Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-15806-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-15806-2024 administracinio nusižengimo byloje T. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda T. V. paskirta už tai, kad jis 2024 m. liepos 14 d. 16.28 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. V. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodė, kad už liepos mėnesį padarytą nusižengimą, protokolą gavo tik 2024 m. rugsėjo 26 d., kuriame nurodyta, kad nenustatyta lengvinančių aplinkybių ir tai yra pakartotinis nusižengimas. Pareiškėjas nurodė, jog šis administracinis nusižengimas nėra pakartotinis, prašo sumažinti baudą iki pusės minimalios baudos – 15 Eur.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Nurodė, kad T. V. šioje byloje nustatytą administracinį nusižengimą padarė 2024 m. liepos 14 d. Kadangi T. V. buvo įtariamas padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, o nusižengimas buvo užfiksuotas ne jo akivaizdoje, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 611 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2024 m. liepos 24 d., nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. T. V. buvo pasiūlyta iki 2024 m. rugpjūčio 24 d. sumokėti 30 Eur dydžio baudą. Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta aiški informacija, kaip įvykdyti administracinį nurodymą, išaiškintos administracinio nurodymo neįvykdymo teisinės pasekmės, taip pat nurodyta data ir laikas, kada bus nagrinėjama byla tuo atveju, jeigu administracinis nurodymas per nustatytą terminą nebūtų įvykdytas. Kadangi byloje nebuvo gauti duomenys, jog T. V. įvykdė administracinį nurodymą, byla buvo perduota nagrinėti ne teismo tvarka ir, laikantis ANK nustatytų bylos išnagrinėjimo terminų, joje priimtas skundžiamas nutarimas. Nurodė, jog pateiktame skunde T. V. pažymėjo, jog apie 2024 m. liepos mėnesį padarytą administracinį nusižengimą, jis sužinojo tik dabar, t. y. gavęs skundžiamą nutarimą. Institucijos manymu, toks teiginys yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas T. V. buvo išsiųstas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, toks el. pašto adresas gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų). Administracinio nusižengimo protokolas ir lydraštis buvo išsiųstas per Institucijos naudojamą sistemą, kuri yra suprogramuota taip, kad el. laiškui nepasiekus nurodyto adresato, yra gaunamas grįžtamasis pranešimas su jame nurodyta priežastimi, dėl kurios el. laiškas nepasiekė adresato (neegzistuojantis adresas, perpildyta gavėjo el. pašto dėžutė ir t. t.). Nagrinėjamu atveju tokio grįžtamojo pranešimo nebuvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamas nutarimas buvo siunčiamas tokiu pačiu būdu ir tuo pačiu el. pašto adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Vos tik gavęs nutarimą, T. V. iš šio el. pašto adreso Institucijai atsiuntė el. laišką. Be to, pateiktame skunde T. V. kaip savo kontaktinį el. pašto adresą nurodė būtent adresą – (duomenys neskelbtini). Šių aptartų aplinkybių visuma rodo, jog T. V. realiai naudoja el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), šiuo adresu jam galima siųsti procesinius dokumentus. Tai, kad jis galimai laiku nesusipažino su šiuo adresu siųsto administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu turiniu, yra ne institucijos, o jo paties nepakankamo atidumo ir rūpestingumo pasekmė. Taip pat, T. V. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarė 2024 m. liepos 14 d. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, byloje ROIK 23223654528 T. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį. Pastarojoje byloje T. V. administracinį nurodymą įvykdė 2023 m. spalio 27 d. Naują administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, T. V. padarė nepraėjus 1 metams po administracinio nurodymo įvykdymo, dėl to šis pažeidimas laikytinas pakartotiniu ir tai pagrįstai pripažinta T. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Institucijos teigimu, skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti T. V. prašomo dydžio baudą nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nurodė, kad atsiliepime viskas išsamiai pasakyta, šiuo atveju, pažeidimas yra įrodytas, pats pažeidėjas jo kaip ir neginčija, dėl to laiko, praėjusio nuo protokolo surašymo, kol buvo priimtas nutarimas, viskas yra išnagrinėta laikantis numatytų ANK terminų. Dėl to teiginio, kad pažeidėjas nežinojo, tik rugsėjo pabaigoje gavęs nutarimą, sužinojo apie padarytą pažeidimą, visi procesiniai dokumentai buvo siųsti tuo pačiu elektroniniu paštu, (duomenys neskelbtini), kurį kaip savo kontaktinį nurodo pats pažeidėjas, tai visi duomenys jam turėjo būti žinomi, visas galimybes, vykdyti administracinį nurodymą turėjo. Protokole yra visos administracinio nurodymo nevykdymo teisinės pasekmės nurodytos. Savivaldybė padarė viską iš savo pusės, kad asmuo žinotų apie procesą, kad galėtų naudotis visomis savo procesinėmis teisėmis, o, kad asmuo jomis nesinaudojo, jis pats už tai ir atsako. Dėl teiginio, kad nėra pakartotinumo, įstatymas aiškus šioje vietoje, t. y. per vienerius metus, asmuo padaro tame pačiame straipsnyje numatytą nusižengimą, nesvarbu, kad tai neidentiškas, vis tiek, tai laikoma pakartotiniu nusižengimu. Atsiliepime yra tai išsamiai aptarta. Pagrindo tenkinti skundą nėra.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo.

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. KET 8 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 332 punkte nustatyta, kad ženklas sustoti draudžiama nurodo, kad draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.

Skundą pateikęs T. V. neginčija fakto, kad pastatė automobilį skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje, tačiau teigia, kad šis nusižengimas nėra pakartotinis.

Byloje nustatyta, kad T. V. 2024 m. liepos 14 d. 16.28 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, jam paskirta 60 Eur dydžio bauda.

ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Byloje nustatyta T. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į ką atsižvelgiant T. V. skundžiamame nutarime buvo nustatytas baudos dydis. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakomybę sunkinančios aplinkybės inkriminavimo pagrįstumu, kadangi iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog pareiškėjui 2023 m. spalio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kurį pareiškėjas įvykdė 2023 m. spalio 27 d., tuo tarpu naujas administracinis nusižengimas padarytas 2024 m. liepos 14 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui pagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenes interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ja švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybes charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sumažinti paskirtą baudą pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, T. V. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir ankstesnius baustumus, teismas mano, kad T. V. paskirta nuobauda (60 Eur bauda) yra pagrįsta ir ne per griežta, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pagrindo mažinti paskirtą baudą, nėra, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. V. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-15806-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.