Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas: 1) 2012-08-01 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 m., 2) 2015-05-04 pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn., taikant BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3, nuosprendis įsiteisėjo 2015-05-26, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 2 d., apie 1 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), namuose, V. R. kilusio konflikto metu tyčia spyrė sugyventinei R. D. į kairę koją, kumščiu smogė jai į kairę ranką, po to spyrė jai du kartus į dešinę ir du kartus į kairę koją, taip padarydamas R. D. kairio riešo sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, kairės blauzdos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva, sukėlusius nukentėjusiajai R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su sugyventine R. D., su kuria gyvena apie 11 metų, metu supykęs įspyrė R. D. į koją. Nurodo, kad galėjo atlikti ir kitus fizinio smurto veiksmus, nurodytus kaltinime, tačiau dėl girtumo neprisimena visų smurtavimo prieš sugyventinę R. D. aplinkybių, kurių neneigia, nes yra įsitikinęs, jog nukentėjusioji nemeluoja, jo neapkalba. Šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo, stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, su nukentėjusiąja susitaikė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir nurodė, kad įtarime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto su sugyventine R. D. metu jie tarpusavyje apsižodžiavo, tačiau jos atžvilgiu smurtinių veiksmų, nurodytų pranešime apie įtarimą, nenaudojo, o ją tik nustūmė ant lovos (b.l. 86, 87, 92, 93).

Nukentėjusioji R. D., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2015 m. rugsėjo 1 d., apie 23 val., jai jau miegant su vaikais, namo grįžo girtas sugyventinis V. R., kuris atsigulė šalia vaiko. Apie 01 val. 30 min. mažamečiui vaikui pradėjus verkti, atsikėlė jį nuraminti, tačiau sugyventinis jos neprileido, spyrė jai į kairės kojos kulkšnį, po to iššokęs iš lovos ir pripuolęs užsimojo trenkti jai į veidą, bet spėjus kaire ranka užsidengti veidą jis pataikė į minėtą ranką. Vėliau jai sėdint V. R. spyrė apie keturis kartus į kairę ir dešinę kojas. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.l. 14-18).

Akistatos tarp R. D. ir įtariamojo V. R. metu, nukentėjusioji R. D. patvirtino savo parodymus (b.l. 21-23).

Iš 2015-09-22 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1750/15(03) matyti, kad remiantis tyrimui pateiktų R. D. medicininių dokumentų bei nurodomų, teisėsaugos nustatytų traumos patyrimo aplinkybių duomenimis, ekspertas pateikė išvadą, jog R. D. buvo nustatytas kairio riešo sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, kairės blauzdos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva. Nustatytus sužalojimus R. D. galėjo patirti 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 1 val. 30 min. bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais. Pagal tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją R. D. kūne galima išskirti dvi trauminio poveikio vietas – kairysis riešas ir kairė blauzda. Tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje R. D. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (tiek vertinant atskirai, tiek imant sužalojimų visumą) (b.l. 45).

Liudytojas A. D., nukentėjusiosios sūnus, kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad mama R. D. apie 11 metų gyvena kartu su sugyventiniu V. R., kuris daug metų smurtauja prieš mamą. Tai jis yra matęs. V. R. mamą mušdavo be jokios priežasties. Įvairūs konfliktai kyla tuomet, kai V. R. būna apsvaigęs nuo alkoholio. 2015 m. rugsėjo 1 d., apie 23 val., mamai miegant su jo broliu V., jam gulint lovoje, namo grįžo neblaivus V. R.. Mama atsikėlusi nuėjo V. R. paruošti valgyti. Po to V. R. nuėjo miegoti, tačiau jis atsigulė prie brolio V., o mama turėjo atsigulti į kitą lovą. Įprastai tik mama miega su broliu V. Naktį, apie 2 val., brolis pradėjo verkti, tačiau V. R. jo neramino ir pradėjo šaukti. Mama atsikėlė ir norėjo prieiti prie brolio V., bet V. R. jai neleido prieiti. Jis buvęs nusisukęs į kitą pusę ir konfliktą tik girdėjo. Mama ir V. R. vienas ant kito šaukė, ginčijosi, girdėjo garsus panašius į smūgių, galimai V. R. sudavė jo mamai. Konfliktas vyko apie 10 - 15 minučių. Po to V. R. išėjo iš namų ir negrįžo iki ryto (b.l. 35-37).

Liudytoja L. S., seniūnijos socialinė darbuotoja, kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad prieš metus R. D. ir V. R. šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Šioje šeimoje lankomasi pastoviai. Abu tėvai turi problemų dėl alkoholio vartojimo, muštynės tarp jų vyksta kas pusmetį. R. D. kelis kartus buvo išėjusi su mažamečiu sūnumi iš namų, bet vis grįždavo. 2015 m. rugsėjo 2 d. maždaug po pietų į seniūniją atėjus R. D. su mažamečiu sūnumi V. pranešė, kad naktį V. R. jai nedavė ramybės, neleido vaikui miegoti, stumdėsi, spyrė į kojas. R. D. minėjo, kad nebepasiliks namuose, paprašė pagalbos apsigyventi krizių centre. Kitą dieną pavykus surasti V. R., šis pripažino smurtavęs prieš R. D. (b.l. 25-27).

Liudytoja V. S., nukentėjusiosios mama, kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad dukra R. D. apie 10 metų gyvena su sugyventiniu V. R.. 2015 m. rugsėjo 2 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 11 val. 30 min., pas ją į namus atėjęs V. R. nurodė, jog susipyko su jos dukra, liko nakvojo (b.l. 32, 33).

Liudytojas K. S., nukentėjusiosios patėvis, kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė analogiškai kaip ir liudytoja V. S. (b.l. 29, 30).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2015-09-02 į policiją kreipėsi R. D. nurodydama, jog 2015 m. rugsėjo mėn. iš 1 d. į 2 d., naktį, apie 1 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu prieš ją naudojo fizinį smurtą sugyventinis V. R., kuris jai spyrė, sudavė smūgius kumščiu (b.l. 1, 2).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo V. R. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 1 val. 30 min. tyčiniais smurtiniais veiksmais – spirdamas, smogdamas sukėlė R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis V. R. teisiamajame posėdyje prisipažino įvykio dieną naudojęs fizinį smurtą prieš sugyventinę R. D., nors ikiteisminio tyrimo metu jis, pasinaudodamas teise duoti bet kokius parodymus dėl pareikšto įtarimo už kurių teisingumą neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, neigė apskritai naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Tačiau šioje situacijoje akivaizdu, kad kaltinamojo V. R. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtina ir papildo ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti tarpusavyje neprieštaringi nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvadoje, akistatos protokole, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys, kurių visetas paneigia kaltinamojo V. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, byloje nėra duomenų leidžiančių manyti, kad nukentėjusioji ir liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Esant tokiai situacijai teismas kaltinamojo V. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ištirtų įrodymų kontekste vertina kaip pasirinktos gynybos pozicija dėl pareikšto kaltinimo ir jais remiasi tiek kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

V. R. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia spirdamas sugyventinei R. D. į kairę koją, kumščiu smogdamas jai į kairę ranką, po to spirdamas jai du kartus į dešinę ir du kartus į kairę koją, dėl ko jai padarė kairio riešo sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, kairės blauzdos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – Valstybinė ligonių kasa), atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, pareiškė V. R. civilinį ieškinį dėl 43,83 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiosios R. D. gydymą 2015-09-02 sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriai už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų (b.l. 49-56). Ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų išrašu, todėl tenkintinas visiškai. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 ir 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-09-02 nukentėjusiajai R. D. dėl patirto sveikatos sutrikdymo (duomenys neskelbtini) medicinos specialistai suteikė gydymo paslaugas, o Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų už jos gydymą sumokėjo 43,83 Eur (b.l. 51). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajai R. D. buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais V. R. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, priteistina iš V. R. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 43,83 Eur žalos atlyginimui (CK 6.283 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

V. R. tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už analogiško nusikaltimo padarymą bei baustas administracine tvarka (b.l. 65, 66, 70, 71, 73-76), registruotas darbo biržoje (b.l. 69), (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 62).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančios aplinkybės buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. R. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

V. R. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Kadangi V. R. naują nusikaltimą padarė neatlikęs paskirtos bausmės, todėl jam taikytinos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos bei prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridėtina Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-04 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis bei skirtina galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė.

Kaltinamajam V. R. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą bausmės vykdymo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridėti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-04 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams dviems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą bausmės vykdymo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

V. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 43,83 Eur (keturiasdešimt tris eurus 83 ct) žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.