Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-11-07 · Administracinė byla Nr. I-841-621/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-07
Bylos Nr.
I-841-621/2012
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00491-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Žanas Kubeckas (pran.), Marytė Švažienė, Donatas Daunys
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinės bylos Nr. I-841-621/2012
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00491-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 24;74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko,

kolegijos narių teisėjų Donato Daunio ir Marytės Švažienės,sekretoriaujant Rimai Sakalauskaitei,nedalyvaujant pareiškėjui J. V.,

nedalyvaujant atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. V. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą ir patikslintus skundus, prašydamas panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SP-1433(7.0617) ir įpareigoti tarnybą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą iš naujo.

Skunde ir patikslintuose skunduose pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba) su prašymu suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, skirti jam advokatą dėl pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų apgynimo, dėl antstolės V. Š. kontoros antstolių neteisėtų veiksmų įkainojant jo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, bei dėl daiktų, paimtų ir perduotų saugoti ir administruoti kitam asmeniui. 2012 m. balandžio 6 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr. SP-1433(7.0617), kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, motyvuodama tuo, kad antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl antstolių veiksmų jau buvo suteikta pagal Tarnybos 2010-02-11 sprendimą Nr. SP-483(7.0287), taip pat Tarnybos 2010-08-05 sprendime buvo konstatuotos aplinkybės dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo, dėl to pareiškėjo 2012-02-22 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolių veiksmų laikytinas pakartotiniu.

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka, jog jo prašymas yra pakartotinis. 2010 m. kovo 5 d. jis su prašymu į Tarnybą kreipėsi dėl neteisėtai varžytynėse parduoto jo turto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, o 2012 m. vasario 22 d. į Tarnybą kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo dėl antstolių neteisėto turto įkainavimo, įkainojant jo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, prašė parengti dokumentus, susijusius su antstolių įkainavimu, kreiptis į teismą ir atstovauti jam teisme. Nurodė, kad prie prašymo Tarnybai pridėjo nepriklausomo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ preliminarios rinkos vertės įvertinimo aktą, kartu nurodydamas, jog šis dokumentas neatitinka vertinimo dokumentų turinio, kurį reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Taip pat nurodė, kad įkainojant turtą jis pats nedalyvavo, apie tai nebuvo informuotas. Mano, kad jo 2012 m. vasario 22 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą nėra pakartotinis, susijęs su skirtingais faktais, todėl prašo skundą patenkinti ir panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SP-1433(7.0617), įpareigoti tarnybą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą iš naujo, tai yra dėl antstolių neteisėtų veiksmų įkainojant turtą ir dėl daiktų, paimtų ir perduotų kitam asmeniui saugoti ir administruoti.

Atsiliepimas

Atsakovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nurodė, kad 2010-02-08 prašyme Nr. PR-287(7.0287) pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, prašyme nurodė: „Dėl mano turto – buto vertės nustatymo, suteikti teisinę pagalbą“. Pareiškėjui Tarnybos sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-9692-569/2009. Pareiškėjas 2010-02-26 prašyme Nr. PP-106(7.0287) nurodė, kad jam antrinė teisinė pagalba reikalinga „apskųsti Šiaulių m. antstolės V. Š. kontoros antstolių padarytus LR CPK įstatymų procesinius pažeidimus, nustatant mano turto – buto įkainavimą, ir procesinius pažeidimus surašant turto arešto aktą“. Atsižvelgus į pareiškėjo prašymą, 2010-06-03 Tarnybos sprendimu Nr. SP-1907(7.0287) advokatui G. A. buvo suteiktos visos teisės, numatytos LR CPK 59 str. 2 d., t. y. pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo. Kaip matyti, pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos apimtis buvo plati – konkrečiai nenurodant skundžiamų antstolio veiksmų bei nenurodant konkrečios bylos numerio.

2010-06-28 prašyme Nr. PR-1851(7.1851) pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo atnaujinant civilinę bylą Nr. 2-9692-569/2009, prašyme nurodė „Šiaulių m. antstolės V. Š. sprendimu įvertintas mano turtas be manęs ir parduotas“. Išnagrinėjus advokato G. A. pateiktą išvadą dėl pareiškėjo reikalavimo bei nustačius Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. aplinkybes pareiškėjui buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą.

Kaip matyti, tiek 2010-02-08 prašymo reikalavimas, tiek 2010-06-28 prašymo reikalavimas yra dėl antstolio veiksmų, susijusių su to paties turto įkainavimu ir pardavimu, apskundimo.

2010-08-04 Tarnyba gavo advokato G. A. pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo baigtumo J. V. civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo. Pranešimas apie baigtumą reiškia, kad advokatas atliko visus galimus veiksmus pagal Tarnybos sprendime nurodytą teisinį reikalavimą.

Šalies argumentai

2012-02-22 prašyme Nr. PER-617(7.0617) pareiškėjas nurodo: „dėl bylinėjimosi su Šiaulių m. antstolės V. Š. neteisėto įkainavimo mano turtą – butą“. Tarnyba, gavusi šį pareiškėjo prašymą, norėdama nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, ar pareiškėjo teisinis reikalavimas yra identiškas ankstesniems pareiškėjo reikalavimams, paprašė pareiškėjo pateikti papildomos informacijos. Tik tuomet, kai Tarnyba nustatė, kad pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikti dokumentai yra tapatūs tiems, su kuriais buvo susipažinęs advokatas G. A., teikęs antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui bei pareiškėjo 2010-06-28 pateiktam prašymui, dėl kurio buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Atsakovė pažymėjo, kad VGTPĮ nenurodo, kaip turėtų elgtis Tarnyba, kai jai pateikiamas prašymas, analogiškas prašymui, dėl kurio jau buvo priimtas sprendimas, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas, t. y. galiojantis, todėl Tarnyba sprendime vadovavosi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 12 punktu, kuriame nurodoma, kad kartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad institucijos sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas. Atsižvelgdama į tai, kad J. V. nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, Tarnyba priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. SP-1433(7.0617) „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo skundžiamu sprendimu Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo jau buvo teikiama pagal Tarnybos 2010-02-11 sprendimą Nr. SP-483(7.0287), taip pat Tarnybos 2010-08-05 sprendime buvo konstatuotos aplinkybės dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo, pareiškėjo J. V. 2012-02-22 prašymą laikė pakartotiniu bei nusprendė atsisakyti šį prašymą nagrinėti. Šį sprendimą atsakovė grindžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 12 punktu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.) sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Byloje nustatyta, kad Tarnyboje 2010 m. vasario 8 d. gautas pareiškėjo J. V. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 41). Prašyme nurodoma, jog pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9692-569/2009 „dėl mano turto – buto vertės nustatymo, suteikti teisinę pagalbą“. Tarnyba 2010 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. SP-483(7.0287) nusprendė teikti J. V. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9692-569/2009 (b. l. 49). 2010 m. vasario 26 d. Tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas, kuriame be kita ko nurodoma, kad „reikalinga apskųsti Šiaulių m. antstolės V. Š. kontoros antstolių padarytus LR CPK įstatymų procesinius pažeidimus, nustatant mano turto – buto įkainavimą ir procesinius pažeidimus surašant turto arešto aktą“. 2010 m. gegužės 25 d. Tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas papildyti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, teikiant pagalbą ir kitose civilinėse bylose, suteikti advokatui įgaliojimą pareiškėjo vardu „atlikti visus procesinius veiksmus, teisinius aktus, ginčyti antstolių veiksmus“. 2010 m. birželio 3 d. advokatas G. A., atstovaujantis pareiškėjui J. V., Šiaulių apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodoma, jog antstolė V. Š., vykdydama Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-09-28 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-9692-569/2009, areštavo skolininkui J. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, bei kitus objektus. Šis turtas UAB „Ober-Haus“ buvo įvertintas 215 000 Lt. 2010-08-04 advokatas G. A. Tarnybai pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad pagal Tarnybos 2010-03-05 sprendimą Nr. SP-769(7.0287) J. V. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, bei kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal sprendimą yra baigtas.

2010 m. birželio 28 d. pareiškėjas Tarnybai pateikė dar vieną prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 59), kuriame nurodoma, kad prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje „Nr. 2-9692-569/2009 Šiaulių m. antstolės V. Š. sprendimu įvertintas mano butas be manęs ir parduotas“. Tarnyba 2010 m. liepos 15 d. raštu Nr. SD-769(7.1851) paprašė pateikti dokumentus, kurie įrodytų naujas esmines bylos aplinkybes. J. V. Tarnybai 2010 m. rugpjūčio 5 d. pateikė raštą, kuriame paaiškino, kad antstolės V. Š. įvykdytas jo buto areštas pažeidė jo teises, kad visus antstolės V. Š. veiksmus pareiškėjas yra apskundęs Šiaulių miesto apylinkės teismui, kadangi neteisėtais veiksmais buvo atimta jo teisė dalyvauti jo turto (buto) „kainos nustatymo metu“, jis nebuvo informuotas apie varžytynes, kurių metu buvo parduotas pareiškėjui priklausantis turtas (butas).

2010 m. rugpjūčio 9 d. Tarnyboje gauta advokato G. A. išvada „Dėl pateiktų dokumentų bylos atnaujinimui“ (b. l. 99), kurioje nurodoma, jog iš Tarnyboje 2010-08-05 gautų ‚J. V. 28 įvairių dokumentų nei vienas nepatvirtina aplinkybių, kurios bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomos, todėl nei vienas iš pateiktų dokumentų negali būti pagrindu atnaujinti civilinę bylą. Visi dokumentai yra iš vykdomosios arba iš jau išnagrinėtos teisminės bylos“. Tarnyba, išnagrinėjusi J. V. prašymą dėl bylos atnaujinimo ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 1 ir 2 p., 18 str. 2 ir 3 d., nusprendė atsisakyti teikti J. V. antrinę teisinę pagalbą.

2012 m. vasario 22 d. Tarnyboje gautas J. V. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje „dėl bylinėjimosi su Šiaulių m. antstolės V. Š. neteisėto įkainavimo mano turtą – butą, esantį Vytauto g. 219A-4, Šiaulių m.“. Taip pat prašyme nurodoma, kad pareiškėjas prašo „suteikti pakartotinai man antrinę teisinę pagalbą dėl bylinėjimosi teismuose su antstolės V. Š. kontora dėl neteisingo įkainavimo mano turtą – butą esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliai“. Tarnyba, išanalizavusi J. V. prašymą bei pateiktus dokumentus, 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. SP-1433(7.0617) nusprendė, kad pareiškėjo prašymas yra pakartotinis, jame nurodytas reikalavimo turinys sutampa su reikalavimo turiniu, pagal kurį pareiškėjui jau buvo teikta antrinė teisinė pagalba pagal 2010-02-11 sprendimą Nr. SP-483(7.0287), bei reikalavimo turinys atitinka 2010-06-28 pareiškėjo prašyme nurodytą reikalavimą, pagal kurį buvo priimtas sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 12 punktu nusprendė atsisakyti nagrinėti J. V. 2012-02-22 prašymą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl įrodymų rinkimo, jų vertinimo bei įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). Tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi pagal pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti priimtas sprendimas. Šiuo atveju Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą.

Teismas pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnybos yra biudžetinės įstaigos, kurių veiklos teritorijos atitinka apygardos teismų teritorijas. Tarnybų steigėjas ir dalyvis yra Teisingumo ministerija. Tarnybos yra valstybės institucijos. Atsižvelgiant į šią nuostatą, atsakovė yra viešojo administravimo subjektas pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.; viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punkte numatyta, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką. Taisyklių 44 punkte numatyta, kad asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo 2012-02-22 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą „dėl bylinėjimosi su Šiaulių m. antstolės V. Š. neteisėto įkainavimo mano turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių m.“ yra tapatus pareiškėjo prašymui, pagal kurį jam jau buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, bei prašymui, pagal kurį Tarnyba 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. SP-2966(7.1851) atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Šis sprendimas yra galiojantis, pareiškėjas jo neskundė, todėl Tarnyba pagrįstai, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 12 punktu, atsisakė nagrinėti pakartotinį pareiškėjo prašymą.

Taip pat teismas pažymi – kad toks atsisakymas teismo būtų pripažintas pagrįstu, yra būtina patikrinti ir įvertinti jo motyvus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų dėl individualaus administracinio akto turinio ir formos taikymo prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-71/2011; 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A575-2973/2011; 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1653/2012 ir kt.).

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį teismas konstatuoja, kad jis atitinka viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto reikalavimus, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiami motyvai bei teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. SP-1433(7.0617) „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Taip pat pažymėtina, kad netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą ir įpareigoti atsakovę suteikti antrinę teisinę pagalbą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Žanas KubeckasDonatas DaunysMarytė Švažienė