Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorės Reginos Bučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Skuodo raj., Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaruota gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. viešai niekino, skatino neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos ir viešai kurstė fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl seksualinės orientacijos t. y., jis 2019 m. birželio 8 d. po 10.51 val., tikslus laikas nenustatytas, nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą viešai niekinti, skatinti neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos ir viešai kurstyti fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl seksualinės orientacijos, iš nenustatyto įrenginio, socialiniame tinkle „Facebook“, prisijungęs prie savo „Facebook“ paskyros „V. B.“, kurios ID numeris (duomenys neskelbtini) ****, (nuoroda į profilį – https://www.facebook.com/VackaBuu), po 2019 m. birželio 8 d. 10.51 val. paskelbtu vaizdo įrašu „Lietuvoje vyksta „Baltic Pride“ festivalio eitynės už lygybę, parašė komentarą (komentaro Nr. 35), „Sudegint visus“, kuriuo pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-2384 (20), išreiškiama pozicija, kad su eitynių dalyviais reikia fiziškai susidoroti itin žiauriu būdu - sudeginant, propaguojama smurto idėja, nukreipta prieš homoseksualių asmenų grupę, tai yra, viešai žeminama, niekinama, homoseksualių asmenų grupė dėl seksualinės orientacijos. Tokiu būdu, V. B., viešai niekino, skatino neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos ir viešai kurstė fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl seksualinės orientacijos.

Kaltinamasis V. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino. Parodė, kad 2019 m. gyvenęs bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kieno vardu internetas nežinantis, koks namų IP adresas nepamenantis. Socialiniame tinklapyje „Facebook“ turi susikūręs viešai neprieinamą paskyrą „V. B.“, kuri susieta su jo elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) @gmail.com., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad įtarime nurodytu laikotarpiu, būdamas namuose minėtu adresu, naudodamasis nešiojamu kompiuteriu „Asus“ buvo prisijungęs socialiniame tinklapyje „Facebook“ prie savo paskyros ir matė įkeltą vaizdo įrašą apie Vilniuje vykusias eitynes netradicinės orientacijos žmonių. Peržiūrėjęs šį vaizdo įrašą, jį pakomentavęs. Jo komentatoriaus pavadinimas „V. B.“. Komentaras buvo šio turinio, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, „Sudegint visus“. Šį komentarą parašė emociškai sujaudintas, neturėdamas tyčios kažką pažeminti, paniekinti, sumenkinti, įžeisti, ar kurstyti fiziškai susidoroti su šios grupės asmenimis. Parašęs asmeninę nuomonę, su mintimi, kad šie žmonės susikurtų tam tikrą savo erdvę, kurioje galėtų švęsti savo šventes jų neviešinant. Tai buvo vienintelis tokio pobūdžio jo rašytas komentaras, daugiau niekur jokių įžeidžiančių komentarų nėra rašęs. Dėl parašyto komentaro nuoširdžiai gailisi, pažadantis, kad daugiau taip nesielgsiąs (2 t. b. l. 116-122).

Be kaltinamojo V. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 170 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais bei teismo ištirtais įrodymais.

Liudytojo E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad nuo 2018 m iki 2020 m., vasaros buvo VšĮ „Žmogaus teisių balsas“ direktoriumi. 2019 m. birželio 8 d. vyko eitynės „Už lygybę“. Šiuo renginiu buvo nemažas žiniasklaidos susidomėjimas, vyko tiesioginės transliacijos socialiniuose tinkluose, be to, dirbdamas VšĮ „Žmogaus teisių balsas“, kurios veikla susijusi su žmogaus teisėmis, po renginio grįžęs namo, nusprendęs patikrinti vykusių tiesioginių transliacijų komentarus, siekiant surasti neapykantos kalbos apraiškų. Patikrino „15 min“ ir „Delfi“ publikuotus įrašus „Facebook“ ir „YouTube“ socialiniuose tinkluose. Šalia įrašų esančiose komentarų skiltyse skaitė ten parašytus komentarus ir rinko galimai neapykantos kalbos kriterijus atitinkančius komentarus į sąrašą, su tikslu juos perduoti atsakingoms institucijoms. Komentarai buvo surinkti 2019 m. birželio 9 d. vakare, radęs daugiau nei 100 komentarų, kurie galėtų būti laikomi neapykantos kalbos apraiškomis. Atrinkdamas komentarus nurodė komentaro autorių, vartotojų vardus, komentaro turinį, nuorodos į vartotojų profilius, nuorodas į pagrindinį turinį, nuorodas į komentarus ir pateikė ekranų nuotraukas. 2019 m. birželio 9 d. šis jo sudarytas sąrašas elektroniniu paštu buvo perduotas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (1 t. b. l. 158-161).

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 m. birželio 19 d. pranešimu dėl neapykantos kalbos socialinėje medijoje matyti, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2019 m. birželio 10 d. gavo VšĮ „Žmogaus teisių balsas“ pranešimą su priedu, kuriame nurodyti neapykantos kalbos komentarai, paskelbti socialiniame tinkle „Facebook“ ir vaizdo įrašų platformoje „YouTube“. Prašoma pagal kompetenciją imtis veiksmų (1 t., b. l. 1-132).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2384 (20) duomenimis, visuose komentaruose, išskyrus 8 komentarą, yra viešai žeminama, niekinama, homoseksualių asmenų grupė dėl jų seksualinės orientacijos. Visuose komentaruose, išskyrus 8, 41, 65, 74, 82, 84, 85, 92, 93, 96, 104, 105 komentarus, yra viešai propaguojamos fizinio smurto idėjos, nukreiptos prieš homoseksualių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos. (Komentaro Nr. 35) vartotojas „V. B.“, (nuoroda į profilį – https://www.facebook.com/(duomenys neskelbtini)), parašė komentarą, „Sudegint visus“. Komentare autorius išreiškia poziciją, kad su eitynių dalyviais į kuriuos nurodoma įvardžiu „visus“, reikia susidoroti fiziškai itin žiauriu būdu – sudeginti. Todėl komentaras yra niekinantis homoseksualius asmenis, komentare yra propaguojama smurto idėja, nukreipta prieš homoseksualių asmenų grupę (1 t. b. l. 177-184).

Įvertinęs aptartų byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis V. B. 2019 m. birželio 8 d. po 10.51 val., tikslus laikas nenustatytas, komentaru socialiniame tinkle „Facebook“, po 2019 m. birželio 8 d. 10.51 val. paskelbtu vaizdo įrašu „Lietuvoje vyksta „Baltic Pride“, viešai niekino, skatino neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos ir viešai kurstė fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl seksualinės orientacijos. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis pagal BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalis. V. B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad viešai skatino neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos ir viešai kurstė fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl seksualinės orientacijos, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

V. B. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus idealiąja sutaptimi, anksčiau neteistas, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra. Dėl padarytų nusikaltimų pasekmių nekilo. Jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar kitaip neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Jis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme bei jos dydžiu, tik prašo išdėstyti jos mokėjimą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtinos BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalies sankcijose numatytos švelniausios bausmės rūšys – baudos, jų dydžius nustatant artimus minimaliam, numatytam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka.

Kaltinamasis V. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į kaltinamojo V. B. prašymą leisti paskirtą baudą sumokėti per ilgesnį laikotarpį nei numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas 22 straipsnio 2 dalis, į skiriamos baudos dydį, tai, kad kaltinamasis yra bedarbis, bei tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, būtent teismas nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, baudžiamuoju įsakymų paskirta bauda nustatoma sumokėti per aštuoniolikos mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos ją mokėdamas dalimis arba visą sumą iš karto.

Kaltinamajam V. B. 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b. l. 125-125), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su informacija, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, ir jam paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį – 51 MGL (2550,00 Eur) dydžio baudą.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 3 dalį – 51 MGL (2550,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę V. B. paskirti 51 MGL (2550,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą V. B. savanoriškai privalo sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.