Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-07 · Administracinė byla Nr. I-739-596/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2018-11-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-07
Bylos Nr.
I-739-596/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02787-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Administracinė byla Nr. I-739-596/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02787-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 22.; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė,dalyvaujant pareiškėjai V. B.,atsakovės atstovams Mariui Mulmai ir Olegui Lago,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016-06-06 įsakymą Nr. P-292 „Dėl kvalifikacinio rango pažeminimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016-06-06 sprendimą Nr. 17.9-3406 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad Prokurorų atestacijos komisija (toliau – ir Komisija, Atestacinė komisija) 2016-05-10 priėmė Išvadą Nr. 6.4-45 (toliau – ir Išvada), kurią ji apskundė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (toliau – ir generalinis prokuroras). Generalinis prokuroras ginčijamu sprendimu jos skundą atmetė bei, atsižvelgdamas į Išvadą ir Sprendimą, priėmė Įsakymą, kuriuo pažemino jai prokuroro kvalifikacinį rangą, palikdamas justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą. Mano, jog Įsakymas, Sprendimas ir Išvada yra neteisėti ir nepagrįsti, nes priimti šališkai ir neobjektyviai įvertinus jos tarnybinę veiklą.

Paaiškino, jog susipažinusi su pirminio tarnybinio vertinimo lapo projektu, jame pastebėjo, jog jame nurodomi neteisingi duomenys, todėl juos už atestuojamąjį laikotarpį pradėjo rinkti pati. 2016-03-08 Komisijai buvo pateiktas jos tarnybos vertinimo lapas, su kuriuo susipažino 2016-03-10. Ji 2016-03-14 Komisijai pateikė skundą, kuriame pateikė pačios surinktus ir patikrintus darbo rezultatus, išdėstė paaiškinimus. Komisija 2016-03-15 priėmė sprendimą pavesti skyriaus vyriausiajam prokurorui V. P. perrašyti jos tarnybos vertinimo lapą, tačiau jis neįvykdė šio pavedimo, o generalinis prokuroras, priimdamas Sprendimą ir Įsakymą, tai ignoravo.

Teigia, jog Komisija neįvertino visų duomenų apie jos tarnybą, nevertino teigiamų jos darbo aspektų, rėmėsi tik neteisingais tarnybos vertinimo lape nurodytais duomenimis. Tarnybos vertinimo metu Komisijos nariai neturėjo jos teiktų dokumentų, pagal juos neuždavė klausimų, kas leidžia teigti, jog su dokumentais nebuvo susipažinę. Komisijos 2016-04-26 sprendimas buvo priimtas be jokių motyvų, o išvada surašyta tik vėliau, t. y. 2016-05-10. Tarnybos lapą rengęs vyr. prokuroras, Komisija ir generalinis prokuroras buvo šališki, neobjektyvūs, nes nesudarė jai galimybių pristatyti savo poziciją dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Vyriausiasis prokuroras V. P. be pagrindo ją kritikavo už mažareikšmius pažeidimus, reikalavo, kad ji priimtų procesinius sprendimus jos kontroliuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose iki atostogų, nors pats netinkamai organizavo darbą. Kontroliuotų ikiteisminių tyrimų patikrinimas rodė jo šališkumą, dėl patikrinimų jautėsi pažeminta, bet ir šiuos jos skundo argumentus generalinis prokuroras ignoravo. Komisijai ir generaliniam prokurorui buvo pateikusi rašytinius nesutikimus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Be to, nebuvo atsižvelgta į jos ilgametę tarnybą prokuratūroje, turimą didelę patirtį, tirtas rezonansines bylas ir buvusius paskatinimus. Komisijos posėdžio metu taip pat nebuvo atsižvelgta, kad skiriasi jos pateikta informacija nuo informacijos tarnybos vertinimo lape. Komisijos 2016-05-10 išvadoje nurodyti faktai, jog netinkamai taiko teisės normas, nesilaiko teisės aktų reikalavimų, sunkiai priima kritiką ir kt. neatitinka tikrovės, kadangi skunduose ji išdėstė priežastis, dėl ko padarė 2016-04-06 tarnybos vertinimo akte nurodytus pažeidimus. Galimybe nušalinti Komisija nepasinaudojo, nes nežinojo, jog Komisija į posėdį atvyks be jos pateiktų dokumentų ir kad ji bus šališka bei neobjektyvi.

Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra padaryti Prokurorų atestacijos nuostatų, patvirtintų generalinio prokuroro 2011-12-30 įsakymu Nr. I-345 (toliau – ir Nuostatai), esminiai procedūriniai pažeidimai, t. y. nebuvo vykdomas pavedimas perrašyti jos tarnybos vertinimo lapą, buvo vadovautasi neteisingais duomenimis bei Generalinės prokuratūros pažyma apie jos darbo trūkumus, be to, išdėstyti darbo trūkumai nebuvo įvardyti kaip pažeidimai, užtraukiantys drausminę atsakomybę, jie nebuvo vertinami. Paaiškino, jog 2016-04-06 vertinimo lape nurodyti darbo trūkumai jokių pasekmių nesukėlė, o Įsakymas dėl kvalifikacinio rango sumažinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes duomenys apie jos darbo rezultatus per atestuojamąjį laikotarpį buvo vertinti šališkai ir neobjektyviai (t. 2, b. l. 21–43).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais, savo paaiškinimuose patikslindama ir detalizuodama nesutikimą su prokuroro tarnybos vertinimo lape nurodytais duomenimis.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Generalinė prokuratūra) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atliekant pareiškėjos tarnybos vertinimą nebuvo padaryta esminių ginčijamų aktų priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų. Tarnybos vertinimo metu surinkti ir išanalizuoti duomenys buvo pakankami priimti sprendimą dėl pareiškėjos tarnybos vertinimo. Ginčijami aktai priimti kompetentingo subjekto, jie neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Priimant Sprendimą ir Įsakymą atsižvelgta į reikšmingas prokurorės tarnybos vertinimui aplinkybes.

Paaiškino, jog pareiškėjos tarnybinis vertinimas buvo paskirtas 2016-03-15. Atsižvelgiant į Nuostatų 34 p., Komisijai pateiktame 2016-03-08 prokuroro tarnybos vertinimo lape tiesioginis pareiškėjos vadovas pasiūlė pareiškėją vertinti nepatenkinamai ir atleisti ją iš tarnybos. Komisija, siekdama objektyvumo ir išsamaus visų aplinkybių ištyrimo, pareiškėjos vertinimą atidėjo iki 2016-04-26 ir į būsimą Komisijos posėdį pakvietė pareiškėją ir jos vadovą. Komisijos posėdyje jie dalyvavo, pareiškėjai buvo suteikta galimybė pasisakyti, taip pat jai buvo užduodami klausimai, į kuriuos atsakydama pareiškėja turėjo galimybę apginti savo poziciją. Komisijos nariams dokumentai buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Posėdžio metu Komisijos nariai naudojosi nešiojamais kompiuteriais, todėl argumentas, jog Komisijos nariai nebuvo susipažinę su jos pateikta medžiaga ir posėdžio metu jų neturėjo, negalėjo užduoti iš jų klausimų, yra nepagrįstas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog posėdžio metu Komisijos narys jai uždavė klausimą iš jos pateiktų dokumentų.

Pareiškėja, manydama, jog Komisija yra šališka ir neobjektyvi, turėjo galimybę ją nušalinti, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Komisija įvertino visus gautus duomenis apie prokurorės tarnybą per visą vertinamąjį laikotarpį, t. y. per penkerius jos tarnybos metus, įskaitant ir duomenis, kuriuos pateikė pati pareiškėja ir Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyrius (toliau – ir Vidaus tyrimų skyrius), atsakymus į užduotus klausimus. Vadovaujantis Nuostatų 47–52 p., po Komisijos posėdžio 2016-04-26 į elektroninį paštą pareiškėjai buvo atsiųsta informacija apie protokolinį Komisijos sprendimą dėl jos vertinimo. Komisijos sprendimas, laikantis Nuostatose įtvirtintų terminų, buvo išdėstytas Išvadoje ir pateiktas pareiškėjai susipažinti. Pažymėjo, kad procedūrų vykdymas laikantis nustatytos tvarkos negali būti pripažįstamas neobjektyvumo įrodymu.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2016-05-20 generaliniam prokurorui pateikė skundą dėl Išvados, kuris priėmė ginčijamą Sprendimą ir skundo netenkino, jame pažymėdamas, kad pareiškėja Komisijai turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją ir kad nėra pagrindo teigti, jog Komisijos posėdžio metu kokie nors duomenys nebuvo vertinti. Sprendime pasisakyta ir dėl pareiškėjos argumentų. Pabrėžė, kad veiksmai, kurie atlikti siekiant užtikrinti ikiteisminių tyrimų kokybę ir atlikimą per trumpiausius terminus, negali būti vertinami kaip veiksmai, atliekami siekiant pažeminti pareiškėją.

Dėl Komisijos šališkumo, be kita ko, atkreipė dėmesį, jog nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos vadovo siūlymą, o priešingai – generaliniam prokurorui buvo pasiūlytas pareiškėjai palankesnis vertinimas, kuriam jis ir pritarė. Sprendimas priimtas atsižvelgus į duomenis apie jos procesinę ir neprocesinę veiklą, išdėstytus pridedamuose dokumentuose, taip pat į pareiškėjos pateiktus atsakymus į Komisijos jai užduotus klausimus. Generalinis prokuroras sutiko su Išvadoje nurodytu teiginiu, kad pareiškėja netinkamai atlieka jai pavestas užduotis, pažeidinėja terminus, nepripažįsta savo klaidų, tinkamai neatsakė į užduotus klausimus, kas rodo nepakankamą pareiškėjos kvalifikaciją. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad per vertinamąjį laikotarpį pareiškėja buvo skatinta ir kad ne visi pažeidimai sukėlė pasekmes (t. 2, b. l. 52–55).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovai teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjos, atsakovės atstovų paaiškinimais bei duomenimis, užfiksuotais 2016-03-08 ir 2016-04-06 Prokuroro tarnybos vertinimo lapuose nustatyta, kad pareiškėja V. B. nuo 1994-10-19 ėjo Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės, o nuo 2012-07-20 iki šiol eina Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės pareigas. 2011-03-25, t. y. paskutiniojo prokurorės eilinio tarnybos vertinimo metu, pareiškėjos tarnyba įvertinta teigiamai, jai suteiktas justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas; 2013-07-01 įsakymu Nr. P-431 dėl paskatinimo jai suteiktas vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas (t. 2, b. l. 69–81,t. 1, b. l. 35–47).

Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyrius Komisijai pateikė 2016-03-08 pažymą Nr. 17.9-1582 apie pareiškėjos veiklą ir darbo trūkumus už tarnybos vertinimo laikotarpį nuo 2011-03-25 iki 2016-03-07 (t. 2, b. l. 82–83).

2016-03-08 Prokuroro tarnybos vertinimo lape Nr. 2.T-(208711)-138, kuriame buvo pateikti duomenys apie pareiškėjos procesinę ir neprocesinę veiklą bei dalykines savybes, laikinai einantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas (toliau – ir skyriaus vyr. prokuroras) V. P. pateikė siūlymą pareiškėjos tarnybą vertinti nepatenkinamai ir ją atleisti iš tarnybos (t. 2, b. l. 69–81).

Pareiškėja 2016-03-14 raštu Nr. 2.S(208711)-12274 kreipėsi į generalinį prokurorą, prokurorų profesinės sąjungos pirmininką bei Komisijos narius, išdėstydama savo nesutikimą su 2016-03-08 prokuroro tarnybos vertinimo lape išdėstytais faktais (t. 1, b. l. 88–106).

Prokurorų Atestacinės komisijos posėdyje, kuris įvyko 2016-03-15, šeštuoju klausimu buvo svarstytas pareiškėjos, kurios tarnybą buvo siūlyta vertinti nepatenkinamai ir atleisti iš tarnybos, tarnybos vertinimas. Komisijos protokoliniu nutarimu pareiškėjos tarnybos vertinimas atidėtas, nutarus ją kviesti dalyvauti 2016-04-26 Komisijos posėdyje (t. 2, b. l. 84–89). Su Komisijos išvada pareiškėja buvo supažindinta 2016-04-05 (t. 2, b. l. 90).

2016-04-06 buvo surašytas Prokuroro tarnybos vertinimo lapas Nr. 2.T-(208711)-218, kuriame buvo patikslinti statistiniai duomenys apie prokurorės (pareiškėjos) procesinę veiklą bei jų vertinimas, taip pat duomenys apie pareiškėjos neprocesinę veiklą ir dalykines savybes, o jos tarnybą skyriaus vyr. prokuroras siūlė vertinti nepatenkinamai ir ją atleisti iš tarnybos (t. 1, b. l. 35–47).

Pareiškėja 2016-04-25 raštu Nr. 2.S(208711)-19188 kreipėsi į generalinį prokurorą, prokurorų profesinės sąjungos pirmininką bei Komisijos narius, išdėstydama savo nesutikimą su 2016-04-06 prokuroro tarnybos vertinimo lape išdėstytais faktais ir pateikdama jos pačios surinktus duomenis apie savo darbo rezultatus per atestuojamąjį laikotarpį (t. 1, b. l. 50–76).

Vidaus tyrimų skyrius Komisijai pateikė patikslintą 2016-04-08 pažymą Nr. 17.9-2234 apie pareiškėjos veiklą ir darbo trūkumus už tarnybos vertinimo laikotarpį nuo 2011-03-25 iki 2016-04-08 (t. 1, b. l. 48–49, t. 2, b. l. 143-144).

Komisija 2016-04-26 įvykusiame posėdyje pirmuoju klausimu svarstė pareiškėjos tarnybos vertinimą ir nutarė prokurorės V. B. tarnybą vertinti patenkinamai ir pasiūlyti kelti kvalifikaciją bei pažeminti kvalifikacinį rangą (t. 2, b. l. 145–152).

Pareiškėja 2016-04-29 raštu Nr. 2.S(208711)-20252 kreipėsi į generalinį prokurorą, kuriame nurodė nesutinkanti su Komisijos išvada, t. y. siūlymu dėl jai suteikto vyresniojo justicijos patarėjo laipsnio pažeminimo, patenkinamo jos darbo įvertinimo ir siūlymo kelti kvalifikaciją, nes ji mano, kad jos tarnyba per atestacinį laikotarpį turėjo būti įvertinta gerai ir turėjo būti paliktas jai suteiktas laipsnis (t. 1, b. l. 34). Atsakydama į šį raštą, atsakovė 2016-05-09 raštu Nr. 17.2. – 5890 pareiškėjai paaiškino, kad jai į elektroninį paštą buvo atsiųstas tik Komisijos 2016-04-26 protokolinis sprendimas dėl jos vertinimo, o Komisijos sprendimas per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo bus išdėstytas išvadoje ir pateiktas jai susipažinti; pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta teisė nesutinkant su Komisijos išvada ją apskųsti generaliniam prokurorui (t. 2, b. l. 153–154).

Komisija 2016-05-10 surašė Išvadą Nr. 6.4.-45, kurioje siūlė generaliniam prokurorui pareiškėjos tarnybą vertinti patenkinamai ir pasiūlyti jai kelti kvalifikaciją bei pažeminti kvalifikacinį rangą. Pareiškėja su Išvada buvo supažindinta pasirašytinai 2016-05-13, jai pakartotinai išaiškinant teisę nustatytu terminu apskųsti Išvadą (t. 1, 25–26).

Pareiškėja 2016-05-20 raštu Nr.2.S(208711)-23748 kreipėsi į generalinį prokurorą su skundu, prašydama atmesti Komisijos siūlymą dėl jai suteikto vyresniojo justicijos patarėjo laipsnio pažeminimo, patenkinamo jos darbo įvertinimo ir siūlymo kelti kvalifikaciją (t. 1, b. l. 27–33). Generalinis prokuroras 2016-06-06 sprendimu Nr. 17.9-3406 nusprendė pareiškėjos skundą atmesti ir 2016-06-06 rezoliucija patvirtino 2016-05-10 Komisijos išvadą Nr. 6.4.-45 (t. 2, b. l. 156–157, t. 1, b. l. 23-24)

Generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą ir 2016-06-06 sprendimą Nr. 17.9-3406, 2016-06-06 įsakymu Nr. P-292 „Dėl kvalifikacinio rango pažeminimo“ pažemino pareiškėjai kvalifikacinį rangą ir vietoj turimo vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacijos rango paliko justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą (t. 1, b. l. 22). Apie sprendimą, kuriuo buvo atmestas jos skundas, ir priimtą Įsakymą pareiškėja buvo informuota 2016-06-06 raštu Nr. 17.2.-7009 (t. 2, b. l. 172–173, 174).

Kiti byloje esantys dokumentai yra pareiškėjos generaliniam prokurorui ir Komisijai teiktų skundų priedai, kurie, pareiškėjos teigimu, patvirtina skunduose nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 107–199; t. 2, b. l. 1–16; t. 2, b. l. 165–171; t. 3, b. l. 1–158, 166–168). Pareiškėja teismo posėdžio metu teismui taip pat pateikė kitus dokumentus, kurie, pareiškėjos nuomone, yra susiję su tarnybinės veiklos vertinimu (t. 4, b. l. 1–15). Teismas šiuos dokumentus vertins tiek, kiek jie yra susiję su Sprendimo ir Įsakymo teisėtumu bei pagrįstumu.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas yra kilęs dėl generalinio prokuroro 2016-06-06 Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl 2016-05-20 Komisijos išvados, ir Įsakymo, kuriuo pareiškėjai pažemintas kvalifikacinis rangas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Prokurorų tarnybos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015-07-01 iki 2017-01-01) ir 2011-12-30 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-345 patvirtinti Prokurorų atestacinės komisijos nuostatai (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014-11-06 įsakymo Nr. I-241 redakcija).

Prokuratūros įstatymo 33 str. 1 d. nustato, kad Prokurorų tarnybą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina Atestacijos komisija generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Šio straipsnio 5 d. išvardinta, kokius siūlymus po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo generaliniam prokurorui išvadoje gali pateikti Atestacinė komisija : 1) prokuroro tarnybą vertinti labai gerai ir pasiūlyti prokurorą paskatinti šio įstatymo 39 str. nustatyta tvarka; 2) prokuroro tarnybą vertinti gerai; 3) prokuroro tarnybą vertinti patenkinamai ir pasiūlyti kelti kvalifikaciją; 4) prokuroro tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas; 5) prokuroro tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos. Prokuratūros įstatymo 35 str. 1 d. nurodyta, kad prokurorams yra suteikiami atitinkami kvalifikaciniai rangai, kurie žymi prokuroro kvalifikaciją ar einamas pareigas, o šio straipsnio 6 d. įtvirtinta, kad prokurorui kvalifikacinį rangą suteikia generalinio prokuroras įsakymu, remdamasis Atestacijos komisijos išvadomis po prokuroro kvalifikacijos vertinimo ar skatinimo tvarka. Komisija išvadoje generaliniam prokurorui siūlo suteikti prokurorui aukštesnį, palikti tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą. Atestacinės komisijos išvados apskundimo tvarka numatyta Prokuratūros įstatymo 33 str. 7 d., nustatančioje, kad išvadą prokuroras gali apskųsti generaliniam prokurorui, o jo sprendimą dėl šios išvados – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Prokurorų tarnybos, kvalifikacijos ir tinkamumo eiti prokuroro pareigas vertinimo kriterijus ir organizavimo tvarką detalizuoja Nuostatai, kuriuose taip pat reglamentuota Komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarka. Nuostatų 10 – 13 p. yra apibrėžti tarnybos vertinimo kriterijai: 1) atlikdama prokuroro tarnybos vertinimą Komisija vertina prokuroro procesinę ir neprocesinę veiklą bei jo dalykines savybes; 2) prokurorų tarnyba vertinama pagal Nuostatų 24 p. nurodytus dokumentus; 3) statistiniai duomenys apie prokurorų procesinę veiklą gaunami naudojantis informacinės prokuratūros sistemos (toliau – ir IPS priemonėmis), o trūkstamus duomenis į tarnybos vertinimo lapą įrašo tarnybos vertinimo lapą rengiantis prokuroras. Nuostatų 24 p. nustato, kad prokuroro tarnybos vertinimo atveju Komisijai pateikiamas prokuroro tarnybos vertinimo lapas ir Vidaus tyrimų skyriaus pažyma apie prokuroro darbo trūkumus, kurioje nurodomi duomenys, išvardinti 24.1. – 24.5. papunkčiuose, Komisijai gali būti pateikiami nurodytus duomenis pagrindžiantys dokumentai. Prokuroro tarnybos vertinimui parengti dokumentai ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki Komisijos posėdžio pateikiami Komisijos nariams ir vertinamam prokurorui, kuris, nesutikdamas su pateikta informacija, turi teisę ne vėliau kaip likus dviems darbo dienoms iki Komisijos posėdžio pateikti rašytinius paaiškinimus, prašymus, kitus reikšmingus duomenis ir dokumentus (Nuostatų 27 p.)

Prokurorų tarnybos vertinimo procedūra yra reglamentuojama Nuostatų VI skyriuje. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Komisijos nariai; Komisija turi teisę kviesti dalyvauti posėdyje pažymą apie prokuroro darbo trūkumus parengusį Vidaus tyrimo skyriaus prokurorą ir tarnybos vertinimo lapą parengusį prokurorą; tuo atveju, jei tarnybos vertinimo lapą parengęs prokuroras siūlo prokuroro tarnybą vertinti nepatenkinamai, jis privalo dalyvauti Komisijos posėdyje (Nuostatų 33-34 p.). Nuostatų 38 p. nustatyta, kas sudaro prokuroro tarnybos vertinimą, o būtent : tarnybos vertinimo lape ir pažymoje apie prokuroro darbo trūkumus pateiktų dokumentų nagrinėjimas, o jei posėdyje dalyvauja vertinamas prokuroras – ir jo pokalbis su Komisijos nariais. Jei Komisijos posėdyje dalyvauja vertinamas prokuroras, jam suteikiama galimybė išsakyti savo poziciją ir atsakyti į Komisijos narių klausimus, o jei dalyvauja tarnybos vertinimo lapą parengęs prokuroras – Komisija jam gali būti pateikti klausimų, susijusių su vertinamo prokuroro tarnyba (Nuostatų 41, 43 p.). Komisija, atlikusi eilinį ar neeilinį prokuroro tarnybos vertinimą, teikia siūlymus, numatytus Prokuratūros įstatymo 33 str. 5 d., be to, gali priimti sprendimą siūlyti suteikti aukštesnį, palikti tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą, šie sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių paprasta balsų dauguma, siūlomų sprendimų pagrindu per 10 darbo dienų surašoma išvada dėl prokuroro tarnybos vertinimo, su kuria pasirašytinai supažindinamas vertintas prokuroras, o išvados originalas pateikiamas generaliniam prokurorui (Nuostatų 44, 45, 47, 48 p.). Vertintas prokuroras Komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam prokurorui per penkias darbo dienas nuo susipažinimo su išvada dienos, o generalinis prokuroras skundą privalo išnagrinėti ir motyvuotą sprendimą priimti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo, šis sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka; jei Komisijos išvada šia tvarka apskųsta nebuvo, ji turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip per 10 dienų nuo išvados apskundimo termino pabaigos (Nuostatų 51-52 p.).

Aiškindamas paminėtą Prokuratūros įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas pažymi, kad generalinis prokuroras (po prokuroro tarnybos vertinimo ir Komisijos išvados su atitinkamais pasiūlymais jam pateikimo), iš vienos pusės, yra kompetentingas priimti galutinį sprendimą dėl prokuroro tarnybos įvertinimo ir kvalifikacinio rango, iš kitos pusės, jis turi patikrinti Komisijos išvadas Nuostatų laikymosi aspektu bei, atsiradus ginčui dėl Komisijos išvados (prokurorui apskundus Komisijos išvadą), atlikti ikiteisminės institucijos funkciją ir kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priimti ABTĮ tvarka skundžiamą sprendimą dėl kilusio ginčo. Todėl ABTĮ taikymo požiūriu generalinio prokuroro sprendimai dėl bylai aktualių prokurorės (pareiškėjos) tarnybos vertinimo ir kvalifikacinio rango pažeminimo turi absorbuoti du minėtus elementus, t. y. aukščiau aptartą generalinio prokuroro kompetencijos realizavimą ir ikiteisminės institucijos funkcijos įvykdymą, o tai reiškia, kad šias klausimais priimti generalinio prokuroro sprendimai ABTĮ taikymo prasme turi atitikti individualaus teisės akto reikalavimus.

Prokurorų Atestacinės komisijos nuostatai ABTĮ taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimamų sprendimų pagrįstumą. Taigi generalinis prokuroras, nagrinėdamas prokuroro skundą dėl Komisijos išvadų, turi įvertinti ne tik tai, ar Komisija laikėsi teisės aktais nustatytos prokuroro tarnybos vertinimo tvarkos ir procedūros, bet ir tai, ar Komisija tinkamai atliko Nuostatuose nurodytų duomenų, o taip pat ir kitų duomenų, jeigu tokie buvo pateikti, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog po eilinio pareiškėjos tarnybos vertinimo Komisija generaliniam prokurorui pateikė siūlymą prokurorės V. B. tarnybą vertinti patenkinamai ir pasiūlyti kelti kvalifikaciją bei pažeminti kvalifikacinį rangą, tai yra vieną iš siūlymų, numatytų Prokuratūros įstatymo 33 str. 5 d. ir 35 str. 1 d., nors prokuroro tarnybos lape ją buvo siūloma vertinti nepatenkinamai ir atleisti iš tarnybos.

Pareiškėja, nesutikdama su šia Komisijos išvada, generaliniam prokurorui pateiktame skunde, be kita ko, nurodė šiuos pagrindinius nesutikimo su Komisijos išvada argumentus: Komisijos posėdžio metu visiškai nebuvo vertinami jokie jos darbo rezultatai – nei įrašyti 2016-04-06 tarnybos lape, nei rezultatai, kuriuos už atestacinį laikotarpį buvo surinkusi pati ir pateikė Komisijai 2016-03-14 ir 2016-04-25; tarnybos lapą rengęs skyriaus vyr. prokuroras V. P., kuriam Komisija buvo pavedusi perrašyti jos tarnybos lapą dėl duomenų iškraipymo ir neteisingumo, šio pavedimo neįvykdė, nes 2016-04-06 tarnybos vertinimo lape pakeitė tik išnagrinėtų skundų skaičių, o duomenų apie jos pateiktų duomenų apie atestuojamuoju laikotarpiu nuveiktą darbą - užbaigtų, sustabdytų, nutrauktų ikiteisminių tyrimų, į teismą perduotų baudžiamųjų bylų su kaltinamuoju aktu, pagreitinto proceso tvarka ir su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išnagrinėtų bylų, kuriuose prokuroras palaikė valstybinį kaltinimą, skaičiaus netikrino; 2016-04-06 tarnybos vertinimo lape nurodyti faktai apie dvi prokurorei grąžintas baudžiamąsias bylas yra neteisingi; Komisijos išvada apie tai, kad prokurorės (pareiškėjos) darbe periodiškai stebimi trūkumai ir klaidos, rodančios kvalifikacijos ir atsakomybės stoką, ir kad prokurorė netinkamai taiko teisės aktų normas, priima prieštaringus procesinius sprendimus, nesilaiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir prokuratūros žinybinių teisės aktų reikalavimų, yra niekaip nepagrįsti, nes nėra atsižvelgta į pareiškėjos 2016-04-25 Komisijai pateiktame rašte išdėstytus paaiškinimus; Komisijos išvada, kad ne visi pažeidimai sukėlė sunkias pasekmes yra neteisinga, šališka ir neobjektyvi, nes 2016-04-06 tarnybos vertinimo lape nurodyti trūkumai visiškai nesukėlė jokių pasekmių; Komisijos išvadoje nurodyti faktai grindžiami išskirtinai tik argumentais, kuriuos nurodė skyriaus vyr. prokuroras V. P. ir kurie prieštarauja Komisijai pateiktiems dokumentams; Komisijos išvada, kad pareiškėja sunkiai priima kritiką, dalykines problemas verčia asmeninėmis, o santykiai su darbuotojais kolektyve yra sudėtingi, yra nepagrįsta ir paremta išskirtinai tik skyriaus vyr. prokuroro V. P., kuris pareiškėjos atžvilgiu yra nusiteikęs šališkai ir neobjektyviai, paaiškinimais; vertinimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad 2015 m. liepos–rugsėjo mėnesiais prokuratūroje buvo netinkamai organizuojamas darbas išleidžiant beveik visus darbuotojus atostogų, dėl ko du darbuotojai dirbo už visą prokuratūrą ir tai turėjo įtakos nežymiems procesinių terminų pažeidimams; Komisija išvadoje nurodė, kad ji nuolat pažeidinėja pavestų užduočių nustatytus terminus, nors Komisijos posėdžio metu šis klausimas net nebuvo svarstomas; skyriaus vyr. prokuroras V. P. Komisijos posėdžio metu nurodė, jog jis pareiškėjos darbą vertina už pusmetį ir nežinantis apie jos darbą per prieš tai buvusius 4,5 metų, todėl neaišku, kuo remdamasi Komisija nusprendė, kad jos tarnyba turi būti vertinama patenkinamai, kad reikalinga kelti kvalifikaciją bei dėl ko už menkaverčius pažeidimus reikalingas kvalifikacinio rango sumažinimas; Komisija siūlyti sumažinti kvalifikacinį rangą, kuris buvo suteiktas už rezonansines bylas, neturėjo pagrindo, nes pareiškėja yra įgijusi 22,6 metų prokuratūroje patirtį, ji pati yra ištyrusi daug įvairių sėkmingai teismuose išnagrinėtų bylų, tarp jų ir rezonansinių, jos konsultacijų prašo ne tik skyriaus prokurorai, bet ir tyrėjai.

Generalinis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl Komisijos išvados, ginčijamu Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Sprendime nurodoma, kad Komisijos posėdyje dalyvavo tiek tarnybos vertinimo lapą surašęs vadovas, tiek pati vertinta prokurorė V. B., kuriai buvo suteikta galimybė pasisakyti, buvo užduodami klausimai, į kuriuos atsakydama ji turėjo galimybę apginti savo poziciją, o Komisija įvertino visus gautus duomenis už 5 tarnybos metus, įskaitant duomenis, kuriuos keliais raštais pateikė pati prokurorė V. B., tiek ir duomenis, kuriuos 2016-04-08 pažymoje nurodė Vidaus tyrimų skyrius, t. y. buvo vertinta visuma, atspindinti pareiškėjos kokybę ir kvalifikaciją per paskutiniuosius 5 tarnybos metus, posėdžio metu Komisijai aptariant ne tik neigiamus, bet ir teigiamus jos tarnybos aspektus (įvertinta, kad prokurorė buvo ne tik bausta, bet skatinta). Kadangi pareiškėja galimybe pareikšti nušalinimą Komisijai nepasinaudojo, generalinis prokuroras konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad jos veikla buvo vertinta neobjektyviai. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su vadovo nepagrįsta kritika dėl mažareikšmių pažeidimų ir reikalavimų laikytis procesinių terminų, taip pat jos atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų ir jos kontroliuojamų ikiteisminių tyrimų patikrinimų, generalinis prokuroras pasisakė, jog veiksmai, atliekami siekiant užtikrinti ikiteisminių tyrimų kokybę ir atlikimą per trumpiausius terminus negali būti vertinami žeminančiais prokurorę.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad generalinis prokuroras nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Atestacinės komisijos išvados veikė kaip ikiteisminė institucija, pažymi, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą, kuris laikytinas individualiu administraciniu teisės aktu, privalėjo ne tik argumentuotai pasisakyti dėl pareiškėjos skunde išdėstytų aplinkybių vertinimo, bet ir visapusiškai ištirti, ar Komisija tinkamai atliko prokuroro tarnybos vertinimo lape ir pažymoje apie prokuroro darbo trūkumus nurodytų duomenų nagrinėjimą, patikrinti, ar Komisija svarstė ir vertino pareiškėjos dalykinę kompetenciją, tarnybinės veiklos krūvį, savarankiškumą, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, pareiškėjos organizacinius įgūdžius, gebėjimą planuoti, aptarti ir įvertinti pareiškėjos pateiktų konkrečių įrodymų, galimai paneigiančių prokuroro tarnybos vertinimo lape nurodytų duomenų vertinimą, taip pat įvertinti, ar pareiškėjos tarnybinės veiklos trūkumai buvo tokios apimties ir sunkumo, kad atitiktų Komisijos pasiūlytą įvertinimą. Kaip matyti iš ginčijamo generalinio prokuroro Sprendimo turinio, Komisijos išvada paminėtais aspektais nebuvo vertinta, konkretūs pareiškėjos skundo argumentai nepaneigti, o tai teismui duoda pagrindo daryti išvadą, kad generaliniam prokurorui nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl Komisijos išvadų nebuvo išsiaiškintos, nustatytos, išnagrinėtos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimu po paskutiniojo eilinio jos tarnybos vertinimo.

Be to, generalinis prokuroras ginčijamame Sprendime visiškai nevertino, ar pareiškėjos tarnybos vertinimo metu buvo laikytasi Nuostatuose detalizuotos vertinimo procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, kuomet pareiškėjos tarnybą buvo siūloma vertinti nepatenkinamai ir atleisti ją iš tarnybos, atestavimą turėjo sudaryti trys dalys: 1) prokuroro tarnybos vertinimo lape ir pažymoje apie prokuroro darbo trūkumus nagrinėjimas; 2) Komisijos pokalbis su vertinamu prokuroru, suteikiant jam galimybę išsakyti poziciją ir atsakyti į Komisijos narių klausimus; 3) Komisijos narių klausimai posėdyje dalyvaujančiam tarnybos vertinimo lapą parengusiam prokurorui (Nuostatų 34, 38, 41, 42 p.). Be to, kadangi pareiškėja Komisijai buvo pateikusi rašytinį nesutikimą su tarnybos vertinimo lape nurodytais duomenimis bei kitus duomenis ir tai patvirtinančius dokumentus, Komisija dėl jų taip pat turėjo pasisakyti ir juos įvertinti. Komisijos nagrinėjimo dalykas buvo privalomas visų paminėtų duomenų vertinimas.

2014-11-06 generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-241 patvirtintų Nuostatų 1 priedu yra nustatyta prokuroro tarnybos vertinimo lapo forma, kurioje tarnybos lapo rengėjas pagal detaliai išvardintus vertinimo kriterijus turi nurodyti statistinius duomenis apie prokuroro procesinę veiklą (priklausomai nuo vertinimo kriterijaus duomenų šaltinis yra Informacinė prokuratūros sistema arba pats tarnybos vertinimo lapo rengėjas, kuris pagal Nuostatų 13 p. prisiima atsakomybę jų teisingumą) ir, išanalizavęs prokuroro organizuotų, atliktų ikiteisminių tyrimų sudėtingumą, priimtų nutarimų panaikinimo priežastis, asmenų išteisinimo pagrindus ir priežastis, pateikti jų vertinimą (priedo II dalis), taip pat nurodyti duomenis apie prokuroro neprocesinę veiklą ir dalykines savybes (prokuroro darbo organizavimas, kvalifikacijos kėlimas, mokslinė ir pedagoginė veikla, Prokurorų etikos kodekso laikymasis ir kt.) (priedo III dalis) bei pateikti siūlymą dėl prokuroro tarnybos vertinimo (priedo IV dalis). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Komisijai buvo pateiktas vertinimui aktualus pareiškėjos tarnybos vertinimo lapas, parengtas 2016-04-06.

Pažymėtina, kad diskrecijos teisę prokuroro vertinimo lape teikiamą siūlymą dėl prokuroro vertinimo turi jį rengęs prokuroras, šis siūlymas neturi būti derinamas su vertinamu prokuroru, tačiau pastarajam suteikta teisė dėl vertinimui pateiktų dokumentų (prokuroro tarnybos vertinimo lapo ir Vidaus tyrimų skyriaus pažymos) ne vėliau kaip likus dviems darbo dienoms iki Komisijos posėdžio pateikti rašytinius paaiškinimus, prašymus, kitus reikšmingus duomenis ir dokumentus (Nuostatų 27 p.). Pareiškėja šią savo teisę realizavo praleidusi minėtą terminą, rašytinį nesutikimą dėl 2016-04-06 prokuroro tarnybos lape išdėstytų faktų pateikdama Komisijos posėdžio išvakarėse, t. y. 2016-04-25 (t. 1, b. l. 50–76), tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kada pačiai vertinamai prokurorei buvo pateikti vertinimo dokumentai ir ar nebuvo pažeistas Nuostatų 27 p. numatytas terminas, t. y. jos teisė ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki Komisijos posėdžio pradžios gauti vertinimo dokumentus (pati pareiškėja 2016-04-25 rašytiniame nesutikime buvo nurodžiusi, jog tarnybos lapą gavo 2016-04-21).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog vertinimo metu nei Komisijos pirmininkas, nei jo pavedimu Komisijos narys nepristatė ir nepateikė informacijos apie vertinamos pareiškėjos dalykines, organizacines, asmenines savybes ir darbo rezultatus, kaip tai numato Nuostatų 39 p., o šią informaciją dalinai pateikė ir pristatė posėdyje dalyvavęs prokuroro tarnybos lapą rengęs skyriaus vyr. prokuroras V. P., nors pagal Nuostatus jam tokia teisė nėra suteikta (Nuostatų 42 p. numato, kad Komisija prokuroro tarnybos vertinimą lapą rengusiam prokurorui gali tik pateikti klausimus, susijusius su vertinamo prokuroro tarnyba, o ne deleguoti teisę pristatyti atestuojamą prokurorą ar komentuoti apie jį tarnybos vertinimo lape nurodytus duomenis), dėl ko kyla pagrįstų abejonių dėl vertinimo procedūros objektyvumo ir nešališkumo, nors šie procedūriniai pažeidimai ginčijamame generalinio prokuroro Sprendime ir nebuvo analizuojami. Be to, kaip matyti iš 2016-04-26 Komisijos posėdžio protokolo ir šio posėdžio garso įrašo (įrašas teismo posėdžio metu buvo perklausytas iki 1 val. 11 min., tai yra jo dalis dėl pareiškėjos tarnybos vertinimo) (t. 2, b. l. 145–152, bylos priedo b. l. 2), duomenys, nurodyti pareiškėjos prokuroro tarnybos vertinimo lape buvo aptarti tik paviršutiniškai ir selektyviai, Vidaus tyrimų skyriaus pažymoje nurodyti duomenys net nebuvo analizuojami, o apie pareiškėjos pateiktą rašytinį nesutikimą su tarnybos vertinimo lape nurodytais duomenimis ir jų vertinimu net nebuvo užsiminta, ir jie taip pat nebuvo vertinami, todėl generaliniam prokurorui ginčijamame Sprendime nevertinus šių procedūrų laikymosi, nepatikrinus vertinimui pateiktų duomenų teisingumo, negalėjo būti konstatuota, kad Komisija prokurorės veiklą vertino objektyviai, įvertinusi visų gautų duomenų visumą (nors tai ir nurodyta Komisijos išvadoje).

Nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Komisijos išvadų generalinis prokuroras nepasisakė ir nenustatinėjo, ar vertinat pareiškėjos tarnybinę veiklą Komisijoje nebuvo padaryta esminių pagrindinių procedūrinių pažeidimų, todėl ginčijamas generalinio prokuroro Sprendimas jame neįvertinus, ar Atestacinės komisijos išvada buvo pateikta nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, negali būti laikomas teisėtu.

Generalinis prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, taip pat turėjo įvertinti, ar Komisijos posėdyje tinkamai buvo laikytasi balsavimo procedūros ir ar Komisijos siūlymai buvo argumentuoti. Iš Komisijos posėdžio protokole užfiksuotų duomenų bei teismo posėdžio metu perklausyto 2016-04-26 įvykusio Komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad už prokuroro tarnybos lapą rengusio prokuroro siūlymą dėl pareiškėjos tarnybos nepatenkinamo vertinimo ir jos atleidimo iš tarnybos balsavo vienas Komisijos narys iš šešių dalyvavusių, tačiau kaip balsavo kiti nariai - prieš ar susilaikė – nustatyti nėra galimybės, nes tokie duomenys neužfiksuoti. Po šio balsavimo buvo balsuojama už kitą – Komisijos pirmininko pateiktą pasiūlymą pareiškėjos veiklą vertinti patenkinamai ir pasiūlyti kelti kvalifikaciją, už šį pasiūlymą balsavo penki Komisijos nariai. Komisijos nariams nubalsavus dėl pareiškėjos veiklos vertinimo, Komisijos pirmininkas pasiūlė pažeminti pareiškėjai kvalifikacinį rangą, jį motyvuodamas tuo, jog pareiškėjos tarnyboje yra spragų, ji neatsakė į klausimus. Dėl tokio Komisijos siūlymo (dėl kvalifikacijos rango pažeminimo) argumentacijos pakankamumo skundžiamame generalinio prokuroro Sprendime taip pat nėra pasisakyta.

Pagal prieš tai paminėtą teisinį reglamentavimą išimtinę kompetenciją priimti sprendimą dėl aukštesnio kvalifikacinio rango suteikimo, to paties kvalifikacinio rango palikimo ar kvalifikacinio pažeminimo prokurorui turi generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Komisijos siūlymą, kuris jam nėra privalomas, šį veiksmą įformindamas įsakymu, kuris laikytinas individualaus pobūdžio teisės aktu ABTĮ taikymo prasme. Tokiu atveju Komisijos išvada yra laikoma įsakymo sudėtine (motyvuojamąja) dalimi, tačiau jei dėl Komisijos išvados yra pateikiamas skundas, įsakymo dėl kvalifikacinio rango motyvuojamąja dalimi laikytina ne tik Komisijos išvada, bet ir išnagrinėjus prokuroro skundą dėl Komisijos išvados priimtas generalinio prokuroro sprendimas. Prokuroro kvalifikacinį rangą apibūdina visa eilė elementų (kriterijų), kurie sprendžiant klausimą, susijusį su jo suteikimu, palikimu ar pažeminimu, turi būti vertinami tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje juos apibendrinant, todėl generalinio prokuroro Sprendime turėjo būti aiškiai įvardinti kriterijai ir nurodyti argumentai, kuriais remiantis pritarta Komisijos siūlymui dėl kvalifikacinio rango pažeminimo, visų pirma atkreipiant dėmesį į tai, jog ir pati Komisija neargumentavo ir nepagrindė, dėl kokių konkrečių kvalifikacijos trūkumų pareiškėjai buvo pasiūlyta pažeminti suteiktą kvalifikacinį rangą. Šios aplinkybės taip pat duoda pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, todėl negali būti laikomas teisėtu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamas generalinio prokuroro Sprendimas naikinamas kaip nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.). Sprendimo faktinio pagrindimo nebuvimas (motyvacijos nebuvimas) yra esminis trūkumas ir esminis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. pažeidimas bei, kaip savarankiškas pagrindas, suponuoja skundžiamo sprendimo naikinimą. Tokios pozicijos minėtu aspektu laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2015-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-861-556/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos išvadų teisėtumą ir pagrįstumą turi vertinti generalinis prokuroras, panaikinus ginčijamą Sprendimą generalinis prokuroras įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Komisijos išvadų. Panaikinus ginčijamą Sprendimą, naikintinas ir Įsakymas, kuriuo yra įgyvendinamos Komisijos išvados dėl kvalifikacinio rango pažeminimo pareiškėjai ir kurioms generalinis prokuroras pritarė atmesdamas pareiškėjos skundą.

Įpareigojus generalinį prokurorą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą, jis turi įvertinti, ar Komisija vertinimo metu nepažeidė pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Išvados pagrįstumą ir priimti pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl pritarimo/nepritarimo Komisijos išvadai tiek dėl pareiškėjos tarnybos veiklos atitinkamo įvertinimo, tiek dėl kvalifikacinio rango. Kartu pabrėžtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas generalinio prokuroro Sprendimas, nereiškia kad jis yra įpareigojamas priimti tokį patį ar iš esmės priešingą sprendimą (LVAT 201402-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014; 2016-08-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016). Generalinis prokuroras gali priimti bet kokį sprendimą, tačiau jame turi būti aiškiai ir pakankamai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016-06-06 sprendimą Nr. 17.9-3406, kuriuo atmestas pareiškėjos V. B. skundas dėl 2016-05-10 Prokurorų atestacinės komisijos išvados Nr. 6.4-45, ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016-06-06 įsakymą Nr. P-292 „Dėl kvalifikacinio rango pažeminimo“.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą iš naujo išnagrinėti prokurorės V. B. skundą dėl Prokurorų atestacinės komisijos 2016-05-10 išvados Nr. 6.4-45 ir priimti dėl jo motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė