- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- A8.-200-1053/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03600-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. G.
- Institucija
- ,,Registrų centras"
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. G., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas (direktorius), juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku nepateikė 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje nuostatas ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje Šiais savo veiksmais S. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu S. G. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, šilumininku. Viena dieną atvažiavo sūnus I. G. ir pasakė, kad nori pradėti savo verslą, atidaryti firmą. Jis kaip geras tėvas, norėjo padėti sūnui. Jie susitarė, kad jis bus kaip savininkas, direktorius, o sūnus tvarkysis viską, visas pažymas, ataskaitas. Gerai nežino, kuo įmonė užsiėmė, atrodo logistika. Kiek žino, buvo buhalterė įmonėje, nes sūnus sakė kažkada, kad jai reikia sumokėti. Jis pats jokių buhalterės duomenų neturi. Kai atidarė firmą, jis pasirašė dokumentus, o nuo tada jokių dokumentų nepasirašinėjo, įmonės veikloje visiškai nedalyvavo. Susitikdavo su sūnumi, paklausdavo, kaip reikalai, jis sakydavo kad viskas gerai. Paskutinį kartą jie matėsi rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį. Paskui sužinojo, kad sūnus išvažiavo į Angliją. Dabar jis neturi jokių įmonės dokumentų, nei vienos ataskaitos, kaip su sūnumi susisiekti irgi nežino, jis nenori su juo bendrauti.
VĮ „Registrų centro“ išraše matyti, kad S. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2014-07-31. Išrašo formavimo dieną, t. y. 2020-12-04, bendrovės 2018 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai nepateikti (b. l. 4-6).
Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu NR. 1407 “Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų“ (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktai, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino.
Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.
Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 ir 2019 m. nepateikti laiku. Darytina išvada, kad S. G. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėdamas pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymų nustatytu laiku pateikti bendrovės metinių ataskaitų rinkinius, to nepadarė. Tokiais veiksmais S. G. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. G. nurodė jog jis yra įmonės direktorius, nes taip susitarė su sūnumi, visą veiklą vykdė jo sūnus. Tačiau iš S. G. parodymų taip pat matyti, kad jis sutiko būti direktoriumi, pasirašė dokumentus dėl įmonės steigimo, taigi žinojo, jog yra juridinio asmens vadovas. S. G. negalėjo nežinoti, kad būdamas įmonės direktoriumi gali turėti tam tikrų įstatymuose nustatytų pareigų, tačiau nebuvo pakankamai rūpestingas, kad išsiaiškintų, kokias pareigas turi, nesidomėjo, ar jos tinkamai įgyvendinamos, pasitikėjo sūnumi, su kuriuo paskutiniu metu apskritai nebendravo. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas (dokumentų registrui nepateikimas) gali būti padarytas ir neatsargiai.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą. S. G. teigia, kad direktoriumi tapo norėdamas padėti sūnui pradėti verslą, visą veiklą vykdė sūnus, jo žiniomis, įmonėje buvo buhalterė, tik nežino kaip su ja susiekti. Pats dirba santechniku visai kitoje įmonėje. Teismas neturi pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Susisiekti su I. G., kuris paneigtų S. G. nurodytas aplinkybes, teismui nepavyko. Taigi nusižengimas padarytas neatsargiai. Nusižengimas formalus, dėl jo jokių sunkių pasekmių nekilo. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašų matyti, kad anksčiau finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikiami. Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, S. G. administracine tvarka per artimiausius penkis metus nebaustas, neteistas. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda nuo 200 iki 3000 eurų, tačiau įvertinus išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais S. G. skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą - įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
S. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.