Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Laimai Baniulytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui Z. Š. ir jo atstovei advokatei Indrei Panavaitei, nukentėjusiajai M. G. ir jos atstovui advokatui Mariui Zabitai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 10N-26881643-15 dalyje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 10N-26881643-15 Z. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis, 2015 m. sausio 23 d., apie 12.16 val., Kareivių - Verkių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volkswagen Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas sankryžoje į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai ir nukentėjo vairuotoja M. G. (buvusi S.), tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punktų reikalavimą. Taip pat Z. Š. tuo pačiu nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis, 2015 m. vasario 2 d., apie 23.05 val., Švitrigailos- Ševčenkos gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 78 km/h greičiu, tuo savo veiksmais pažeidė KET 127 punkto reikalavimą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, minėtu nutarimu Z. Š., už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 124 straipsnio 3 dalyje skirta administracinė nuobauda – 145 EUR bauda.

2015-01-23 eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti mano bei kito asmens - M. G. vairuojami automobiliai bei nežymiai sutrikdyta jos sveikata, administracinėn atsakomybėn buvau patrauktas ir nubaustas ne tik jis, tačiau ir kita eismo įvykio dalyvė – M. G.. Jos atžvilgiu 2015-03-06 buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.10N-26881142-15, kuriuo nustatyta, jog M. G. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje vairuodama automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 165 punkto reikalavimus, nes esant draudžiamajam šviesoforo signalui, privalėdama sustoti prieš kelio ženklą „Stop" linija ir (ar) „Stop" liniją, o jeigu jų nėra - prieš šviesoforą, kertamą važiuojamą dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, įvažiavo į Kareivių - Verkių gatvių sankryžą Vilniaus mieste ir susidūrė su jo vairuojamu automobiliu. Tokiu būdu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.10N-26881142-15 yra nustatyta, jog M. G. padarė LR ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jai buvo paskirta administracinė nuobauda. Šios aplinkybės taip pat reiškia, jog į šviesoforų reguliuojamą Kareivių - Verkių gatvių sankryžą M. G. įvažiavo neturėdama tam teisės, nes jos važiavimo kryptimi Kareivių gatvėje jai tęsti eismą draudė užsidegęs draudžiamas šviesoforo signalas. Tuo tarpu jis, į minėtų gatvių sankryžą įvažiavo jo eismo kryptimi dar degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui (ši aplinkybė akivaizdžiai nustatyta iš jo vairuojamame automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus įrašo). Taip pat pažymi, kad iš Nutarimo turinio taip pat matyti, jog jam nebuvo inkriminuotas KET 165 punkto pažeidimas, tačiau jam jau pradėjus kairio posūkio Verkių gatvės kryptimi manevrą užsidegė draudžiamas geltonos šviesos šviesoforo signalas. Nurodo, kad vadovaudamasis KET 162 punkto reikalavimu, numatančiu, jog vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos, tęsė judėjimą sankryža į kairę, tuo pačiu kirsdamas Kareivių gatvės priešpriešinio eismo trečiąją ir antrąją juostas, kuomet netikėtai pirmąja juosta, pažeisdamas KET reikalavimus, atvažiavo M. G. vairuojamas automobilis ir įvyko susidūrimas. Iš vaizdo registratoriaus įrašo matyti, jog jo vairuojamam automobiliui jau būnant ties sankryžos viduriu ir pradedant judėti į kairę užsidega Kareivių gatvėje eismą draudžiantis geltonas šviesoforo signalas ir priešpriešinio eismo antroje juostoje važiavęs lengvasis automobilis sustoja ties „Stop" linija. Faktiškai tuo pačiu metu priešpriešinio eismo pirma juosta važiavęs mikroautobusas pasuka į Verkių gatvę (jo važiavimo kryptimi į dešinę), o iš paskos šiam mikroautobusui važiavęs M. G. vairuojamas automobilis nestabdydamas įvažiuoja į sankryžą ir tęsia judėjimą iki susidūrimo su mano vairuojamu automobiliu. Taip pat nurodo, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog užsidegus Kareivių gatvėje eismą draudžiančiam geltonam šviesoforo signalui, antroje eismo juostoje esantys automobiliai sustoja (trečia juosta apskritai yra laisva), o pirmoje juostoje važiavęs ir į dešinę nusukęs mikroautobusas mano matymo zonoje „pridengė" jam iš paskos važiavusį M. G. vairuojamą automobilį, todėl šio automobilio įvažiavimas į sankryžą ir dėl tos priežasties, jog jį jis galėjo pastebėti tik į dešinę pasukus mikroautobusui ir dėl to, jog jis apskritai tuo metu neturėjo teisės įvažiuoti į sankryžą, jam buvo netikėtas ir jis, jau darydamas posūkio manevrą į kairę, neturėjo galimybės išvengti susidūrimo stabdydamas mano vairuojamą automobilį ar kaip nors kitaip manevruodamas. Pareiškėjo nuomone, dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, jog jis pažeidė KET 157 punkto reikalavimą, numatantį jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, nes nenumatė ir negalė numatyti, jog pažeisdamas KET reikalavimus priešinga eismo kryptimi atvažiuos automobilis, kuris neturėjo teisės įvažiuoti į sankryžą, o jį pastebėjęs jau neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Tokiu būdu ne jo, o kitos vairuotojos – M. G. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, tai reiškia, jog jis nepažeidė KET 157 punkto reikalavimo bei nepadarė ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimo. Skunde pareiškėjas taip pat pažymi, jog šiais klausimais suformuotoje teismų praktikoje priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t.y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus - sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas, pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo tame tarpe ir LR ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyti padariniai, neįvyktų. Pabrėžia, jog jei M. G. vairuojamas automobilis, pažeisdamas KET 165 punkto reikalavimus, nebūtų įvažiavęs į sankryžą, mano vairuojamas automobilis, vadovaujantis KET 162 punktu būtų baigęs posūkio manevrą į kairę ir išvažiavęs iš sankryžos, tokiu būdu netrukdydamas jokiems kitiems eismo dalyviams, atitinkamai, eismo įvykio būtų išvengta. Pažymi ir tai, jog po eismo įvykio M. G. pripažino, jog į sankryžą įvažiavo praktiškai nestebėdama šviesoforo signalų, nes buvo „nuleidusi galvą", todėl buvo neatsargi ir atitinkamai sukėlė eismo įvykį. pareiškėjo nuomone, dėl šių skunde nurodytų priežasčių Nutarimas negali būti vertinamas teisėtu ir pagrįstu, ir turi būti pakeistas (b.l. 1-5).

Teismo posėdyje Z. Š. nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą ir skundo argumentus, prašė panaikinti nutarimą dalyje, kurioje jis nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalį. Papildomai paaiškino, kad jis nepažeidė KET, važiuodamas Kareivių gatve, į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, įsitikino, kad važiuoti saugu, nėra jokių automobilių, nes priešingoje eismo juostoje automobiliai jau buvo sustoję prie STOP linijos, pirmoje eismo juostoje važiavęs mikroautobusas darė posūkį į dešinę. Z,.Š. suko į kairę, manevrą užbaiginėjo degant geltonam šviesoforo signalui, kai staiga iš pirmos eismo juostos, paskui mikroautobusiuką, degant draudžiamam šviesoforo signalui priešinga kryptimi išvažiavo M. G. vairuojamas automobilis F. F.. Pamatęs minėtą automobilį Z. Š. bandė stabdyti, tačiau jau neužteko nei laiko, nei atstumo sustabdyti jo vairuojamą automobilį. Nurodė, kad kai jis turėjo užbaigti manevrą sankryžoje, F. F. automobilis neturėjo būti sankryžoje, bei įvažiuojant į sankryžą jo greitis buvo apie 9 km/h, jis važiavo lėtai, ir jau sankryžos viduryje, pastebėjęs F. F. jis pradėjo stabdyti, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Nurodė, kad būtent G.buvo neatidi, neatsargi, važiavusi paskui autobusiuką ir pati tyrimo metu pripažino, kad važiavo nuleidusi galvą. Prašė skundą tenkinti.

Nukentėjusioji M. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su Z. Š. skundu nesutinka, nes būtent jis kaltas dėl kilusio eismo įvykio. Paaiškino, kad ji važiavo pirma eismo juosta (iš trijų eismo juostų), į sankryžą įvažiavo (STOP liniją kirto) degant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui, prieš ją važiavęs autobusiukas nusuko į dešinę, ji iš paskos važiavo tiesiai, ir jau degant geltona šviesoforo signalui įvyko susidūrimas su Z. Š. automobiliu, kuris važiavo priešpriešiais ir staigiai norėjo sukti į kairę. Taip pat nurodė, kad nutarimo, kuriuo ji buvo nubausta pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį ji neskundė. Prašė skundo netenkinti.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (ATPK 300 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str.). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-o būrio vyriausiasis patrulis A. V. 2015 m. sausio 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-24791007-15 Z. Š. už tai, kad jis, 2015 m. sausio 23 d., apie 12.16 val., Kareivių - Verkių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volkswagen Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai ir nukentėjo vairuotoja M. S. (dabartinė pavardė G.), t.y. pažeidė KET 157 punkto reikalavimus (b.l. 8). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-o būrio vyriausiojo patrulio R. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015 m. sausio 23 d., patruliuojant kartu su patruliu A. V., VPK OVS budėtojo nurodymu 12.30 val. vyko į eismo įvykį Verkių – kareivių g. sankryžoje. Pareigūnams nuvykus į vietą, rado automobilį VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas A. Š. paaiškino, kad vairavo automobilį Kareivių gatve link Ozo g. ir sankryžoje su Verkių gatve suko į kairę degant žaliam šviesoforo signalui, tuo metu priešpriešiais į sankryžą įvažiavo automobilis F. F., kuris Z. Š. teigimu į sankryžą įvažiavo jau užsidegus draudžiama šviesoforo signalui, su kuriuo susidūrė. Antro automobilio F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja M. S. paaiškino, kad vairavo automobilį Kareivių gatve pirma eismo juosta ir galimai į sankryžą įvažiavo esant žaliam šviesoforo signalui, tačiau tikslai pasakyti ir nupasakoti įvykio aplinkybių negalėjo, paaiškindama, kad yra šoko būsenoje, tačiau pasiūlius iškviesti medicininę pagalbą atsisakė ir paaiškino, kad reikalui esant pati kreipsis į med. įstaigą. Įvykio vieta vaizdo kameromis nefilmuojama, tačiau VW Caravelle vairuotojas Z. Š. pateikė filmuotą video registratoriaus įrašą. Pašalinių liudininkų nėra, F. F. automobiliui techninė apžiūra anuliuota dėl transporto priemonės sugadinimo įvyko metu (b.l. 13). Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad tiksli eismo įvykio vieta – Kareivių - Verkių gatvių sankryža, Vilniuje, taip pat nurodytas automobilių VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas po eismo įvykio, šukės bei nuolaužos, atstumai bei minėtiems automobiliams padaryti apgadinimai (b.l. 15,16). Z. Š. rašytiname paaiškinime nurodyta, kad 2015 m. sausio 23 d. apie 12.15 val. jis vairavo jam priklausantį automobilį VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Kareivių gatve link Kalvarijų gatvės, kelio danga- šlapias asfaltas. Važiavo antra eismo juosta ir Kareivių- Verkių gatvių sankryžoje norėjo sukti į kairę, į Verkių gatvę. Degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą su sustojo praleisti automobilių, Užsidegus raudonam šviesoforo signalui ir įsitikinus, kad automobiliai važiuojantys Kreivių gatve sustojo, norėjo užbaigti manevrą sukant į kairę, kaip staiga iš pirmos juostos išlėkė automobilis F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pamatęs jį, jis sustojo, tačiau minėtas automobilis nestabdant rėžėsi į jo automobilio priekį (b.l. 27). M. G. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2015 m. sausio 23 d. apie 12.20 val. ji vairavo jai priklausantį automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo dienos metu, šlapiu asfaltu, buvo dulksna. Ji važiavo Kareivių gatve link Žirmūnų g., pirma eismo juosta iš trijų eismo juostų, Važiavo su įjungtais šviesų žibintais apie 50 km/h greičiu. Eismo įvykis įvyko reguliuojamoje sankryžoje, važiuojant tiesiai, įvažiavus į sankryžą degant ir mirksint žaliam šviesoforo signalui. Pasižiūrėjus į dešinį veidrodėlį ir atsukus galvą į priekį (jau būnant sankryžoje, važiuojant) ir siekiant ja važiuoti, staiga priešais save išvydo kitos mašinos priekį ir įvyko staigus susidūrimas, kurio metu išsiskleidė oro pagalvės ir ji į jas atsitrenkė veidu. Mašina prieš ją atsirado staiga ir ji pamena tik staigų smūgį ir daugiau jokių detalių. Tik dar pamena, kad vienos maši9nos vairuotojas sustojo ir jos paklausė ar nereikia iškviesti greitosios pagalbos. Po susidūrimo ji buvo šoke. Atvykus pareigūnams ir įforminus eismo įvykį, ji kreipėsi į med. įstaigą, nes jautė skausmą ir diskomfortą nosyje, kur jai buvo diagnozuota nosies trauma ir veido sumušimas. (b.l. 17). Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. G. sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 25). Bylos duomenimis, 2015 m. sausio 23 d. apie 14.10 val. M. G. kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, nurodžiusi, kad minėtą dieną apie 12.20 val. dalyvavo eismo įvykyje kaip vairuotoja; jai nustatytas veido ir nosies sumušimas, išleista gydytis namie (b.l. 14,18-19). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas D. M. 2015 m. sausio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. G. už tai, kad ji, 2015 m. sausio 23 d., apie 12.16 val., Kareivių- Verkių gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 165 punktą, kuris numato, kad esant draudžiamam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, - prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ar pėsčiųjų eismui (b.l. 10). Minėto pareigūno 2015 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog M. G. 2015 m. sausio 23 d. eismo įvykio metu konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nurodyta, kad tiriant minėtą eismo įvykį, buvo peržiūrėtas vaizdo registratoriaus įrašas, kuriame matosi, kaip automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja M. G. į Kareivių- Verkių gatvių sankryžą įvažiuoja degant draudžiama šviesoforo signalui, tuo tarpu automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Z. Š. sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai atvažiuojančiam minėtam Ford automobiliui. Visa minėta medžiaga priimti nutarimą persiųsta eismo įvykio nagrinėjimui, kuriame dalyvaus abiejų automobilių vairuotojai (b.l. 12). Vilniaus apskrities VPK KPV Administracinsė veiklos skyriaus vyr. specialisto A. G. 2015 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 10N-26881142-15 M. G. už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje paskirta nuobauda 28 eurų bauda (b.l. 11). Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. vasario 17 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistas V. B. Z. Š. atžvilgiu surašė ATP protokolą Nr. 10P-25947970-15 už tai, kad jis 2015 m. vasario 2 d., apie 23.05 val., Švitrigailos- Ševčenkos gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 78 km/h greičiu, tuo savo veiksmais pažeidė KET 127 punkto reikalavimą (b.l. 9). Vilniaus apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialisto A. G. 2015 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 10N-26881643-15 Z. Š. už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 127 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis ATK 33 straipsniu skirta 145 eurų bauda. Nutarime pažymėta, kad byla išnagrinėta dalyvaujant Z. Š., nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės (b.l. 7). Byloje taip pat pateiktas ir peržiūrėtas vaizdo įrašas (b.l. 44)

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Z. Š. nesutinka su jam skirtomis nuobaudomis pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalį, nurodydamas, kad kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, įsitikinęs, kad tai daryti saugu, todėl pažeidimų nepadarė, ir siekė baigti manevrą, kai į jį trenkėsi M. G. vairuojamas automobilis, kuris į sankryžą įvažiavo jau degant geltona šviesoforo signalui. Kaltės pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį pareiškėjas neginčija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 157 punkte reglamentuota, jog Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

ATPK 127 straipsnio pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas – tai priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Ir vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimą būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą.

Nors Z. Š. skunde bei teismo posėdžio metu nurodo, kad jis laikėsi KET reikalavimų, į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui, įsitikino, kad yra saugu, jo važiavimo greitis buvo nedidelis, prieš sukdamas pristabdė ir tik jau baigiant manevrą į kairę, jis pamatė link jo artėjantį automobilį, todėl susidūrimo išvengti nepavyko. Pareiškėjas akcentuoja tai, kad kitas automobilis, atvažiavęs priešpriešiais ir važiuojantis tiesiai, į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam signalui, ir tai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Tai pat nurodė, kad prieš pat susidūrimą jo greitis buvo nedidelis, pamatęs kliūtį stabdė, tačiau šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės paneigtos peržiūrėjus vaizdo įrašą, iš kurio matosi, kad degant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui įvažiavusio į sankryžą Z. Š. automobilio greitis buvo pakankami didelis, greičio jis nelėtino, siekė baigti manevrą į kairę, nors matėsi, kad priešpriešiais tiesiai važiuoja kitas automobilis. Nors M. G. automobilis į sankryžą įvažiavo jau degant draudžiamam signalui, t.y. pažeidė KET 165 punkto reikalavimus, tačiau KET 166 punktas numato, kad Vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau, todėl nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, turėjo praleisti į sankryžą įvažiavusį ir tiesiai važiuojantį automobilį, t.y. sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, kaip to reikalauja KET 128 punktas ir tik tada tęsti judėjimą, baigti manevrą.

Pareiškėjas teigia, kad autoįvykio priežastis yra ne jo veiksmai, bet šiuo metu byloje nukentėjusiosios statusą turinčios M. G. veiksmai. Šią poziciją pareiškėjas grindžia tuo, kad jis į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui, t. y. mirksint žaliam signalui, o įvažiavęs į sankryžą, turėjo teisę užbaigti manevrą. Tuo tarpu M. G. į sankryžą įvažiavo jau degant draudžiamam šviesoforo signalui, t. y. degant geltonam signalui. Kadangi ji neturėjo teisės įvažiuoti į sankryžą, todėl jos veiksmai ir yra įvykio priežastis. Teismas mano, kad šie pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti.

Vertinant byloje esančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad iš esmės ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Pareiškėjo, nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimai, bei vaizdo registratoriaus duomenys šias aplinkybes patvirtina. Nukentėjusioji teigė, kad ji į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui. Vaizdo registratorius ir pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad M. G. į sankryžą įvažiavo jau degant geltonam šviesoforo signalui. Be to, ji įsiteisėjusiu nutarimu yra nubausta administracine tvarka už tai, kad sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Kadangi faktinės bylos aplinkybės yra aiškios, todėl teismas mano, kad šiuo atveju nekyla specialių žinių reikalingumo byloje klausimas, yra aktualus tik nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo klausimas.

Z. Š. nubaustas už tai, kad pažeidė KET 157 punkto reikalavimus, nustatančius, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Tai reiškia, kad šiuo atveju Z. Š. yra nubaustas už tai, kad sukdamas į kairę nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Nepaisant to, kad sankryžas, kurioje įvyko įvykis reguliuojama šviesoforo, tačiau nei Z. Š., nei M. G. neturi pirmumo teisės, t. y. jie iš esmės važiavo lygiareikšmiu keliu, tik M. G. važiavo tiesiai, o Z. Š. suko į kairę. Teismo manymu šiuo atveju vertinant Z. Š. veiksmus nėra svarbu, koks šviesoforo signalas degė M. G.. Tas šviesoforo signalas, kuri priešais save mato eismo dalyviai, yra aktualus tik jiems, o ne tiems, kurie yra priešingoje šviesoforo pusėje, todėl juo turi vadovautis tie eismo dalyviai, kuriems šviesoforo signalas yra aktualus. Nepaisant to, koks šviesoforo signalas dega eismo dalyviui sankryžoje sukančiam į kairę, tai bet kokiu atveju nepaneigia KET 157 p. numatytos taisyklės, kad jis privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. M. G. pažeidė KET reikalavimus, įvažiuodama į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau ši aplinkybė taip pat nepaneigia KET 157 p. reikalavimo vairuotojui sukančiam į kairę. Kad ir įvažiavusi į sankryžą degant draudžiamam signalui, ji vis tiek įgyja pirmenybę prieš vairuotojus, sukančius į kairę, o šie turi pareigą praleisti tiesiai priešinga kryptimi važiuojantius vairuotojus, t. y. net ir tokioje situacijoje galioja KET 157 p reikalavimai.

Z. Š. teigė, kad įvažiuodamas į sankryžą matė atvažiuojantį mikroautobusą, kuris užstojo M. G. automobilį ir jį jis pamatė netikėtai, todėl nespėjo sustabdyti, tačiau iš registratoriaus vaizdo įrašo matyti, kad mikro autobusas ir paskui jį važiuojantis M. G. automobilis matosi Z. Š. dar neįvažiavus į sankryžą. Gali būti, kad tai vaizdo įraše matyti dėl to, kad registratorius pritvirtintas kitoje vietoje ir vaizdą fiksuoja kitu kampu nei jį mato vairuotojas. Tačiau Z. Š. pradėjus sukti į kairę, kai jo automobilis pasisuka į kairę, o prieš M. G. automobilį važiuojantis mikroautobusas pasuka į dešinę, M. G. automobilis labai gerai matosi, taip pat matosi ir tai, kad pareiškėjas pravažiuoja visą važiuojamąją dalį iki susidūrimo su M. G. automobiliu. Įvertinus tai, teismas daro išvadą, kad Z. Š. matė M. G. automobilį, tačiau nesiėmė priemonių sustoti, jį praleisti ar išvengti susidūrimo.

Įvertinus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog Z. Š. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, –užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Minėtų pažeidimų padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Teismas konstatuoja, kad administracinį teisės protokolą surašė ir bylą bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors Z. Š. skunde nekelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teismas daro išvadą, kad Z. Š. nuobauda skirta pagal įstatymus, atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytos pažeidėjo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 10N-26881643-15 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutaria:

netenkinti Z. Š. skundo.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 10N-26881643-15 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.