Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-08 · Civilinė byla Nr. 2A-513-275/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-08
Bylos Nr.
2A-513-275/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-00919-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
Ieškovas
M. S.
Atsakovas
UAB „Remolita ir Ko“
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-513-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00919-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 44.2.; 44.2.4.2; 44.5.2.16.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ir atsakovo UAB „Remolita ir Ko“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui UAB „Remolita ir Ko“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, jog žala ieškovui atsirado dėl 2009-07-22 įvykio montuojant pastolius statomam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), kurio metu ieškovas nukrito nuo pastolių ir buvo sužalotas. Kadangi ieškovas tuo metu dirbo UAB „Remolita ir Ko“, kuri neužtikrino saugių darbo sąlygų, neatliko būtino ieškovo mokymo darbui su pastoliais, tai atsakovas turi atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą, kuri pasireiškė darbingumo praradimu, fiziniu skausmu po įvykio, stresu, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, išgyvenimais ir kitais ieškovo nepatogumais.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš UAB „Remolita ir Ko“ ieškovui M. S. 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 1 000 Lt atstovavimo išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas M. S. nuo 2008-01-28 iki 2009-08-24 dirbo staliumi UAB „Remolita ir Ko“. 2009-07-22 vykdant pastolių montavimo darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini) M. S. buvo sužalotas, kuriam dėl nelaimingo atsitikimo lūžo stuburo juosmens slankstelis. Dėl šio įvykio Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2009-07-31 surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, su kuriuo nukentėjusiam M. S. nesutikus, inspekcija 2010-10-01 surašė pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1A, kurį pasirašė darbo inspekcijos, darbdavio UAB „Remolita ir Ko“ ir darbuotojų atstovai. Nurodant nelaimingo atsitikimo priežastis akte konstatuota, kad atsakovas UAB „Remolita ir Ko“ neaprūpino darbuotojo (ieškovo) asmenine apsaugos priemone – diržu, nepakankamai kontroliavo saugos ir sveikatos darbe klausimus, neapmokė M. S. dirbti pavojingus pastolių montavimo darbus. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2009-07-28 pažymoje Nr. 2665 apie traumos sunkumą nurodyta, kad M. S. 2009-07-22 įvykio metu patirta trauma - lūžęs stuburo juosmens dalies L slankstelis nepriskiriama prie sunkių. Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-12-04 darbingumo lygio pažymą ieškovui nuo 2009-12-04 iki 2010-12-03 nustatytas 60 procentų netektas darbingumas, o pagal 2010-11-29 pažymą ieškovui laikotarpiu nuo 2010-11-24 iki 2014-10-18 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, t.y. nuo 2010-11-24 ieškovui nustatytas aukštesnis darbingumo lygis. Iki ieškovo patirtos traumos (2009-07-22) jam buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, kuris nuo 2009-12-04 sumažėjo. Nepaneigta tai, kad ieškovas 2009-07-22 statybos objekte (duomenys neskelbtini) patyrė traumą - pagrindinės žmogaus atraminės ašies slankstelio lūžį ir dėl to sumažėjo ieškovo darbingumas bei kilo kitos neigiamos ieškovui pasekmės. Nors ieškovas pripažino ir anksčiau turėjęs stuburo traumą, tačiau tai, teismo nuomone, nepanaikina pagrindo ieškovui reikalauti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo dėl 2009-07-22 patirto sužalojimo. Teismas konstatavo, kad po 2009-07-22 ieškovo patirtos traumos sumažėjo ieškovo įsidarbinimo galimybės, kuris iki tol visą laiką dirbo. Atsakovo argumentą, kad ieškovas, prieš įsidarbindamas UAB „Remolita ir Ko“ pateikė atsakovui neatitinkančius tikrovės duomenis, kad gali dirbti, teismas pripažino nepagrįstu, nes tokį įrašą padarė ne pats ieškovas ir nėra duomenų apie tai, kad ieškovas sveikatos priežiūros įstaigai būtų pateikęs melagingus duomenis tikslu įsidarbinti įmonėje, kurioje dėl sveikatos būklės esant kitiems duomenims, dirbti negalėtų. Saugos darbe instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnale nurodyta, kad ieškovas su saugos darbe reikalavimais supažindintas 2009-03-03, tačiau ieškovas teigė, kad atsakovo atstovai po 2009-07-22 nelaimingo atsitikimo važiavo pas jį ir prašė pasirašyti įvairius dokumentus, tarp kurių galėjo būti ir minėtas žurnalas. Atsakovas pasirinko poziciją, kad dėl 2009-07-22 įvykio jis mažiau kaltas, nei pats ieškovas, bet to dar iki šio įvykio ieškovui buvo nustatytas ribotas darbingumas. Teismas nesutiko, kad šiuos atsakovo argumentus pilnai patvirtina nustatytos aplinkybėmis bei esantys įrodymai. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-06-16 nutarime yra nurodyta, kad valstybinėje darbo inspekcijoje atlikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, be kitų priežasčių buvo ir paties darbuotojo M. S. nevykdymas darbų saugos reikalavimų ir nesilaikymas numatyto darbų eiliškumo montuojant pastolius. Tačiau ikiteisminio tyrimo objektas buvo M. S. parašų galimas suklastojimas, o ne 2009-07-22 nelaimingo atsitikimo priežasčių nustatymas. Be to pats atsakovas turėjo apmokyti ieškovą montuoti pastolius, o su reikalavimais, keliamais pastolių montavimo darbams nebuvo supažindintas nei vienas 2009-07-22 dirbęs statybos objekte (duomenys neskelbtini) darbininkas, ką patvirtina S. S., O. V. ir R. R. paaiškinimai ir tas pažeidimas buvo užfiksuotas 2010-10-01 nelaimingo atsitikimo akte. Be to darbuotojai nurodė pastolių elementų netinkamą kokybę, susilankstymą, į ką atsakovo atstovai nekreipė dėmesio. Teismas padarė išvadą, kad teigti, jog atsakovas mažiau kaltas už ieškovą, nėra jokio pagrindo. Motyvavo, kad nors M. S. galimai turėjo galimybę atsisakyti montuoti pastolius (DK 275 str. 5 p.), tačiau įvertinti darbų pavojingumą, vykdyti tinkamą jų organizavimą pirmiausia turėjo darbdavys, t.y. atsakovas, kuris turi užtikrinti saugias ir nekenksmingas sveikatai darbo sąlygas (DK 2 str.1 d. 5 p.). Paskyroje leidime - pastolių montavimo schemoje nėra datos, kada ji sudaryta ir kada darbuotojai, tarp kurių yra ir ieškovas, buvo su ja supažindinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad didesnis atsakovo kaltės laipsnis dėl 2009-07-22 įvykio ir, be jokios abejonės, ieškovo patirta trauma buvo to įvykio pasekmė, dėl ko atsakovas turi pareigą ieškovui atlyginti žalą (CK 6.247, 6.248, 6.263, 6.283 str.). Nustatydamas žalos dydį teismas atsižvelgė į teisminę praktiką, bei padarė išvadą, kad dėl patirtos traumos ieškovas patyrė fizinį skausmą, turėjo ilgai gydytis (dviems mėnesiams buvo skirtas gulimas režimas), jis patyrė stresą, emocinę depresiją, kaip nurodė ieškovas pablogėjo jo miego kokybė, poilsis, jis nuolatos patiria nevisavertiško gyvenimo jausmą, sumažėjo darbinės veiklos galimybės. Tai sudaro pagrindą priteisti neturtinę žalą. Teismas, atsižvelgęs į ieškovui iki 2009-07-22 įvykio nustatytą sumažėjusį darbingumo lygį bei tai, kad apdairiai elgdamasis ieškovas vis tik turėjo galimybę savo veiksmais sumažinti traumos riziką (CK 6.282 str. 1 d.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatė 25 000 Lt priteistinos neturtinės žalos dydį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas M. S. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir pilnai tenkinti ieškovo ieškinį. Nurodo, kad teismas nevisiškai atsižvelgė į aplinkybes, didinančias priteistinos neturtinės žalos dydį: ieškovui M. S. yra padaryta didelė neturtinė žala. Dėl traumos ieškovas patyrė begalinį fizinį skausmą, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, jis patyrė didelį stresą, išgyveno ir tebeišgyvena dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, dėl patirtų dvasinių išgyvenimų sutriko miegas, poilsis, nuolatos lydi nevisavertiško gyvenimo jausmas, žymiai pablogėjo santykiai su sutuoktine, prarado „šeimos išlaikytojo“ statusą, yra materialiai išlaikomas sutuoktinės bei vaikų, nors ir yra jaunas, tačiau nebegali dirbti jokio darbo pagal turimą specialybę (civilinėje byloje yra pateiktas išrašo iš socialinio draudimo pažymėjimo nuorašas, iš kurio matyti, kad visą gyvenimą dirbo tik statybos bei staliaus darbus), pagal gydytojų rekomendacijas ieškovui nėra leidžiama vairuoti transporto priemones, kilnoti svorius ir t.t. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo, nes rėmėsi tik keliomis bylomis ir jų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Civilinėje byloje yra pateiktas 2011-06-28 Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų, patvirtinantis, jog apeliantui vis dar dominuoja depresijos sutrikimai, kurie ypač apsunkina jo socialinį gyvenimą, darbingumą. Ieškovui buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudūs dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija. Teismas nustatė neteisingą (per mažą) neturtinės žalos dydį, nes netinkamai aiškino ir taikė neturtinės žalos nustatymo kriterijus, neatsižvelgė į jų sisteminius ryšius, nesuteikė prioritetinės reikšmės pažeistai vertybei ir pažeidimo padariniams - tinkamai neindividualizavo, nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, formuojama šios kategorijos bylose.

Atsakovas UAB „Remolita ir ko“ apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo apelianto patirtas bylinėjimo išlaidas: žyminį mokestį, išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti bei kitas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant išlaidas, patirtas pirmoje instancijoje). Nurodo, kad neturinės žalos faktas byloje buvo įrodinėjamas tik paties ieškovo parodymais, neatsižvelgiant į kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Neigiamas 2009-07-22 nelaimingo atsitikimo pasekmes, ieškovo nuomone, turėjo įrodyti į bylą pateikta VŠĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų“ Neurologijos centro Nervų ligų skyriaus epikrizė, tačiau šis dokumentas pagrindžia visiškai priešingas aplinkybes. Ieškovas 10 metų gydosi epilepsiją. Labai tikėtina, kad ieškovo neigiama savijauta yra susijusi ne su 2009-07-22 nelaimingo atsitikimo metu patirta trauma, o su visai kitu sveikatos sutrikimu. Nors ieškinyje buvo teigiama, kad ieškovui buvo padarytas „sunkus savo pobūdžiu sveikatos sutrikdymas“, byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia visiškai priešingas aplinkybes - paties ieškovo pateiktoje 2009-07-28 pažymoje apie traumos sunkumą Nr. 2665, ieškovo patirta trauma nepriskiriama prie sunkių. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir atsakovo į bylą pateiktas 2011-03-21 Valstybinės darbo inspekcijos skyriaus raštas Nr. SD-5463, nurodantis, kad ieškovo patirta trauma nepriskiriama prie sunkių nelaimingų atsitikimų. Šios aplinkybės, nepaisant jos traktavimo teismų praktikoje kaip esminės, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir į atsakovo išsakytus argumentus neatsižvelgė, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla ir priimtas nepagrįstas bei neteisėtas sprendimas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po 2009-07-22 nelaimingo atsitikimo sumažėjo ieškovo įsidarbinimo galimybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo įsidarbinimo galimybės buvo ribotos dar iki 2009-07-22 nelaimingo atsitikimo, todėl negalima teigti, kad jos sumažėjo dėl atsakovo kaltės. Net ir pripažinus įrodytu žalos faktą, apeliantas nesutinka, kad tarp apelianto veiksmų ir neigiamų pasekmių egzistuoja priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į ieškovo nurodytas neigiamas pasekmes - apribotą judėjimo laisvę, sumažėjusias fizinio darbo susiradimo galimybes, būtinybę periodiškai gydytis ir k.t. galima daryti išvadą, kad tai nėra nelaimingo atsitikimo padariniai, nes minėti neigiami faktoriai egzistavo dar iki nelaimingo atsitikimo ir juos sukėlusią priežastimi laikytina 2001 metais ieškovo patirta stuburo trauma, bei kiti, su traumomis nesusiję, sveikatos sutrikimai. Ieškovas, žinodamas apie savo sveikatos problemas (dar 2001 m. patirtą stuburo traumą, epilepsiją ir kt.), suvokdamas, kad pastoliai yra netinkami ir jų naudojimas yra nesaugus, galėdamas pasinaudoti Darbo kodekso 275 str. 1 d. 5. p. suteikiama teisę atsisakyti dirbti, sąmoningai nusprendė naudotis pastoliais, ko pasėkoje nuo jų nukrito. Be to, ieškovas ėmėsi atlikti nesaugius darbus nepaisydamas savo solidaus amžiaus (59 m.) ir turimos didelės patirties statybų versle. Minėtas ieškovo elgesys yra vertintinas kaip bet kam suprantamo reikalavimo statybvietėje būti labiau atsargiam, negu paprastai, nesilaikymas. Apelianto manymu, konstatavus privalomų civilinei atsakomybei sąlygų buvimą, išdėstytos teisinės bei faktinės aplinkybės leidžia atsakovą apskritai atleisti nuo atsakomybės arba žalą ženkliai sumažinti, kadangi ieškovas elgėsi itin neatsargiai ir neapdairiai. Teismų praktikoje, konstatavus abipusę kaltę, yra pasisakoma dėl nukentėjusiojo ir kaltininko kaltės laipsnio, t.y. nustatomos kaltės proporcijos. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl nelaimingo atsitikimo yra kaltas ir ieškovas, ir atsakovas, kokia dalimi pasireiškė kiekvieno iš jų kaltė nėra pasisakyta, kas neabejotinai įtakoja sprendimo pagrįstumą. Net ir konstatavus, kad egzistuoja visos atsakovo civilinei atsakomybei būtinos sąlygos, priteistas neturtinės žalos dydis yra neprotingas ir neatitinkantis Lietuvos teismų praktikoje priteistinų dydžių. Analogiškose bylose esant žymiai sunkesniam sveikatos sutrikdymui yra priteisiamos gerokai mažesnes sumos: pvz. netekus 50 proc. darbingumo ieškovui priteista 10 000 Lt (LAT 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004); esant pavojingam gyvybei kūno sužalojimui - 12 500 Lt (LAT 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006); sužalojus klausos organus - 10 000 Lt (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-114/2003); netekus 60 proc. darbingumo - 15 000 Lt (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-214/2003). Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta ar dėl nelaimingo atsitikimo ieškovo darbingumas sumažėjo ir jei sumažėjo, tai kokia apimti. Atsakovo darbingumas buvo ribotas dar iki nelaimingo atsitikimo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kai kurios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti apie galimą ieškovo piktnaudžiavimą procesu ir siekį neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaitą bei išspręsti turimas finansines ar kitokio pobūdžio problemas. Pareikštame ieškinyje teigiant, kad ieškovui nuo 2009 m. gruodžio mėn. yra nustatytas 60 proc. darbingumo netekimas, buvo sąmoningai nutylėta faktinė aplinkybė, kad ribotą (55 proc.) darbingumą ieškovas turėjo jau nuo 2005-05-31 (t.y. dar iki nelaimingo atsitikimo). Ši aplinkybė išaiškėjo tik teismui išreikalavus duomenis iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos. Nors ieškovas teigė, kad iki įsidarbinimo pas atsakovą nusiskundimų sveikata (įskaitant stuburo problemas) neturėjo, bylos medžiaga pagrindžia visiškai priešingas aplinkybes - jau 2001 m. ieškovas turėjo II neįgalumo grupę dėl patirtos stuburo traumos, 10 metų gydosi epilepsiją, yra gydęsis stacionare dėl depresijos. Pažymėtina, kad draudimas piktnaudžiauti savo teisėmis yra vienas iš pagrindinių civilinės teisės principų, tuo tarpu ieškovo elgesys negali būti laikomas atitinkančiu minėto principo reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Remolita ir Ko“ atsiliepimu į ieškovo M. S. apeliacinį skundą prašo: ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; tenkinti atsakovo UAB „Remolita ir Ko“ apeliacinį skundą; priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apeliacinėje instancijoje apmokėti). Nurodo, kad apeliaciniame skunde ieškovas apsiriboja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių citavimu, tačiau kokias konkrečiai faktines aplinkybes neatsižvelgė pirmosios instancijos ar kokias konkrečiai materialinės/procesinės teisės normas pažeidė - nenurodo. Dėl šios priežasties ieškovo apeliacinis skundas laikytinas nemotyvuotu ir nepagrįstu, todėl negali būti tenkinamas. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismai turi remtis kuo didesniu skaičiumi nutarčių yra visiškai nepagrįstas, kadangi teisės aktai nustato pareigą nenukrypti nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, tačiau nenustato pareigos remti kokiu nors precedentinių nutarčių skaičiumi. Nors apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad sprendžiant dėl neturinės žalos dydžio turi būti atsižvelgiama į Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, tačiau yra sąmoningai nutylimos faktinės bylos aplinkybes, pagrindžiančias ieškovo pozicijos nepagrįstumą.

Ieškovas M. S. atsiliepimu atsakovo UAB „Remolita ir Ko“ apeliacinį skundą prašo: apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo šioje civilinėje byloje, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išaiškintos bylos aplinkybės, t.y. laikėsi rungimosi, betarpiškumo, dispozityvumo, kooperacijos, koncentracijos ir ekonomiškumo principų, įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Teismas teisingai konstatavo atsakovo kaltę, nustatė priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teismo sprendimas yra teisėtas, nes priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas. Teismas, spręsdamas bylą, tinkamai išaiškino taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimą ginčo teisiniams santykiams, ir tokį sprendimą motyvavo. Teismas, taikydamas įstatymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išnagrinėtose bylose priimtus sprendimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aprobuotą metodinę medžiagą apie įstatymų taikymo praktiką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundai atmestini.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Nustatydamas 25000 Lt neturtinės žalos dydį, teismas įvertino tai, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą, turėjo ilgai gydytis ( dviem mėnesiams buvo skirtas gulimas režimas), patyrė stresą, emocinę depresiją, kad ieškovui pablogėjo miego kokybė, poilsis, jis nuolatos patiria nevisavertiško gyvenimo jausmą, sumažėjo darbinės veiklos galimybės. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad iki 2009-07-22 įvykio ieškovui buvo nustatytas sumažėjęs darbingumo lygis, bei į tai, kad apdairiai elgdamasis ieškovas turėjo galimybę savo veiksmais sumažinti traumos riziką. Ieškovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad teismas turėjo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, nenurodo, kokių individualių, bylai svarbių neturtinės žalos apdarymo aplinkybių ir kitų faktų teismas nesiaiškino ir nevertino. Tuo apeliacinis skundas šioje dalyje neatitinka skundo turiniui keliamų reikalavimų, nurodytų CPK 306 straipsnyje, šiuo atveju - 1 dalies 4 punkto reikalavimo nurodyti, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamas sprendimo nepagrįstumas. Teigdamas, kad teismas nevisiškai įvertino pažeistos neturtinės vertybės pobūdį, jos svarbą, ieškovas turėjo nurodyti, kokia dalis pažeistos neturtinės vertybės pobūdžio, svarbos liko neįvertinta. Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad dėl patirtos traumos – pagrindinės žmogaus atraminės ašies slankstelio lūžio sumažėjo ieškovo darbingumas, įsidarbinimo galimybės, kilo kitos neigiamos pasekmės ieškovui. Nurodyta, kad dėl patirtos traumos ieškovas patyrė fizinį skausmą, turėjo ilgai gydytis, patyrė stresą, emocinę depresiją, pablogėjo jo miego kokybė, poilsis, jis nuolatos patiria ne visavertiško gyvenimo jausmą. Išvardijimas visų ieškovui atsiradusių neturtinių vertybių sumažėjimo ar kitokios neturtinės žalos, reiškia, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgė į šias aplinkybes, keisti teismo sprendimą ir nustatyti didesnę neturtinę žalą, būtų pagrindas tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad neatsižvelgta į tam tikrą neturtinės vertybės sumažėjimą ar kitą reikšmingą šioje byloje aplinkybę, lemiančią neturtinės žalos dydį.

Ieškovas nenurodė analogiškos teisminės praktikos bylos, į kurią turėtų būti atsižvelgta ir nustatytas didesnis neturtinės žalos dydis. Atsakovo nurodytos teisminės praktikos bylos nėra analogiškos nagrinėjamai bylai. Pvz. atsakovas skunde nurodo, kad darbuotojui netekus 50 procentų darbingumo, priteista 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004). Vien netektas darbingumo lygis negali nulemti neturtinės žalos dydžio, todėl teismas pagrįstai nesirėmė šia atsakovo nurodyta nutartimi, be to, pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovas nenurodė šios teisminės praktikos bylos, todėl teismo sprendime nebuvimas argumentų, kodėl netaikytina ši teisminės praktika byla, yra pagrįstas. Kitos aplinkybės - darbdavio kaltės laipsnis, jo padaryto darbo saugos pažeidimo pobūdis, darbuotojo ligos laikotarpis ir kt. yra reikšmingi, nustatant neturtinės žalos dydį, todėl tik nustačius šias ir kitas aplinkybes, buvusias tapačiomis su kita byla, gali būti nustatytas toks pats neturtinės žalos dydis.

Dėl ieškovo kaltės

LR DK 275 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta darbuotojo teisė atsisakyti dirbti, jei yra pavojus darbuotojo saugai ir sveikatai. Nepasinaudojimas šia teise negali būti įvertinta kaip darbuotojo kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, nes kaltę nulemia tam tikros pareigos nevykdymas, o ne nesinaudojimas teise. Byloje nustatyta, kad darbdavys nevykdė pareigos tinkamai organizuoti darbus ir įvertinti darbų pavojingumą, nustatyta, kad darbuotojai atkreipė dėmesį į netinkamą pastolių elementų kokybę, tačiau darbdavio atstovas, nežiūrint to, liepė pastolius montuoti. Šiuo atveju pagrįstai pripažinta, kad didesnis kaltės laipsnis yra darbdavio, o apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo kaltės, kuri įtakotų neturtinės žalos dydžio mažinimą, nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, paliktina nepakeista, atsižvelgus į tai, kad iš esmės ieškinys buvo patenkintas, o šiuo metu galiojančios CPK 93 straipsnio 4 dalis numato teisę teismui nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė KutrienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski