- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-27
- Bylos Nr.
- A-39-1756-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Algirdas Taminskas, Stasys Gudynas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Serdikauskas ir Ko“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Serdikauskas ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Serdikauskas ir Ko“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus teritorinė muitinė 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 16KP-18-74 pagal T1 deklaraciją Nr. 04LTVR100000553127 įregistravo UAB „Serdikauskas ir Ko“ 970 Lt muito ir 1921 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) skolą muitinei. Muitinės įstaiga konstatavo, kad bendrovė neužbaigė nustatyta tvarka automobilio Fiat Ulysse (duomenys neskelbtini) tranzito procedūros. Todėl UAB „Serdikauskas ir Ko“ atsirado importo skola muitinei pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas) 204 straipsnį bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau vadinama - PVM Įstatymas) 14 straipsnio 13 dalį.
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau -Muitinės departamentas) 2005 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 1A-18.5-519 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 16KP-18-74.
Žemesnės instancijos teismas
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Mokestinių ginčų komisija) 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. S-492-(7-502/2005) patvirtino Muitinės departamento 2005 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 1A-18.5-519.
II.
Pareiškėjas UAB „Serdikauskas ir Ko“ (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 16KP-18-74, Muitinės departamento 2005 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 1A-18.5-519, Mokestinių ginčų komisijos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. S-492-(7-502/2005).
Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
1. Bendrovė 2005 metų kovo mėnesį pateikė Vilniaus teritorinei muitinei Ukrainos Volynės srities automobilių inspekcijos 2005 m. kovo 10 d. pažymą Nr. 276, patvirtinančią, kad automobilis Fiat Ulysse buvo įregistruotas Ukrainoje. Šis dokumentas patvirtina, jog automobilis išvyko iš Bendrijos muitų teritorijos. Ukrainos muitinė 2005 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 11/2-31/5738 informavo, jog automobilis tokiu pačiu kėbulo numeriu (duomenys neskelbtini) buvo įvežtas ir pateiktas Ukrainos muitinei. Mokesčių administratoriai nepagrįstai konstatavo, kad Ukrainos muitinės pateiktuose dokumentuose nurodyti automobilio duomenys neatitinka nurodytiems tranzito deklaracijoje. Pareiškėjo teigimu, būtent kėbulo numeris identifikuoja konkretų automobilį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų 2, 20 p.).
2. Muitinės institucijų informacinėse bazėse buvo surasta informacija apie kitokio modelio ir pagaminimo metų, nei nurodyta tranzito deklaracijoje dėl Bendrovės tranzitu vežto automobilio muitinės procedūrų užbaigimą. Tačiau tai neįrodo aplinkybės, kad pareiškėjas nepateikė konkretaus tranzitu vežto automobilio muitiniam tikrinimui. Bendrovė nėra atsakinga už tinkamą informacijos įtraukimą į muitinės įstaigų registracijos žurnalus ir negali atsakyti už tai, ko neatliko užsienio valstybės muitinės įstaigos.
3. Esant visiems įrodymams, kad automobilis Fiat Ulysse išvyko iš Lietuvos Respublikos ir yra įregistruotas Ukrainoje, teritorinės muitinės viršininkas arba jo įgaliotas muitinės pareigūnas turėjo priimti sprendimą įforminti pažymą apie automobilio pripažinimą išvežtu iš Lietuvos muitų teritorijos, tačiau šios pareigos neatliko. Todėl pažeidė 1998 m. rugsėjo 18 d. Muitinės departamento įsakymu Nr. 205 patvirtintos Nepateiktų muitinei prekių arba neįvykdytų muitinės sankcionuotų veiksmų muitinio įforminimo tvarkos 6 punkto reikalavimus.
3. Muitinės ar teisėsaugos įstaigos nėra nustačiusios fakto, kad tranzitinė prekė nebuvo išvežta iš šalies teritorijos, ir pareiškėjui ar kitam asmeniui nėra taikiusios teisinės atsakomybės už tranzitinės prekės neišgabenimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 200 str.), netikrų dokumentų pagaminimą, tikrų dokumentų klastojimą, ar netikrų ar suklastotų dokumentų panaudojimą ar realizavimą (BK 300 str.). Tai patvirtina, kad pareiškėjas automobilį Fiat Ulysse po muitinio patikrinimo ir muitinių procedūrų sutvarkymo išgabeno iš Lietuvos Respublikos.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius nesutikimo su skundu argumentus:
1. UAB „Serdikauskas ir Ko“ pagal deklaraciją Nr. 04LTVR100000553127 teisės aktais nustatyta tvarka neužbaigė tranzito procedūros ir nepateikė dokumentų, kurių pagrindu muitinė galėtų laikyti ją užbaigta. 2004 m. spalio 17 d. raštu pareiškėjas informavo muitinę, jog automobilis Fiat Ulysse išgabentas iš Bendrijos muitų teritorijos ir kaip įrodymą pateikė bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinio Nr. 4VR10305651 (2004 m. rugpjūčio 28 d.) trečiąjį egzempliorių, pažymėtą Lenkijos muitinės (Zosin) spaudais. Tačiau minėtas automobilis nebuvo pateiktas Lenkijos muitinės kontrolei, o spaudai, sudėti ant pateiktos eksporto deklaracijos, suklastoti. Tai patvirtina Lenkijos Respublikos finansų ministerijos Muitų ir akcizų kontrolės įstaigos (centrinė muitinės įstaiga) Muitinės departamento 2004 m. spalio 4 d. rašto TC20 Nr. 1KP-04-2983 IV dalyje darytas įrašas ir 2005 m. kovo 9 d. atsakymas.
2. Ukrainos muitinė 2005 m. gegužės 20 d. rašte nepatvirtino, jog automobilis Fiat Ulysse reeksportuotas iš Lietuvos ir buvo įvežtas į Ukrainos muitų teritoriją bei pateiktas Ukrainos muitinei. Ukrainos muitinės atsakyme nurodytas Fiat Scudo modelio (ne Fiat Ulysse) automobilis, duomenys neskelbtini, pagamintas 2000 m. (ne 1996 m.), žalios spalvos, pagal pridedamas kitų Ukrainos muitinei pateiktų dokumentų kopijas (transporto priemonės registracijos, pirkimo - pardavimo dokumentų) nepatvirtina, jog jis Ukrainos muitinei buvo pateiktas iš Lietuvos Respublikos pagal 2004 m. rugpjūčio 28 d. Bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinį Nr. 4VR1030565l (5 dienomis anksčiau nei išgabentas iš Lietuvos).
3. Vilniaus teritorinė muitinė, nustačiusi, kad negauti įrodymai apie minėto automobilio tranzito procedūros užbaigimą, tarptautinių sutarčių pagrindu kreipėsi į užsienio šalių muitinių tarnybas, o joms nepatvirtinus automobilio įvežimo į jų šalį fakto, pagrįstai pareikalavo, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, jog šis automobilis išgabentas iš Bendrijos. 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, (toliau – Įgyvendinimo reglamentas) 365 straipsnio 1- 3 dalys numato, kad tranzito procedūra laikoma užbaigta procedūros vykdytojui pateikus ne bet kokius dokumentus ar jų kopijas, o tik šiose nuostatose nurodytus dokumentus ar atitinkamai patvirtintas jų kopijas. Pareiškėja nepagrįstai teigė, jog įvykdė savo pareigą dėl įrodymų pateikimo, kadangi nepateikė muitinei minėtoms teisės aktų nuostatoms atitinkančių įrodymų apie tranzito procedūros užbaigimą. Todėl skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus tiek pareiškėjo, tiek teritorinės muitinės nurodytas aplinkybes ir visus pateiktus įrodymus, teisingai taikius teisės aktus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo išdėstė atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus. Be to, nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog muitinė nesivadovavo 1998 m. rugsėjo 18 d. Muitinės departamento įsakymu Nr. 205 patvirtintos Nepateiktų muitinei prekių arba neįvykdytų muitinės sankcionuotų veiksmų muitinio įforminimo tvarkos 6 punktu. Vilniaus teritorinės muitinės teigimu, pareiškėja, kaip procedūros vykdytoja, neįrodė, kaip to reikalauja Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos, jog prekė yra išgabenta iš Bendrijos muitų teritorijos į paskirties šalį.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2006 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad Lietuvos muitinės administracija (Muitinės departamentas) iš Ukrainos muitinės administracijos (Ukrainos valstybinės muitų tarnybos) įrodymus gavo nustatyta tvarka, todėl jie yra leistini įrodymai administracinių bylų teisenoje (1993 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais 1 str. 2 d., 2 str. 1 d., 4-10 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).
Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai vertintini kompleksiškai ir iš jų turi būti daromos išvados, ar pareiškėjas užbaigė 2004 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą tranzito procedūrą. Pareiškėjas Bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinio Nr. 4VR1030565I (2004 m. rugpjūčio 28 d.) 44 langelyje bei T1 deklaracijoje Nr. 04LTVR100000553127 nurodė pateikiamus dokumentus, taip pat 2004 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą Nr. 536232 dėl automobilio Fiat Ulysse (žalios spalvos, pagaminto 1996 m. kovo 1 d., duomenys neskelbtini, 89 KW, variklio numeris nenurodytas). Ukrainos muitinės pateikta medžiaga patvirtina, kad 2004 m. rugpjūčio 22 d. Ukrainos Jagodyn muitinėje deklaruotą analogišku kėbulo numeriu (duomenys neskelbtini) automobilį Fiat Scudo (pagamintą 2000 m., variklis duomenys neskelbtini, tūris 1998 CMQ) deklarantas I. K. 2004 m. rugpjūčio 19 d. pirko pagal sąskaitą faktūrą 38/378. Automobilį Fiat Scudo identifikuoja ir variklio numeris. Pildydamas 2004 m. rugpjūčio 28 d. pažymą – sąskaitą Nr. 536232 dėl automobilio Fiat Ulysse pareiškėjas nurodė, kad šio automobilio variklis neregistruotas. Todėl teismas padarė išvadą, kad Ukrainos muitinės 2005 m. gegužės 20 d. rašte Nr. 11/2-31/5738 ir jo prieduose nurodytas lengvasis automobilis Fiat Scudo nei pagal jį apibūdinančių duomenų visumą, nei pagal jo pirkimo datą bei sandorio šalis, nei pagal pateikimo Ukrainos muitinei datą negali būti laikomas tuo pačiu automobiliu, kurį pareiškėjas nurodė pradėdamas aptariamą tranzito procedūrą. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėjo argumentų, kad Ukrainos muitinei buvo pateiktas iš Lietuvos Respublikos reeksportuotas automobilis Fiat Ulysse.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamuose sprendimuose įvertinti visi dokumentai. Pareiškėjas nei atsakovui, nei Mokestinių ginčų komisijai ginčo nagrinėjimo metu nepateikė jokių naujų įrodymų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad priimant sprendimus nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus įrodymus.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė Įgyvendinimo reglamento 365 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas atitinkančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis užbaigė automobilio Fiat Ulysse tranzito procedūrą ir jis yra nustatyta tvarka išvežtas iš Bendrijos muitų teritorijos. Todėl tretysis suinteresuotas asmuo neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjo nurodyto 1998 m. rugsėjo 18 d. Muitinės departamento įsakymu Nr. 205 patvirtintos Nepateiktų muitinei prekių arba neįvykdytų muitinės sankcionuotų veiksmų muitinio įforminimo tvarkos 6 punkto. Teismas pažymėjo, kad skolos muitinei atsiradimo ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindai yra skirtingi ir vienas su kitu nesusiję.
Remdamasis byloje ištirtais įrodymais teismas konstatavo, kad tretysis suinteresuotas asmuo Bendrijos muitinės kodekso nuostatas bei PVM įstatymo normas taikė teisingai ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Muitinės departamentas bei Mokestinių ginčų komisija įvertino visas faktines aplinkybes bei įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus. Byloje teismas nenustatė, kad Mokestinių ginčų komisija, atsakovas ar tretysis suinteresuotas asmuo priimant pareiškėjo ginčijamus sprendimus, būtų pažeidę pareiškėjo nurodytą objektyvumo principą. Tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėjas.
IV.
Pareiškėjas UAB „Serdikauskas ir Ko“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Pareiškėjas UAB „Serdikauskas ir Ko“ taip pat prašo kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu pateikti preliminarų nutarimą šiais klausimais:
1. Ar Įgyvendinimo reglamento 365 straipsnio ir bendrijų muitinės kodekso 92 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir suprantamos kaip numatančios pareigą asmeniui, pateikiančiam bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinio tinkamą trečiąjį egzempliorių, papildomai įrodinėti, kad ES valstybių narių ir trečiųjų valstybių muitinių pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas.
2. Ar Įgyvendinimo reglamento 365 straipsnio nuostatos suteikia teisę asmeniui įrodinėti Bendrijos bendrosios tranzito procedūros tinkamą užbaigimą ir kitais įrodymais, tiesiogiai nenumatytais 365 straipsnyje, taip pat ir įrodymus, kad prekės paliko ES bendrąją rinką.
Be pirmosios instancijos teismui pateiktų motyvų, pareiškėjas nurodė šiuos argumentus:
1. Aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja mokestines pasekmes, ir mokesčių įstatymų pažeidimus, turi įrodyti mokesčių administratorius.
2. Bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinio Nr. 4VR10305651 (2004 m. rugpjūčio 28 d.) trečiasis egzempliorius su Lenkijos muitinės (Zosin) spaudais patvirtina, jog automobilis Fiat Ulysse buvo pateiktas Lenkijos muitinės kontrolei ir buvo išvežtas iš Europos Sąjungos teritorijos. Toks įrodymas yra tinkamas įrodymas apie tranzito procedūros užbaigimą Įgyvendinimo reglamento 365 straipsnio 2 dalies prasme. Šios aplinkybės neginčijo ir nepaneigė ginčą nagrinėjusios institucijos ir teismas.
3. Lenkijos centrinės muitinės įstaigos 2005 m. vasario 25 d. raštas Nr. KC-V-8612-747/04MOC/7888 negali būti laikomas tinkamu rašytiniu įrodymu, paneigiančiu bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinio Nr. 4VR10305651 (2004 m. rugpjūčio 28 d.) trečiajame egzemplioriuje esančius Lenkijos muitinės (Zosin) spaudus. Lenkijos centrinė muitinės įstaiga atsakyme nurodo tik spėliones ir prielaidas, apie tai, jog spaudai gali būti suklastoti. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo tokį Lenkijos centrinės muitinės įstaigos atsakymą kaip įrodymą atmesti ir jo nevertinti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Lenkijos centrinė muitinės įstaiga ar kitos Lenkijos muitinės įstaigos turi įgalinimus spręsti apie dokumentų, spaudų ir pan. klastojimą. Pareiškėjo žiniomis, Lenkijos Respublikoje nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame būtų konstatuota, kad spaudai ant nurodyto dokumento (Nr. 4VR10305651) yra suklastoti. Be to, Lenkijos centrinės muitinės įstaigos 2005 m. vasario 25 d. raštas nėra procesinis dokumentas, kuriame būtų konstatuojamas spaudo klastojimo faktas. Tam, kad užsienio valstybės dokumentą būtų galimą naudoti teisme kaip įrodymą yra privalu laikytis nustatytų įrodymų išreikalavimo, pateikimo ir kitų taisyklių (Ministrų Tarybos Reglamente Nr. 1206/2001 ir kt.). Tarpinstitucinis informacinio pobūdžio susirašinėjimas negali būti vertinamas kaip tinkamas ir leistinas įrodymas byloje.
4. Bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinio Nr. 4VR10305651 (2004 m. rugpjūčio 28 d.) trečiasis egzempliorius su Lenkijos muitinės (Zosin) spaudais nebuvo paneigtas kitais byloje esančiais leistinais ir tinkamais įrodymais.
5. Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi Įgyvendinimo reglamento 365 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ir ketindama patikrinti 2005 m. kovo 10 d. Ukrainos Volynės srities automobilių inspekcijos pažymą Nr. 276, privalėjo kreiptis ne į Ukrainos Respublikos muitinę su paklausimu ar lengvasis automobilis kirto Ukrainos Respublikos sieną, o į Ukrainos Respublikos Volynės srities Lucko automobilių inspekciją.
6. Byloje esantys įrodymai, t. y. oficialios Ukrainos institucijos pažyma, patvirtina faktą, jog automobilis atvyko į Ukrainos teritoriją ir dabar joje yra. Pareiškėjas nėra atsakingas už tinkamą informacijos įtraukimą į muitinės įstaigų registracijos žurnalus ir negali atsakyti už tai, ko neatliko užsienio valstybės muitinės įstaigos.
7. Įgyvendinimo reglamento 365 straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti suprantamos, kaip leidžiančios pateikti vykdytojui bet kokius teisėtus dokumentus, kurie gali faktiškai įrodyti bendrijos tranzito procedūros baigtumą. Šioje byloje tranzito procedūros baigtumą liudiją ne tik pareiškėjo pateiktas bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinio Nr. 4VR10305651 (2004-08-28) trečiasis egzempliorius su Lenkijos muitinės (Zosin) spaudais, bet ir ta aplinkybė, kad šioje byloje minimi automobiliai yra užregistruoti Ukrainoje. Aiškinant teisės normų tikslą, kaip ne kartą yra pabrėžęs Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, svarbu atkreipti dėmesį į teisės akto preambulėje numatytus tikslus. Įgyvendinimo reglamento preambulės 3 punktas numato šio teisės akto tikslus, t. y. paprastesnės ir aiškesnės bendrijos tranzito taisyklės turi būti naudingesnės ir verslui, ir muitinės paslaugoms. Vadinasi, įstatymo leidėjas įgyvendinimo reglamento 365 straipsniu nesiekė atimti galimybės iš ūkio subjektų kitais teisėtais būdais įrodyti, kad bendrijos tranzito procedūra yra baigta.
8. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme akcentuojama ta aplinkybė, ar galima įrodyti, kad prekė paliko ES bendrąją rinką (Generalinio advokato nuomonė C-405/03 Class International BV v Unilever NV and Others, 36 paragrafas). Šiuo atveju akivaizdu, kad automobiliai paliko ES bendrąją rinką, kadangi jie yra registruoti Ukrainoje. Vadinasi, šiuo atveju nėra jokio pavojingo veiksmo ar žalos ES bendrajai rinkai ar bendrijų vieningai muitų sistemai. Vadinasi, pareiškėjas yra įvykdęs savo pareigą bendrijos tranzito procedūroje - automobiliai yra išvežti iš ES. Nėra jokių Europos Bendrijų Teisingumo Teismo pripažįstamų kriterijų, kurie leistų nustatyti pareiškėjo kaltę (C-222/01 British American Tobacco, 71 paragrafas) dėl tariamo bendrijos muitinės taisyklių pažeidimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas tinkamai neįrodė bendrijos tranzito procedūros užbaigimo. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į prekių tipą - ar tai yra prekės apmokestinamos itin dideliais muitais (mokesčiais), kurių vengimas gali padaryti esminę žalą bendrijų finansiniams interesams bei muitų sąjungai (T-53/02 Ricosmos BV v Commission, 106 paragrafas).
9. 2000 m. gruodžio 20 d. ES ir EEE Bendrajame tranzito komitete buvo priimtas Sprendimas Nr. 1/2000. Šio sprendimo 39 straipsnis reglamentuoja iš esmės tapačius teisinius santykius, kaip ir Įgyvendinimo reglamento 365 straipsnis. Sprendimo 39 straipsnio 2 dalis numato galimybę vykdytojui pateikti ne būtinai muitinės dokumentus, liudijančius, kad prekės pristatytos į paskirties vietą. Vadinasi, yra pagrindas teigti, kad aiškinant teleologiniu ir sisteminiu būdu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad priimdamas Įgyvendinimo reglamentą įstatymų leidėjas 365 straipsnio 2 ir 3 dalis turėjo omenyje ir kitus dokumentus, kuriais galima įrodyti bendrijos tranzito procedūros užbaigimą bei prekės išvežimą iš bendrosios rinkos.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Be pirmosios instancijos teismui pateiktų motyvų, atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėjas 2004 m. rugpjūčio 28 d. įformintoje tranzito deklaracijoje paskirties muitinės įstaiga, į kurią privalėjo būti pristatytas tranzitu gabenamas nurodytas automobilis, deklaravo Raigardo muitinės postą Lietuvoje (ne Lenkijos Zosin muitinės įstaigą). Todėl nepagrįsti apelianto skundo teiginiai, jog pareiškėjas Bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinio Nr. 4VR10305651 trečiasis egzempliorius su Lenkijos muitinės spaudais yra tinkamas įrodymas apie tranzito procedūros užbaigimą. Be to, Lenkijos muitinė vienareikšmiškai nurodė, jog aptariamas automobilis Lenkijos muitinės kontrolei nebuvo pateiktas.
2. Bendrijos muitinės kodekso 365 straipsnio 3 dalyje numatytas baigtinis sąrašas dokumentų, kuriuos išvykimo šalies muitinės įstaiga priima kaip įrodymą, kad tranzito procedūra laikoma užbaigta. Pareiškėjas muitinei nepateikė leistinų įrodymų apie šios procedūros užbaigimą. Todėl nepagrįsti apelianto priekaištai, jog tranzito procedūros Vilniaus muitinė neužbaigė pagal jo pateiktą Ukrainos Respublikos Volynės srities Lucko autoinspekcijos išduotą dokumentą (neaišku kam išduotą bei nesuteikiantį informacijos apie konkretaus automobilio įvežimą į Ukrainos muitų teritoriją bei pateikimą muitinei ir jo įregistravimą).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo išdėstė pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnyje ir šio kodekso įgyvendinimo reglamento 365 straipsnyje nustatyta, kad tranzito procedūra laikoma baigta, kai prekės ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2004 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus teritorinės muitinės Savanorių krovinių poste pradėjo tranzito procedūrą reeksportuojamam žalios spalvos lengvajam automobiliu Fiat Ulysse, pagamintam 1996 m., duomenys neskelbtini. Pareiškėjas deklaravo, kad automobilis bus išvežtas iš Lietuvos muitų teritorijos į Ukrainą iki 2004 m. rugpjūčio 29 d. per Raigardo kelio postą. Tačiau Raigardo kelio poste nei automobilis, nei jo gabenimo dokumentai nebuvo pateikti. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija.
Kaip tranzito procedūros užbaigimo įrodymą pareiškėjas pateikė muitinei BAD eksporto rinkinio trečiąjį egzempliorių, pažymėtą Lenkijos muitinės (Zosin) spaudais. Tačiau, kaip pranešė Lenkijos muitų ir akcizų kontrolės departamentas, automobilis Fiat Ulysse, duomenys neskelbtini, Lenkijos muitinei nebuvo pateiktas, o Zosino muitinės pareigūnas, kurio spaudais pažymėta eksporto deklaracija, deklaracijoje nurodytą pažymėjimo spaudais dieną nedirbo (b. l. 64).
Ukrainos, į kurią turėjo būti nugabentas automobilis, muitinės tarnyba pranešė, kad Į Ukrainos muitų teritoriją su aukščiau paminėtu kėbulo numeriu buvo įvežtas automobilis Fiat Scudo, pagamintas 2000 metais. Be to, šis automobilis į Ukrainos muitų teritoriją buvo įvežtas anksčiau, nei pareiškėjas pradėjo automobilio Fiat Ulysse tranzito procedūrą Vilniaus teritorinėje muitinėje (b. l. 69-75).
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnio ir šio kodekso įgyvendinimo reglamento 365 straipsnio nuostatas pareiškėjui tenka prievolė šiuose teisės aktuose nustatytais įrodymais įrodyti, kad tranzito procedūra buvo užbaigta.
Aukščiau paminėtos aplinkybės davė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos administraciniam teismui prieiti prie išvados, kad įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėjo argumentų, jog Ukrainos muitinei buvo pateiktas lengvasis automobilis Fiat Ulysse, pagamintas 1996 metais.
Kaip vieną iš įrodymų, kad automobilis Fiat Ulysse buvo išvežtas į Ukrainą, pareiškėjas pateikė Ukrainos Respublikos Volynės srities automobilių inspekcijos skyriaus 2005 m. kovo 10 d. pažymos Nr. 276 kopiją, kurioje nurodytas automobilio Fiat Ulysse registravimo ir išregistravimo iš įskaitos faktas. Tačiau ši pažyma pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento 365 straipsnio nuostatas nelaikytina tinkamu įrodymu, patvirtinančiu tranzito procedūros užbaigimą. Be to, ši pažyma nėra nustatyta tvarka legalizuota. Todėl nėra leistinas įrodymas byloje. Dėl šių aplinkybių netenkintinas ir pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą prašant išaiškinti Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnį ir šio kodekso įgyvendinimo reglamento 365 straipsnį ar asmuo turi teisę įrodinėti tranzito procedūros užbaigimą ir kitais įrodymais, kurie nenumatyti paminėtuose teisės aktuose, nes tokių leistinų įrodymų pareiškėjas nepateikė. Dėl to atsakymas į keliamą klausimą nėra aktualus šios administracinės bylos ginčo dalykui.
Pirmosios instancijos administracinis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 81 str., 86 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Serdikauskas ir Ko“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.