- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-14
- Bylos Nr.
- A-822-136-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Advokatai
- Ingrida Botyrienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui D. K., jo atstovėms advokatei Ingridai Botyrienei ir advokatei Rasai A. Kučinskaitei, atsakovo atstovui Dariui Čaplikui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 25-27), kurį patikslino (b. l. 5-7), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti LR generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovas) 2008-09-18 administracinį aktą Nr. 10.2-640 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. įstatymų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2008-08-18 pareiškimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Paaiškino, kad 2008-08-18 pareiškėjas kreipėsi į LR generalinį prokurorą su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjas 2008-09-23 gavo skundžiamą Sprendimą, kuriame LR generalinis prokuroras pažymėjo, kad pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas, nes nepaisant to, kad LR generalinės prokuratūros valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras G. Gudžiūnas dalyvavo nagrinėjant pareiškėjo baudžiamąją bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, šiam prokurorui tai netrukdė objektyviai ir nešališkai išnagrinėti pareiškėjo pirmąjį pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes prokuroras G. Gudžiūnas vadovavosi ne vidiniu savo įsitikinimu, bet LR Baudžiamojo proceso kodeksu (toliau - BPK) 444 str., kuris nurodo naujai paaiškėjusias aplinkybes. LR generalinis prokuroras taip pat pabrėžė, kad jis pats pasirašydamas minėto prokuroro, kuris palaikė valstybinį kaltinimą nagrinėjant pareiškėjo baudžiamąją bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, o vėliau nagrinėjo pareiškėjo pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, parengtą nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų tokios kategorijos procesinius sprendimus priimti savarankiškai ir vienvaldiškai. Atkreipė dėmesį, kad LR generalinis prokuroras dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo nepriėmė jokio procesinio sprendimo, t. y. nutarimo BPK nustatyta tvarka, nors, pagal BPK 446 str., tokį procesinį sprendimą (atitinkamą nutarimą) priimti jis privalėjo. Mano, kad LR generaliniam prokurorui įstatymų nustatyta tvarka priėmus nagrinėti pareiškėjo pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir šį pareiškimą išnagrinėjus, jis privalėjo priimti vieną iš LR BPK 446 str. numatytų nutarimų. Tačiau LR generalinis prokuroras nepriėmė jokio nutarimo, t. y. neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų. Toks LR generalinio prokuroro neteisėtas neveikimas užkirto kelią įstatymų nustatyta tvarka iš esmės išspręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pažymėjo, kad LR generalinis prokuroras, kaip valstybės pareigūnas, vykdantis atitinkamą viešojo administravimo subjekto veiklą, savo veikloje privalo vadovautis LR Konstitucija, LR prokuratūros įstatymu ir kitų teisės aktų, taip pat LR viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, įpareigojančiomis prokurorą sprendimus priimti savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaujantis įstatymais, viešojo administravimo principais bei protingumo principu, gerbiant asmens teises ir laisves, laikantis principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo. Vadovaujantis LR generalinio prokuroro 2008-01-03 įsakymu Nr. I-3 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), kuriuo yra remiamasi sprendžiant LR prokuratūroje gaunamus piliečių ir kitų asmenų prašymus, pareiškimus, pasiūlymus ir skundus, yra įtvirtinta prokuratūrai skundą (prašymą, pareiškimą, pasiūlymą) pateikusio asmens teisė, kad jo skundas (prašymas, pareiškimas, pasiūlymas) LR prokuratūroje būtų išnagrinėtas ir atitinkamas sprendimas dėl jo priimtas per 20 darbo dienų, o taip pat ir tokio asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui jo skundą nagrinėjusio prokuroro neveikimą, jeigu per nustatytą skundo nagrinėjimo terminą, t. y. per 20 darbo dienų, sprendimas nėra priimamas (Aprašo 33, 44 p.). Ginčo atveju, LR generaliniam prokurorui per nurodytą terminą įstatymų nustatyta tvarka nepriėmus jokio sprendimo dėl pareiškėjo pareiškimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. nevykdžius jo kompetencijai priskirtų veiksmų, pripažintina, jog LR generalinis prokuroras veikė neteisėtai ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teises bei įstatymų saugomus interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 32-34) nurodė, kad 2007-03-07 pareiškėjas kreipėsi į LR generalinį prokurorą prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau 2007-04-11 LR generalinis prokuroras, vadovaudamasis BPK 444 str. ir 446 str. 4 d., priėmė nutarimą atsisakyti atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjas 2007-04-25 šį nutarimą apskundė, bet Vilniaus apygardos teismas 2007-05-09 pareiškėjo skundą atmetė. Pažymėjo, kad iki 2007-09-01 galiojusi BPK 447 str. 2 d. redakcija nenumatė galimybės apskųsti Vilniaus apygardos teismo nutartį BPK X dalyje numatyta tvarka. Nepaisant to, pareiškėjas su prašymu atnaujinti baudžiamąją bylą paaiškėjus naujoms aplinkybėms į LR generalinę prokuratūrą kreipėsi pakartotinai. 2008-01-09 LR generalinio prokuroro pavaduotojas pripažino skundą pakartotinu ir paliko jį nenagrinėtu. Pareiškėjas 2008-08-18 vėl kreipėsi į LR generalinį prokurorą prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, be profesoriaus habilituoto medicinos mokslų daktaro A. A. Garmaus teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados, kuri buvo žinoma nagrinėjant pareiškėjo 2007-03-07 pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių LR generalinėje prokuratūroje ir Vilniaus apygardos teisme dėl 2007-04-11 LR generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pareiškėjas nenurodė. Skundžiamu Sprendimu (raštu) pareiškėjui buvo atsakyta, kad jo skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. 2008-08-18 pareiškėjo pareiškimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo išnagrinėtas vadovaujantis Aprašu, nes 2007-05-09 nutartimi Vilniaus apygardos teismas nepanaikino 2007-04-11 LR generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šis nutarimas galioja, todėl dar kartą nagrinėti tas pačias pareiškėjo nurodomas aplinkybes tuo pačiu klausimu nėra teisinio pagrindo. Nors pareiškime pareiškėjas dar nurodė prokuroro G. Gudžiūno šališkumą ir tai, kad jo skundai buvo paliekami nenagrinėti, tačiau šios dvi aplinkybės, vadovaujantis BPK 444 str. 1 d., nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, o atitinka skundo požymius. Vadovaujantis Aprašo 4 p., skundas yra asmens kreipimasis rašytiniu, elektroniniu ar žodžiu į prokuratūrą, prokurorą ar prokuratūros valstybės tarnautoją, įgaliotą priimti ir nagrinėti skundus, taip pat kreipimasis prašant priimti sprendimus ar atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (prašymas), taip pat ir kreipimasis nurodant, kad pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai ir prašant juos apginti (skundas). Dėl šių priežasčių pareiškėjo pareiškimas buvo išnagrinėtas vadovaujantis Aprašu, atsakant į visas jo nurodomas aplinkybes. Atsakovo manymu, pareiškėjo skundo teiginys, jog LR generalinis prokuroras neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų, nepriėmė jokio sprendimo ir taip pažeidė pareiškėjo teises bei įstatymų saugomus interesus, yra nepagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis LR prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d., prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Taigi, LR generalinė prokuratūra yra centrinis valstybinio administravimo subjektas. Remiantis LR prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 8 p., prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus.
Asmenų prašymų, pareiškimų, pranešimų ir skundų (toliau – skundai) priėmimo ir nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje ir teritorinėse prokuratūrose tvarką, taip pat asmenų priėmimo pas Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, jo pavaduotojus, Generalinės prokuratūros kanclerį, teritorinės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą (jo pavaduotoją) tvarką nustato Aprašas, kuris yra parengtas vadovaujantis LR Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“. Aprašo 4 p. numatyta, kad skundas yra asmens kreipimasis rašytiniu, elektroniniu būdu ar žodžiu į prokuratūrą, prokurorą ar prokuratūros valstybės tarnautoją, įgaliotą priimti ir nagrinėti skundus prašant priimti sprendimus ar atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (prašymas); nurodant, kad pažeistos jo teisės ar teisėti interesai ir prašant juos apginti (skundas); nurodant, kad pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai ir prašant juos apginti (pranešimas); prašant pateikti informaciją (prašymas); išdėstant asmens norą, pageidavimą, nuostatą tam tikru klausimu (prašymas); pranešant apie institucijos veiklos trūkumus, prokurorų ar prokuratūros valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, kurie susiję su valstybės ar daugelio žmonių, o ne su konkretaus asmens, interesų ir teisių pažeidimu (pranešimas); atkreipiant dėmesį į tam tikrą padėtį ir siūlant ką nors patobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos (pareiškimas). Kartotinis skundas yra antras ar paskesnis asmens kreipimasis į prokuratūrą, prokurorą ar prokuratūros valstybės tarnautoją tuo pačiu klausimu ar dėl to paties dalyko, nenurodant naujų aplinkybių, sudarančių skundo pagrindą. Pagal Aprašo 33 p., skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo registravimo prokuratūroje dienos, jei įstatymuose ir šiame apraše nenustatyta kitaip. Jei išnagrinėtas skundas iš esmės ar iš dalies yra netenkinamas, pateikiant motyvuotą atsakymą būtina nurodyti teisės aktų nuostatas ir apskundimo tvarką (Aprašo 38 p.). Vadovaujantis Aprašo 44 p., asmuo, nesutinkantis su dėl jo skundo priimtu sprendimu, taip pat jeigu per nustatytą skundo nagrinėjimo terminą sprendimas nėra priimamas, turi teisę apskųsti tokį atsakymą ar neveikimą skundą nagrinėjusio prokuroro ar prokuratūros valstybės tarnautojo vadovui arba teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus ir proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradžios tvarką reglamentuoja BPK XXXIII skyrius. Naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, sąrašas pateiktas BPK 444 str. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradžios tvarka įtvirtinta BPK 446 str., kurio 3 d. ir 4 d. numatyta, kad prokuroras, manydamas, kad gali būti bent viena iš šio Kodekso 444 str. numatytų aplinkybių, savo iniciatyva, taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, remdamasis šio Kodekso taisyklėmis, pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai. Prokuroras, neradęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priima nutarimą atsisakyti pradėti procesą. Apie tokį prokuroro nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui. Šio prokuroro nutarimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti šio Kodekso 447 str. 2 d. numatyta tvarka ir terminais.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad BPK nereglamentuoja pareiškimų dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėjimo tvarkos ir terminų, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, jie turėtų būti nagrinėjami vadovaujantis Aprašu.
Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjo ir jo atstovių išreikšta pozicija, kad BPK nenumato draudimo pakartotinai kreiptis dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, bet, vadovaudamasi paminėtų teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nors baudžiamojo proceso įstatymas tokio draudimo nenumato, tačiau tai nesuteikia pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad tokia galimybė yra. Galimybės suteikimas pateikti pakartotinį pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. dėl tokių aplinkybių, kurios buvo išnagrinėtos ir priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, kurio teisėtumas patikrintas atitinkamo teismo ir šis sprendimas yra galutinis, prieštarautų įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarimo ir nutarties privalomumo principui, teisingumo ir protingumo principams bei žymiai pasunkintų procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių arba toks procesas taptų nenutrūkstamu, nuolat besikartojančiu, be to, tokiu būdu būtų paneigta baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kaip baudžiamojo proceso instituto prasmė.
Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2007-03-07 kreipėsi į LR generalinį prokurorą prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. LR generalinės prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, vadovaudamasis BPK 444 str. ir 446 str. 4 d., 2007-04-11 priėmė nutarimą atsisakyti atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjas 2007-04-25 šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2007-05-09 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Taigi, pareiškėjo atžvilgiu vienas iš BPK numatytų procesinių sprendimų, priimamų išnagrinėjus pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, jau buvo priimtas ir jis yra galiojantis.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas vėl iš naujo nagrinėti tas pačias pareiškėjo nurodytas aplinkybes tuo pačiu klausimu, dėl kurio yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, ginčo atveju Vilniaus apygardos teismo nutartis, neturėjo jokio teisinio pagrindo. Todėl atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, teisėtai ir pagrįstai, remdamasi Aprašo nuostatomis, pareiškėjo pareiškimą išnagrinėjo kaip skundą ir priėmė individualų teisės aktą, kuris iš dalies atitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, t. y. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra pasirašytas jį priėmusio pareigūno, tačiau jame nenumatyta jo apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors Sprendime nebuvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, bet tai pareiškėjui nesutrukdė įstatymo nustatyta tvarka ir terminu kreipėsi į teismą dėl, jo manymu, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, todėl, teismo vertinimu, Sprendime nenurodant jo apskundimo tvarkos nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir tai savaime nedaro paties Sprendimo iš esmės neteisėto. Sprendimas priimtas Apraše nustatyta tvarka ir per jame nustatytą terminą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovės nenurodė jokių naujų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo skundo dalyku, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės priimtas aktas ir jos veiksmai yra neteisėti, remdamasi ištirtų rašytinių bylos įrodymų visuma, aptartų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. LR Generalinės prokuratūros veiksmai nagrinėjant pareiškėjo pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių taip pat yra teisėti ir pagrįsti. Naikinti Sprendimą, vadovaujantis LR ABTĮ 89 str. nuostatomis, ir įpareigoti atsakovę atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. įstatymų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2008-08-18 pareiškimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo. LR generalinė prokuratūra, priimdama Sprendimą, nepažeidė teisės aktų, neviršijo savo kompetencijos, priimtas Sprendimas ir veiksmai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių LR generalinė prokuratūra buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Aprašu, t. y. pagrįstai nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių vadovavosi viešojo administravimo taisyklėmis.
III.
III.
Pareiškėjas D. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 65 – 69) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Apelianto manymu, teismas padarė jokio teisinio pagrindo neturinčias, todėl iš esmės neteisingas išvadas, kad atsakovas LR generalinė prokuratūra, kaip viešojo administravimo subjektas, teisėtai ir pagrįstai rėmėsi LR generalinio prokuroro 2008-01-03 įsakymu Nr. 1-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis ir D. K. pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių išnagrinėjo kaip skundą t.y. kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra šiuo atveju pagrįstai vadovavosi ne baudžiamojo proceso, bet viešojo administravimo taisyklėmis.
1.1. Tokias savo išvadas teismas grindė savo nuomone, kad įstatymas (šiuo atveju – LR BPK) nesuteikia galimybės pareiškėjui pakartotinai kreiptis į LR generalinį prokurorą su pareiškimu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nepaisant to, kad jokio draudimo tai padaryti įstatyme ir nėra numatyta. Teismas, savo sprendime aiškindamas LR BPK XXXII skyriaus nuostatas, nesivadovavo visuotinai pripažįstamu ir bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui taikomu demokratinės teisinės valstybės pamatiniu principu „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“.
1.2. Teismas savo 2009-01-19 sprendime nenurodė nei vieno teisės akto, kuris pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, paduotą LR BPK XXXIII skyriaus nustatyta tvarka, leistų išnagrinėti ne LR generaliniam prokurorui, bet -LR generalinei prokuratūrai, ar kuris (t.y. teisės aktas) leistų tokį pareiškimą pripažinti skundu, nagrinėtinu vadovaujantis viešojo administravimo taisyklėmis, ir nepriimti dėl jo jokio procesinio sprendimo pagal atitinkamas LR BPK nuostatas.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, iš atsakovų neteisėtai pašalino LR generalinį prokurorą, būtent dėl kurio neteisėto neveikimo ir buvo paduotas apelianto skundas, bei neteisėtai neišnagrinėjo skundo pirmojo reikalavimo, o tokiais savo veiksmais teismas ne tik savavališkai pakeitė skundo esmę, bet ir iš esmės pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias netinkamos šalies pakeitimą administraciniame procese (LR ABTĮ 54 str.), bei procesinės teisės normas, įpareigojančias bylą nagrinėjantį teismą atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (LR ABTĮ 86 str. 3 d.).
2.1. Šioje administracinėje byloje LR generalinis prokuroras iš atsakovų buvo pašalintas 2008-11-25 nutartimi (b. 1. 2), kuri buvo priimta jau pasibaigus skundo (patikslinto skundo) priėmimo stadijai, be to, buvo priimta teisėjos, apie kurią nėra jokių duomenų, kad jai būtų pavesta išspręsti visus būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus (bylos medžiagoje nėra nei rezoliucijos, nei nutarties apie bylos perdavimą šiai teisėjai), bei kuri buvo paskirta nagrinėti šią bylą tik 2008-11-26 Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo D.Vansevičiaus nutartimi (b. 1. 2).
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-01-19 sprendime neatsakė į pagrindinį pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti LR generalinį prokurorą Algimantą Valantiną atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – įstatymų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl D. K. 2008 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu (b. l. 81 – 83) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pakartotinai nagrinėti tas pačias pareiškėjo nurodytas aplinkybes tuo pačiu klausimu, dėl kurio yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (Vilniaus apygardos teismo nutartis), neturėjo jokio teisinio pagrindo ir todėl LR generalinė prokuratūra, kaip viešojo administravimo subjektas, teisėtai ir pagrįstai, remdamasi Aprašo nuostatomis, pareiškėjo pareiškimą išnagrinėjo kaip skundą ir priėmė individualų teisės aktą, kuris iš dalies atitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. D. K. 2008 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtų buvęs tiriamas vadovaujantis BPK normomis, jei jame būtų nurodytos BPK 441 str. 1 d. nurodytos naujos aplinkybės, tačiau tokių D. K. nenurodė. Pakartotinai tiriant tas pačias nustatytas aplinkybes procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nepagrįstai taptų nuolat pasikartojančiu, konstatuojant jau nustatytas aplinkybes, bei prieštarautų teismo sprendimų privalomumo principui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad toks kreipimasis dėl tokių aplinkybių, kurios buvo išnagrinėtos ir priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, kurio teisėtumas buvo patvirtintas atitinkamo teismo ir šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, prieštarautų įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ir nutarimo privalomumo principui, teisingumo ir protingumo principams bei žymiai pasunkintų procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių arba toks procesas taptų nenutrūkstamu, nuolat besikartojančiu, be to, tokiu būdu būtų paneigta baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kaip baudžiamojo proceso instituto esmė.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka, kad teismas pažeidė ABTĮ 54 straipsnio nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju teismas ne pakeitė netinkamą atsakovą tinkamu, o iš pareiškėjo nurodytų dviejų atsakovų – LR generalinio prokuroro ir LR generalinės prokuratūros – pašalino LR generalinį prokurorą ir tai buvo atlikta ne bylos nagrinėjimo metu, o posėdžio parengiamojoje dalyje (b. l. 2). 2008 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja E.Smalakienė, priimdama nutartį, kuria iš atsakovų pašalino LR generalinį prokurorą A.Valantiną, tos pačios dienos nutartimi teisėja konstatavusi, kad kliūčių nagrinėti bylą nėra, pasiūlė teismo pirmininkui skirti bylą nagrinėjimui teismo posėdyje. Nutartyje nurodyti atliktini veiksmai: išsiųsti pareiškėjui ir atsakovo atstovui teismo šaukimus, pareiškėjui D. K. atsakovo atsiliepimo į skundą nuorašą. Pasak atsakovo, šie faktai patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja E.Smalakienė atliko veiksmus, numatytus ABTĮ 68 str. 4 d. 3-5 p. ir laikytina bylą posėdžiui rengusia teisėja, kuri buvo patvirtinta bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininke ir pranešėja (b. l. 2).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas D. K. prašė panaikinti LR generalinės prokuratūros 2008 m. rugsėjo 18 d. administracinį aktą Nr. 10.2-640 ir įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. įstatymų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2008-08-18 pareiškimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Pareiškėjas D. K. 2008 m. rugpjūčio 18 d. su pareiškimu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kreipėsi į LR generalinį prokurorą motyvuodamas tuo, kad 2006 m. gruodžio 29 d. išnagrinėjus baudžiamąją bylą Lietuvos Aukščiausiame Teisme, 2007 m. sausio 15-23 d. A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biure buvo atliktas teismo medicinos tyrimas ir pateikta specialisto konsultacinė išvada dėl A. S. ir I. S. mirties priežasčių, kuri yra pakankamas pagrindas manyti, kad baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialistų išvados, kuriomis grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, galimai yra neteisingos. Pareiškime pareiškėjas taip pat nurodė, kad minėta konsultacinė išvada priskirtina prie BPK 444 str. 1 d. 4 p. nurodomų kitų aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ir tai yra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. 2008 m. rugpjūčio 18 d. pareiškime buvo išdėstytas prašymas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui vadovaujantis LR BK 446 straipsniu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pats pareiškėjas įvardina savo 2008 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimą kaip pakartotinį pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes jis 2007 m. kovo 7 d. buvo kreipęsis į LR generalinį prokurorą prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Nagrinėjimo byla, b. l. 102-110), o LR generalinis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, vadovaudamasis BPK 444 str. ir 446 str. 4 d., 2007 m. balandžio 11 d. priėmė nutarimą atsisakyti atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Nagrinėjimo byla, b. l. 160-163), pareiškėjas 2007 m. balandžio 25 d. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui (Nagrinėjimo byla, b. l. 165-168), kuris 2007 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė (Nagrinėjimo byla, b. l. 170-173).
Ginčijamu aktu - LR generalinės prokuratūros 2008 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 10.2-640 – generalinis prokuroras nurodė, kad visos aplinkybės, kurios buvo nurodytos D. K. 2008 m. rugpjūčio 18 d. su pareiškime dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, buvo žinomos ir įvertintos tiek nagrinėjant prašymą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tiek Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant skundą, daugiau jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių nebuvo nurodyta, tenkinti prašymo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių generalinis prokuroras nematė pagrindo. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra išimtinis baudžiamojo proceso etapas, vykstantis paaiškėjus faktams, nežinomiems priimant nuosprendį ar nutartį, kuriame tikrinamas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimą ir naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimą reglamentuoja LR BPK normos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti ginčijamo akto individualiu teisės aktu LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme. Vien tas faktas, kad ginčijamame LR generalinės prokuratūros 2008 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. 10.2-640 buvo paaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus nuostatas šio skyriaus prokurorai, rengdami atsakymus pareiškėjams, reikiamais atvejais paruošdami BPK 446 str. 3 d. ir 4 d. numatytus nutarimus, BPK 452 str. 1 d. numatyto pareiškimo ar kitų reikalingų dokumentų, kuriuos priima Generalinis prokuroras ar kiti prokurorai, projektus, vadovaujasi Generalinėje prokuratūroje, apygardų ir apylinkių prokuratūrose gaunamų piliečių ir kitų asmenų prašymų, pareiškimų, pasiūlymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos nuostatais, neleidžia teigti, kad generalinis prokuroras nagrinėjamos bylos aplinkybėmis veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Teisėjų kolegija ginčijamą aktą vertina kaip generalinio prokuroro procesinį veiksmą, vykdomą išimtiniame baudžiamojo proceso etape, kai sprendžiamas klausimas, ar pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio (bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai) 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ginčijamas aktas yra generalinio prokuroro procesinis veiksmas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 443 - 450 straipsnių nuostatos ir kuris yra susijęs su proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimu ir bylos tyrimu, dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose, todėl administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti. Administracinę bylą pagal D. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai nutraukti.
Nutartis neskundžiama.