Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-09 · Administracinė byla Nr. I-4379-629/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
I-4379-629/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04934-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
B. E.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4379-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04934-2015-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo B. E. (B. E.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

B. E. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 47 728 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, be to, kameroje buvo prasta ventiliacija, kameros vėdinamos tik per langus. Paaiškino, kad į kiemelius, kuriuose sąlygos vaikščioti ar sportuoti, anot pareiškėjo, taip pat nėra tinkamos, jis buvo išvedamas tik 1 valandai. Sanitarinis mazgas atitvertas tik nuo kameros 1,5 m sienele, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrina privatumo. Kamerose langai per maži, todėl nebuvo reikalaujamo natūralaus apšvietimo. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad kamerose grindys, lubos apipelijusios, o valymo priemonių išduodama nepakankamai. Pabrėžė, kad šilto vandens kameroje nebuvo, praustis ir darbužius skalbti tekdavo šaltu vandeniu, į dušą buvo vedama tik kartą per savaitę. Be to, išskalbtų drabužių nebuvo kur džiauti. Čiužiniai, patalynė išduodami labai seni, nešvarūs, nuo jų niežėjo visą kūną. Be to, kamerose nebuvo pakankamai spintelių drabužiams susidėti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad visose kamerose buvo tarakonų. Taip pat pažymėjo, kad Lukiškių TI-K neišduoda pakankamai tualetinio popieriaus, be to, išduodamo popieriaus kokybė labai prasta. Lukiškių TI-K taip pat neleido jam perduoti vitaminų, kurių reikėjo nusilpus imuninei sistemai. Anot pareiškėjo, į sporto salę jis buvo vedamas tik 1–2 kartus per mėnesį, be to, jam neduodavo knygų gimtąją kalbą, liepė mokytis lietuvių kalbos, tačiau jokie mokymai nebuvo vedami. Pabrėžė, kad ne vieną dieną teko gyventi ir kamerose rūsyje, kuriose sąlygos taip pat neatitinka higienos reikalavimų. Pareiškėjas taip pat skundžiasi jo religinių įsitikinimų ignoravimu. Pasak pareiškėjo, jis yra musulmonas, tačiau kamerose visada būdavo apgyvendinamas su krikščioniais arba netikinčiais asmenimis. Pareiškėjui atliekant apeigas jie ir pareigūnai iš jo tyčiojosi. Pareiškėjo teigimu, dėl nurodytų pažeidimų jis patyrė diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, kurią vertina 47 728 Eur.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 12–21) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 8 str. nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi SVĮ 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius jiems visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Nurodė, jog kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pabrėžė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužydami langus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą.

Lukiškių TI-K pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Lukiškių TI-K teigimu, sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Paaiškino, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl higienos priemonių išdavimo nurodė, kad vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje).

Dėl patalynės aprūpinimo, skalbimo, džiovinimo paaiškino, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, o viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, tačiau naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Atkreipė dėmesį, jog drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi.

Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad visose kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Dėl religinių apeigų atlikimo pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija gerbia visų konfesijų asmenų religines pažiūras ir pagal galimybes stengiasi sudaryti nekrikščioniškų konfesijų atstovams galimybę atlikti religines apeigas pagal jų tikėjimą bei tradicijas. Atkreipė dėmesys, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigos pareigos laikyti kartu to paties tikėjimo asmenis. Taip pat pažymime, kad Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota pareiškėjo skundų ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo religinių įsitikimų ignoravimo arba kitokio tikėjimo laisvės suvaržymo.

Lukiškių TI-K pabrėžė, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 str. reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisė bet ne pareiga. Dėl užimtumo vykdymo pažymėjo, kad suimtieji (nuteistieji) dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje: organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Organizuojami profesionalų ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtieji vedami į sporto salę, kino salę, dalyvauja ŽIV ir narkomanijos prevencijos programoje, vedami pasivaikščioti. Visiems laikomiems asmenims sudaryta galimybė pagal grafiką lankytis sporto reabilitacijos kambariuose. Pasivaikščiojimo metu galima sportuoti, kiemuose įrengtos skersinės.

Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 96, 99, 100).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d. (635 paras). Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus 2013 m. vasario 19 d. vakare, 2013 m. balandžio 10 d. ryte, 2013 m. balandžio 19 d. ryte, 2013 m. gegužės 3 d. ryte, 2013 m. birželio 26 d. ryte, 2013 m. lapkričio 12 d., 2014 m. sausio 6 d., 2014 m. balandžio 16,21–22, 25, 29 d., 2014 m. gegužės 1–28 d., 2014 m. birželio 12–20 d., 2014 m. liepos 8, 17 d., 2014 m. rugpjūčio 11–19 d., 2014 m. rugsėjo 5, 11–18, 22–23 d., 2014 m. spalio 6–7, 21, 25–27 d., 2014 m. lapkričio 4, 6–11 d. (iš viso 84 su puse paros), tuo tarpu kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiais Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso 550 su puse paros, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu. Pažymėtina, kad baldų trūkumas kamerose vertintinas kaip minimalaus gyvenamojo ploto kameroje vienam asmeniui neužtikrinimo aspektas.

Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, šiuo atveju nereikšmingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl kitų kamerose buvusių nepatogumų, siejamų su higienos reikalavimų nesilaikymu, pareiškėjo religinių įsitikinimų negerbimu.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 p. buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 28 d.) 14.5 p. nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K nurodė, kad tualetai kamerose atskirti 1,5 m aukščio sienele, pareiškėjas skunde šį faktą taip pat patvirtino, taigi, vadovaujantis minėtu reglamentavimu, toks sanitarinių mazgų kamerose atitvėrimas atitinka minimalius higienos reikalavimus, todėl tokio sanitarinio mazgo įrengimas (su šalto vandens sistema ir 1,5 m. atitvarine sienele) negali būti pripažįstamas Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais.

HN 76:2010 24 p. įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas sprendžia, kad šis reikalavimas nebuvo pažeistas, nes Lukiškių TI-K kamerose yra langai. Lukiškių TI-K patvirtino, kad šie langai yra pritaikyti kamerų vėdinimui, taigi kamerose laikomi asmenys turi galimybę išsivėdinti kamerą.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad, siekiant išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, o vėliau su UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Tuo tarpu kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės, taigi Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl galimo tarakonų buvimo kamerose ar HN 76:2010 58 p. pažeidimo nenustatyta.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas vyrams per mėnesį išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. Tai, kad pareiškėjui minėtos higienos priemonės nepakanka, negali būti traktuojama kaip Lukiškių TI-K administracijos netesėti veiksmai, tuo labiau, kad, kaip nurodė Lukiškių TI-K atsiliepime, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį.

Pareiškėjas mano, kad jis ne mažiau kaip 8 val. turi praleisti lauke, tačiau pareiškėjo nurodomame Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pranešime, priešingai nei teigia pareiškėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal SVĮ 29 str. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas pripažįsta, kad jam tokia teisė buvo suteikta, taigi pažeidimas nenustatytas. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pasivaikščiojimo kiemelių plotas teisės aktuose nėra reglamentuotas.

Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjo teiginius dėl jo teisės į religinius įsitikinimus ribojimo. Kaip teisingai nurodė Lukiškių TI-K, SVĮ nėra numatyta skirstyti suimtuosius į kameras pagal religinius įsitikinimus, todėl tai, kad pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitos religijos atstovais negali būti laikoma jo religinių įsitikinimų ribojimu. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, dėl patirtų pašaipų yra per daug abstraktūs, nes pareiškėjas nenurodo konkrečių asmenų, jų veiksmų, byloje taip pat nėra duomenų apie jokius rašytinius prašymus ar nusiskundimus Lukiškių TI-K administracijai šiuo klausimu, todėl minėti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas žalą kildiną ir iš prausimosi dušuose trukmės. Teismas šiuo aspektu pažymi, jog HN 76:2010 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareigos sudaryti kalinamiesiems galimybę nusimaudyti po dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę teisės aktai nenustato, taip pat įstatymuose ar higienos normose nėra reglamentuota prausimosi trukmė, taigi pažeidimas šiuo aspektu nenustatytas.

Atmestini ir pareiškėjo nusiskundimai, jo nuomone, netinkamu laisvalaikio organizavimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamo laisvalaikio organizavimo, tuo tarpu Lukiškių TI-K nurodė, kad sudaro galimybes Lukiškių TI-K laikomiems asmenims pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja, kiek ir kokių knygų turi būti Lukiškių TI-K bibliotekoje, todėl tai, kad pareiškėjo pageidaujamų knygų nebuvo bibliotekoje negali būti laikoma neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais.

Dėl galimybės gauti vaistų ar vitaminų iš laisvėje esančių asmenų teismas pažymi, kad tokia galimybė numatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-156 patvirtintame Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos apraše, kurio 44 p. nustatyta, kad įstaigos vadovas gali leisti suimtajam ar nuteistajam iš laisvėje esančių asmenų gauti gydytojo paskirtus ar rekomenduojamus vaistus ir medicinos prekes, jei suimtasis ar nuteistasis raštu kreipėsi su prašymu įstaigoje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog buvo kreipęsis raštu į Lukiškių TI-K direktorių dėl vaistų ar vitaminų iš laisvės gavimo. Be to, kaip matyti iš minėto reglamentavimo Lukiškių TI-K direktoriui palikta diskrecijos teisė pasirinkti, ar tenkinti tokį asmens prašymą. Taigi šiuo atveju pažeidimas taip pat nenustatytas.

Kaip minėta, pareiškėjas skundžiasi ir netinkamu kamerų apšvietimu, oro temperatūra bei drėgme, grindų, lubų, sienų būkle, išduodama nešvaria patalyne.

Dėl čiužinių, patalynės išdavimo teismas pažymi, kad pagal HN 76:2010 63 p. laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. HN 76:2010 65 p. draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims. HN 76:2010 66 p. nustatyta, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Pagal HN 76:2010 67 p. lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pagal HN 76:2010 26 p. gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju periodu turėtų būti 18–28 °C, o šaltuoju periodu – temperatūra 18–22 °C. Pagal HN 76:2010 22 p. gyvenamosiose patalpose natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Pagal HN 76:2010 62 p. laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.

Pažymėtina, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Šiuo atveju Lukiškių TI-K nepaneigė minėtų pareiškėjo nurodomų pažeidimų, taigi darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pažeidė HN 76:2010 22, 26, 62 ir 63 p. reikalavimus.

Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą perpildytose, kai kurių higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 4 500 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo B. E. (B. E.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui B. E. (B. E.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė