Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Laimonui Leonui,

išnagrinėjusi V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), ištekėjusios, pensininkės, nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. savavališkai užėmė valstybinę žemę, t.y. 2015-04-07 žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad V. G., būdama žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4170/1221:110), esančio Vilniaus r., Bezdonių sen., Balsiškių k., (duomenys neskelbtini), savininke, savavališkai suarusi užėmė 215 kv. m. valstybei priklausančio žemės sklypo, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu V. G. nepripažino padariusi pažeidimą ir nurodė, jog žemės sklypas užaugęs žole (piktžolėmis), kuris yra šalia jos sodo, šios žemės niekas netvarkęs ir situacija buvusi nespręsta. Dėl esamos situacijos ji nesikreipė pagalbos į institucijas. Žolę ji nupjovė, žemę perkasė kastuvu, bet nesuarė. Skype ji nieko nei augino, nei sėjo. Nežino, koks yra atstumas tarp valstybinės žemės ir josios, privačios žemės. Nurodė, kad žino, jog šis žemės sklypas yra ne jos ir priklauso valstybei, bet tikslių ribų nežino. V. G. paaiškino, jog iš teismo posėdžio metu pateiktų nuotraukų ji nieko nesupranta, žemės sklypai neturi ribų, nors buvo kuoliukai, bet jie supuvo. Nurodė, kad ji augina arbūzus ir galbūt jų ūgliai nusidriekė į gretimą sklypą (b.l. 44, 56, 61).

Institucijos, surašiusios ATP protokolą atstovas L. L. teisme paaiškino, kad V. G. žinojusi, kad atliko veiksmus valstybiniame žemės sklype, todėl nėra svarbu kokie buvo atlikti veiksmai, tačiau jie negalėjo būti atlikti be institucijos sutikimo. Kito objekto tikrinimo metu, t.y. 2015 m. liepos mėnesį, buvo atliktas šio žemės sklypo pakartotinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog minėtame žemės sklype auginamos grūdinės kultūros, daržovės. Visa tai nufotografavo specialistas A. O. (b.l. 44-45, 56-57).

Liudytojas A. O. teisme paaiškino, kad V. G. jam yra matytas asmuo vykdomų patikrinimų metu. Paaiškino, jog V. G. kaimyninio sklypo tikrinimo metu, jos kaimynai klausė, kodėl netikrinama V. G., kuri naudoja valstybinę žemę ir nurodė į jos užimtą valstybinę žemę. Patikrinus paaiškėjo, jog iš tikrųjų valstybinė žemė buvo suarta. Ir pirmo patikrinimo, atlikto pavasarį, ir 2015-07-23 pakartotinio patikrinimo metu nuotraukas darė jis pats. Paaiškino, jog 51 bylos lape esančiose nuotraukose yra V. G. namas, sklypas ir šalia valstybinė žemė, kurioje auginamos, kaip matyti, bulvės, kopūstai. 52 bylos lape esančiose nuotraukose yra tas pats namas, tik iš arčiau ir atitinkamai mažiau matyti valstybinė žemė. Taip pat 53 bylos lape esančioje nuotraukoje matosi auginamos daržovės. Liudytojas nurodė, kad kadastriniais matavimais yra nustatytos ribos ir žemės turėjusios būti paženklintos, tačiau dabar nėra paženklintos. Paaiškino, jog jis yra kvalifikuotas specialistas, mokantis matuoti žemės sklypus, tai darantis prietaisų pagalba ir nesuklydęs dėl V. G. užimtos valstybinės žemės.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas ir kita byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2015-08-13 raštais: „Dėl administracinio teisės pažeidimo” ir 2015-03-27 “Dėl žemės sklypų patikrinimo”, 2015-04-07 žemės naudojimo patikrinimo aktu, fotolentele, sodo sklypų matavimų schema, nuotraukomis ir kitais byloje esančiais dokumentais, iš kurių matyti, kad V. G., kuriai priklauso žemės sklypas (kadastrinis Nr. 4170/1221:110), esantis Vilniaus r., Bezdonių sen., Balsiškių k., SB „Ramunė“, Ramunių 2-oji g. 8, savininkė, savavališkai užėmusi naudoja 215 kv. m. valstybinės žemės plotą. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48SD-3311(14.48.104) konstatavo neteisėtus V. G. veiksmus.

Pagal LR ATPK 45 str. l d. pažeidimu laikomas savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas. Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti aplinkybę - savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ((duomenys neskelbtini) str., 256 str., 9 str.). Taip pat ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575 – 1007/2009) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal minėtą straipsnį privalu įrodyti, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Teismų praktikoje aiškinant „užėmimo“ sąvoką Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. prasme pažymėta, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N556-1212/2008, N62-1294/2011).

Nagrinėjamu atveju ištyrus ir įvertinus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus nustatyta, jog 215 m² žemės sklypas esantis ribose su V. G. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, yra savavališkai užimtas (suarta/sukasta žemė). Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog V. G. nuosavybės teise priklauso minėtas 215 m² ginčo žemės sklypas, kurį ji suarė. Nustatyta, kad minėtas žemės sklypas priklauso valstybei. Iš byloje esančių minėtų duomenų taip pat matyti, jog V. G. žinojusi, jog ji nėra šio žemės sklypo savininkė, todėl darytina išvada, jog ji tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybinę žemę, aiškiai suprasdama kas yra ginčo sklypo savininkas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokių abejonių, kad V. G. savavališkai yra užėmusi 215 m² valstybinės žemės sklypą, kas atitinka ATPK 45 str. 1 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį. V. G. teiginys, kad minėtame žemės sklype tik naikino žoles ir žemės sklypą sukasė, nepaneigia padaryto teisės pažeidimo. Pažymėtina tai, kad V. G. nors tvarkė apleistą žemės sklypą ir nėra apsitvėrusi žemės sklypo tvora (kuoliukais), tai neturi jokios reikšmės jos veiksmų kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemėtvarkos skyriui net ir pranešus V. G. apie neteisėtus veiksmus, ši nesiėmė jokių veiksmų siekiant pašalinti daromą teisės pažeidimą.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetą, darytina išvada, jog V. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas ir teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d., pažeidėjos kaltė įrodyta visiškai, todėl ji baustina.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos V. G. atsakomybę lengvina tai, jog pažeidimą padarė, būdama senyvo amžiaus (asmuo, sulaukęs 65 metų) (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, kad pažeidimu žala nepadaryta, pažeidėjos asmenybę, kuri administracine tvarka nebausta, yra 74 metų amžiaus, į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas V. G. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, todėl šiuo konkrečiu atveju taikytinos (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos. Nagrinėjamu atveju paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, visuomenės interesas bus užtikrintas, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjai skirtina mažesnė nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda. ((duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

V. G. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. ir, pritaikius LR (duomenys neskelbtini) str., skirti 30 (trisdešimties) eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.