- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-31
- Bylos Nr.
- T-898-957/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- S. F.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 59-144 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. F. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-898-957/2015 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis jam paskirta galutinė subendrinta trejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į S. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2015 m. sausio 5 d. (septyni mėnesiai 2 dienos).
Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. lapkričio 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. vasario 18 d., ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2017 m. kovo 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. rugpjūčio 2 d. – vieneri metai šeši mėnesiai šešiolika dienų laisvės atėmimo.
Nuteistasis S. F. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas pakartotinai ketvirtą kartą. 2017 m. rugpjūčio 2 d. vykusio posėdžio metu Komisija nutarė nuteistajam S. F. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019 m. vasario 18 d.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019 m. vasario 18 d.; dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.
Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis S. F. anksčiau yra teistas 11 kartų, dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažįsta, nusikaltimai sunkėja, yra nusikaltimų modelis. Asmuo nusikaltimą padarė grupėje asmenų, teigia, jog draugų įtaka turi didelę reikšmę jo nusikalstamam elgesiui, kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu. Ankščiau apie 7 metus nuteistasis vartojo įvairius narkotikus, tačiau jo teigimu, paskutinius šešerius metus narkotikų nevartoja, alkoholį vartoja retai. Nuteistasis dalyvavo ir baigė Įžanginę grupę, lankėsi priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės susirinkimuose. S. F. geba užmegzti ir palaikyti pokalbį, išklausyti ir tam tikru laipsniu priimti kitokį požiūrį. Bendraudamas yra pastabus, lankstus, kiek „gražiakalbiškas“, geba nesunkiai prisitaikyti. Bausmės atlikimo metu stengiasi kurti ir palaikyti taikius santykius su aplinkiniais. Pripažįsta, kad anksčiau (ypač laikotarpiu, kai vartojo narkotines medžiagas) pasielgdavo impulsyviai, neapgalvotai, kas privesdavo prie nusikalstamo elgesio. Tačiau pastaruoju metu prieš imdamasis veiksmų stengiasi įvertinti situaciją ir numatyti savo elgesio pasekmes. Nors jam nepalankiomis aplinkybėmis gali greitai susierzinti bei išreikšti verbalinę agresiją, tačiau iš esmės geba kontroliuoti savo elgesį. Asmuo atpažįsta ir gali įvardinti savo problemines sritis bei silpnybes (pvz., siekis praturtėti), taip pat išskirti tas sritis, kurios siejasi su jo nusikalstamu elgesiu. Kai kada, susidūręs su kliūtimis, ima generuoti nekonstruktyvius jų įveikimo būdus, tačiau supranta, kad vis dėlto yra pasirinkimas ir stengiasi tinkamai susitvarkyti su neigiamomis emocijomis. Iškilus poreikiui yra linkęs ieškoti ir kreiptis pagalbos. Pataisos namuose tikslingai dalyvavo psichologinėse konsultacijose bei psichoedukacinėse programose, kurių metu ugdė problemų sprendimo, emocijų valdymo bei savikontrolės įgūdžius. Atlikdamas bausmę daugiausiai dėmesio skiria darbui pataisos namuose bei šeimai (žmonai ir vaikams). Apie ateities planus kalba gana konkrečiai ir realistiškai. Po paleidimo planuoja gyventi su žmona ir vaikais. Pagal galimybes, norėtų padėti vyresniajam sūnui. Tam, kad turėtų pastovias pajamas, ketina įsidarbinti (turi dokumentą, patvirtinantį galimybę įsidarbinti). Nuteistasis tvirtų kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų nereiškia, gana kritiškai vertina kriminalinę subkultūrą. Pataisos namų priežiūrą priima, stengiasi laikytis režimo, nuobaudų neturi. Stengiasi palaikyti pagarbų santykį su priežiūrą vykdančiais pareigūnais. S. F. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2015 m. gruodžio 2 d., paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvalaikiu žiūri TV laidas, sportuoja. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, du kartus skatintas. Nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programoje; pozityvaus užimtumo priemonių programoje, AA įžanginėje grupėje susirinkimuose, „Dailės ir meno ugdymo“ programos užsiėmimuose, Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“ programos užsiėmimuose, baigė kepėjo kursus. Asmuo turi spec. vidurinį išsilavinimą, šiuo metu dirba darbų paskirstytuoju. Yra motyvuotas dirbti laisvėje, gautas UAB (duomenys neskelbtini) raštas dėl įdarbinimo automobilių plovėjo pareigoms. S. F. gauna atlyginimą, pinigines perlaidas, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Iki bausmės oficialiai nedirbo, gyveno iš laikinų ar atsitiktinių darbų, buvo registruotas darbo biržoje, gyveno iš pašalpos. Turi frezuotojo, pastatų renovuotojo, kepėjo specialybes, darbo stažas apie 6 metus. Nuteistasis šiuo metu skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 521, 72 Eur (išskaičiuota 330, 86 Eur). Ryšiai su artimaisiais išlikę, palaiko su žmona, vaikais telefonu, laiškais, pasimatymų metu yra lankomas. Asmuo neturi pastovios gyvenamosios vietos. Po paleidimo planuoja apsistoti gyventi nuomojamame kambaryje pas žmoną (duomenys neskelbtini) (gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo). Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 58 balai, iš jų statiniai - 40 balų, dinaminiai 18 balų. Nuo pareito svarstymo rizika nepasikeitė. Komisijos nuomone, visos šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis S. F. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam S. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas, ar netvirtintinas.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam S. F. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę minėtą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. F. ½ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2017 m. kovo 18 d. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba darbų paskirstytoju, gauna atlyginimą, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, susirinkimuose ir užsiėmimuose, baigė kepėjo kursus, yra motyvuotas dirbti laisvėje. Nuteistasis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, du kartus skatintas, stengiasi kurti ir palaikyti taikius santykius, turi išlikusius ryšius su artimaisiais. Nuteistojo pakartotinio elgesio rizika, kurios vertinimas atliktas pagal OASys metodiką, yra vidutinė – 58 balai (iš jų statiniai – 40 balų, dinaminiai – 18 balų). Pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad S. F. tik iš dalies atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, numatytus BVK 157 straipsnyje, nors jo asmens byloje yra nemažai jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai rodo, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Kita vertus, aplinkybės, susijusios su nuteistojo dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip turėtų elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir vien jų nepakanka sprendžiant, kad nuteistasis vertas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo ar netvirtinimo, viena iš svarbiausių sąlygų, numatytų BVK 157 straipsnyje, yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Remiantis tuo turi būti nustatytas pagrindas spręsti, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nuteistojo S. F. nusikalstamo elgesio rizika nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis, atlikdamas likusią bausmės dalį laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šiame kontekste pažymėtina, kad S. F. prašymas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų buvo svarstytas jau tris kartus ir Komisijos 2016 m. liepos 25 d., 2016 m. lapkričio 15 d., 2017 m. balandžio 12 d. nutarimais netenkintas, nurodant, jog nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis daugiau nenusikals. Nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei (58 balai). Pažymėtina, kad toks kriterijus formaliai šalina pagrindą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, jei nėra akivaizdžios pažangos šį rodiklį sumažinti. Pažymėtina, jog nuo paskutinio nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo jo nusikalstamo elgesio rizika nepasikeitė. Vienu pagrindiniu veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Nors statinę nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudarantys teistumai ir jų skaičius nėra lemiama aplinkybė, sprendžiant dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau bylos medžiaga nustatyta, jog S. F. praeityje už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą teistas 11 kartų, o šiems nusikaltimams būdingas tapatus modelis, maža to, jis dėl paskutinio padaryto nusikaltimo kaltu ir toliau neprisipažįsta, nusikaltimas padarytas grupe asmenų, pats nuteistasis teigia, jog draugų įtaka turi didelę reikšmę jo nusikalstamam elgesiui. Reikšminga aplinkybe šiuo atveju laikytina ir tai, kad nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nepaisant to, paleistas į laisvę, naują nusikaltimą jis padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Taigi nors S. F. buvo parodytas teismo pasitikėjimas, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, siekdamas neteisėtais būdais pagerinti savo turtinę padėtį. Visos anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis reikalingų išvadų nebuvo padaręs, nėra linkęs taisytis laisvėje, kur tinkamai savo elgesio nekontroliavo, pakankamų valios pastangų nepažeidinėti įstatymų neįdėjo. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina, kad nors S. F. nusikalstamo elgesio rizika nuo 2016 m. liepos 18 d. nustatytos 62 balų (asmens b. l. 62-64) sumažėjo iki 58 balų rizikos, kuri nustatyta 2016 m. lapkričio 7 d. (asmens b. l. 84-87), tačiau nuo pastarojo karto praėjus beveik dešimčiai mėnesių ši rizika daugiau nebepakito ir išliko vidutinė 58 balai. Ši aplinkybė, įvertinus faktą, kad S. F. nusikalstamo elgesio riziką sudaro beveik trečdalis, t. y. net 18 dinaminių (kintamų) balų, leidžia manyti, kad S. F. elgesys teigiama linkme nustojo progresuoti, o jokių naujų reikšmingų teigiamų elgesio pokyčių nuo to laiko, kai tiek komisija, tiek teismai atmetė jo ankstesnius prašymus dėl lygtinio paleidimo, neatsirado. Taigi bendra nuteistojo S. F. padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, o nuo paskutinio jos nustatymo jos išvis nėra. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, užkertą nuteistajam kelią į jam įprastą gyvenimo būdą – nusikalstamumą.
Įvertinus tai, kad nuteistasis S. F. priklauso vidutinės rizikos grupei, jo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio svarstymo nepasikeitė ir pagal nuteistojo asmens byloje esančius duomenis nesant pagrindo pripažinti, jog jis padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką – asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Pažymėtina ir tai, kad S. F. neatliktos bausmės dalis yra pakankamai reikšminga, atsižvelgiant į paskirtos bausmės dydį, kas taip pat suteikia pagrindą daryti išvadą, jog S. F. atžvilgiu dar nėra pasiekti kriminalinei bausmei keliami tikslai (BK 41 straipsnis).
Spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam S. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės taip pat leidžia spręsti, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados ne visiškai atitinka faktines aplinkybes ir dėl to spręstina, kad S. F. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad S. F. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 59-144 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. F.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.