalies pagrindu. Tokiu atveju turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą. Šioje byloje nėra pagrindo daryti išvadą apie pareiškėjų nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pareiškėjai didžiąją laiko dalį gyveno Lietuvos Respublikoje, dažnai atvyksta į Lietuvą. Tuo tarpu minėto Reglamento nuostatos numato, kad ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai turi Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjai abu turi Lietuvos Respublikos pilietybę, o savo nuolatinę gyvenamąją, asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta laiko Lietuvos valstybę. Vadovaujantis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, asmeniui turinčiam Lietuvos Respublikos pilietybę, nėra nustatyta papildoma sąlyga, kad jis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tam, kad byla būtų teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 784-785 straipsnio nuostatas, prilygindamas pareiškėjų laikinąją gyvenamąją vietą pareiškėjų nuolatinei gyvenamajai vietai. Tuo tarpu pareiškėjų vieta pasikeitė laikinai, siekiant užsidirbti. Pareiškėjų santuoka yra registruota Kauno miesto Civilinės metrikacijos įstaigoje, ją įregistruojant laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir patvirtinant pareiškėjų siekį išlaikyti ryšį su Lietuvos valstybe. Atsiliepimų į pareiškėjų atskirąjį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.CPK 538 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Pažymėtina, kad ši byla turi tarptautinį elementą, kadangi abu pareiškėjai viešajame registre yra deklaravę išvykimą į užsienio šalis, t. y. į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini, todėl teismą saisto pareiga ex officio patikrinti, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 str.).Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Atskiruoju skundu pagrįstai nurodoma, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“ (toliau – Reglamentas (EB)). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, ES teisės aktai taikomi tiesiogiai. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dalį. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai Y. S. ir Ž. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškimą atsisakė priimti, konstatuodamas, jog pareiškimas nėra teismingas Kauno apylinkės teismui, kadangi abudu pareiškėjai yra deklaravę savo išvykimą į užsienį, tuo tarpu apie jų nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje duomenų nėra (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo minėto Reglamento (EB) nuostatomis, o taip pat Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymu (2008 m. lapkričio 13 d. Nr. X-1809), kurio 8 straipsnis būtent ir reglamentuoja bylų, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys gyvenamosios vietos ir turto Lietuvos Respublikoje, teismingumą. Reglamento (EB) II skyriaus 1 skirsnio 3 straipsnyje nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams dėl santuokos nutraukimo, o 3 straipsnio a punkte išvardinti šeši alternatyvūs jurisdikcijos kriterijai, kurie susiję su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamąja vieta. Taip pat pažymėtina, kad taikant Reglamento (EB) 3 straipsnio b punkto kriterijų, ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai turi Lietuvos Respublikos pilietybę. Reglamento preambulėje yra pažymėta, jog reglamentas priimamas atsižvelgiant į tai, kad Europos bendrija yra iškėlusi sau tikslą sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Šios Reglamento (EB) nuostatos numato alternatyvųjį teismingumą, o tai reiškia, kad imperatyvaus reikalavimo spręsti ginčus dėl santuokos nutraukimo išimtinai tik šalių gyvenamosios vietos valstybės narės teisme nėra. Tuo tarpu Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos), santuokos pripažinimo negaliojančia, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ir turto, paduodamas bet kuriam apylinkės teismui ieškovo pasirinkimu.Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutarimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, nesivadovavo nurodytais teisės aktais, dėl ko nebuvo nuodugniai ir išsamiai ištirtos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, sprendžiant pareiškimo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu teismingumo klausimą, juolab, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, net nenurodė pareiškėjams į kurią instituciją reikėtų kreiptis (CPK 137 straipsnio 3 dalis), tokiu būdu galimai nepagrįstai apribojo jų teisę reikšti prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir tokiu būdu apsunkino teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, netinkamai taikė tarptautinio teismingumo taisykles, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 0,73 Eur sumą, Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai tiek šių išlaidų priteisimo, tiek ir šalių patirtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.