Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų V. P., A. P., K. B. pareiškimo dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pateiktame procesiniame dokumente nurodyta, kad pareiškėjų V. P. ir A. P. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimas įsiteisėjęs, pridedama ištuokos liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini), Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta kopija. Teismui pateikta (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo patvirtinta kopija, įrašo Nr. 214, patvirtina, kad K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 str. 5 d. nustato, kad jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu, teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu. Pareiškimas teismui paduodamas dar neįregistravus vaiko gimimo, prie pareiškėjų pateiktų dokumentų teismui dar būtina pateikti Civilinės metrikacijos raštą, patvirtinantį, kad vaiko gimimas neįregistruotas. Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė (CK 3.141 str. 2 d.).

Kadangi teismui pateikta (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo, įrašo Nr. 214, kopija patvirtina, kad K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvais įrašyti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatyminėmis nuostatomis, pripažinti, kad K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) galima tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą (CK 3.151 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjų V. P., A. P., K. B. pareiškimas dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo nenuginčijus duomenų K. P. gimimo įraše apie tėvą nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų V. P., A. P., K. B. pareiškimo dėl tėvystės nustatymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.