Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-150-865/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-10
Bylos Nr.
1-150-865/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
V. P.
Civilinis ieškovas
V. K.
Civilinis atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Audronė Petronytė, Kęstutis Tamulynas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-150-865/2011
1-10-1-00642-2008-5
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ramunei Žičkutei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,kaltinamajam V. P.,kaltinamojo gynėjui advokatui Kęstučiui Tamulynui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. K.,nukentėjusiosios advokatei Audronei Petronytei,Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Justinai Kaminskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, ūkininkaujantis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį,-

teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. P. 2008 m. kovo 15 d., apie 21.25 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „Hansa Lizingas“ priklausantį automobilį „Mitsubishi L 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas juo Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti nuo miesto centro pusės, trečia eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) (toliau - Kelių eismo taisyklių) 117.7, 145, 199 ir 207 punktų reikalavimus, tai yra, privažiavęs reguliuojamą Ukmergės - Pašilaičių - Žadeikos gatvių sankryžą, kurioje jo atžvilgiu degė judėjimą draudžiantis geltonas šviesoforo signalas, nesustojo prieš STOP liniją, šviesoforą ar kertamą važiuojamąją dalį, įvažiavo į sankryžą, kur prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudo kitiems eismo dalyviams; suko sankryžoje į kairę, - į Pašilaičių gatvę, tokiu būdu sudarydamas kliūtį nedavė kelio Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies priešingos krypties antra eismo juosta tiesiai per sankryžą važiavusiam automobiliui „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam V. K., kuri pažeisdama Kelių eismo taisyklių (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) 117.7. ir 207 punktų reikalavimus nesustojo prieš STOP liniją, šviesoforą ar kertamą važiuojamąją dalį ir į Ukmergės - Pašilaičių - Žadeikos gatvių sankryžą įvažiavo jos atžvilgiu degant judėjimą draudžiančiam geltonam šviesoforo signalui, ko pasekmėje susidūrus transporto priemonėms, automobilį „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusi V. K. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, jog 2008 m. kovo 15 d., apie 21.25 val., tamsiu paros metu nuo miesto pusės Pašilaičių g. link jis iš Ukmergės gatvės važiavo 30-40 km/val. greičiu namo. Buvo drėgna, dulksna, sniego nebuvo. Šalia jo keleivio sėdynėje sėdėjo jo tėtis A. P.. Matomumas buvo geras, jo automobilio valytuvai veikė, langus jis retsykiais valė. Pirmoje juostoje buvo lėtėjimo kelias, antra kelio juosta vedė tiesiai, ketvirta juosta buvo galima pasukti į kairę. Iš šono nebuvo nei vieno automobilio. Jis persirikiavo į ketvirtą kelio juostą likus 300 metrų iki sankryžos. Važiuodamas ruošėsi sukti į kairę pusę, į Pašilaičių gatvę, sukant greitis buvo apie 30 km/val. Priešais jį važiavęs automobilis sustojo sankryžoje ir praleido kitą automobilį, suko į kairę pusę. Toliau matėsi automobilių šviesos nuo Ukmergės gatvės. Jam, V. P., priartėjus prie sankryžos, kai jis buvo ties pėsčiųjų perėja, jis pastebėjo, kad šviesoforo signalas užsidega geltonas, t.y. kai jis priartėjo prie sankryžos užsidegė geltonas šviesoforo signalas po žalio šviesoforo signalo. Priešingoje kelio pusėje automobilio šviesos matėsi per atstumą, toliau. Kadangi kelio danga buvo šlapia, sustojęs jis būtų trukdęs, dėl to jis, V. P., tęsė manevrą. Važiuodamas ketvirta kelio juosta suko į kairę pusę, posūkis buvo 90 laipsnių, danga buvo šlapia, linija buvo punktyrinė, važiuoti greičiau buvo neįmanoma. Kito automobilio šviesos iš Ukmergės g. priartėjo staiga. Jis, V. P., nesitikėjo, kad kažkas gali kirsti sankryžą per geltoną šviesoforo signalą, jis mirksėjo. Jis stebėjo ką daro prieš jį sukantis automobilis, jie prasilenkė, vienas kitam netrukdė. Į jo automobilį kitas automobilis trenkėsi priekiu. Smūgis buvo gana stiprus. Visureigis svėrė kokias 2 tonas, jis buvo nublokštas 10-12 metrų. Jo automobilio buvo sugadinta priekinė dalis: sparnas, rėmas, pagrindinė konstrukcija. Jo vairuojamas automobilis iki avarijos buvo tvarkingas, duotas draugo, priklauso UAB „Miedna“, kurioje dirba draugas R. D.. Automobilis po to buvo suremontuotas. Kito automobilio iš žvilgsnio buvo taip pat sugadinta priekinė dalis. Automobilių valstybinių numerių šiuo metu jis neprisimena. Kitame automobilyje sėdėjo du ar trys asmenys. Po smūgio jis ir tėtis išlipo. Labai greitai privažiavo policijos patrulių ekipažas, kuris iškvietė kitus policijos pareigūnus. Policija formino eismo įvykį. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvyko kažkokia greitosios medicinos pagalbos mašina, kuri greit išvažiavo. Po to sekanti medikų mašina išvežė V. K.. Tuomet atvyko policijos pareigūnai ir jie ėmė braižyti eismo įvykio schemą. Laukė tralo, kad nuo kelio pašalintų automobilį. Atvyko trečias policijos ekipažas ir jie nuvažiavo į Giraitės g. 3, Vilniuje tikrinti neblaivumo. Po įvykio jam, V. P. neteko kalbėti su kito automobilio keleiviais ir vairuotoja. Po įvykio nukentėjusiąją jis matė labai trumpai, nes ją išsivežė medikai. Ant kelio buvo stiklo šukių, automobilių dalių plastmasių, didžioji skeveldrų dalis buvo to kito „Nissan“ automobilio. Įvykio metu jis buvo blaivus, jam buvo padaryti nežymūs sužalojimai, į medikus jis nesikreipė. Nesutinka su pareikštu nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu, nežino, iš kokių lėšų atlygintų žalą, šiuo metu jis ūkininkauja, gyvena pas senelius, turto turi: nedidelę kaimo sodybėlę, piniginių lėšų neturi.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. K. parodė, jog tą dieną apie 18.00 val. pas ją atvyko duktė su anūke. Mergaitei pakilo temperatūra. Tuomet ji, V. K., pasiūlė nuvažiuoti į PC „Maxima“, kurioje yra budinti vaistinė. Jos išvažiavo kartu su dukra, du sūnūs ir anūkė liko namuose. Joms važiuojant, jai, V. K., vairuojant apie 50 km/val. greičiu vidurine kelio juosta, sankryžoje mirktelėjo žalias šviesoforo signalas, priešais jokių automobilių nebuvo. Jos kelias buvo pagrindinis. Kirtus ant kelio esančią salelę, staiga iš kairės pusės atsirado automobilis, kuris padidino greitį. Jame sėdėjo vienas asmuo. Duktė tespėjo pasakyti: „Mama, stabdyk“. Jokio stabdymo nebuvo, ji trenkėsi automobiliu į tą kitą automobilį. Automobilis buvo nublokštas į šoną, sustojo. Po smūgio ji, V. K., sėdėjo laikydama automobilio vairą, o dukra negalėjo ištraukti kojų. Nepažįstamas vyras atidarė automobilio duris ir ištraukė jos kojas. Tuomet jis čiupo automobilio raktelį ir jį numetė, nes iš automobilio sklido dujos. Jai, V. K., tas vyras padėjo išlipti. Jos galva tvinksėjo, kojose nebuvo jėgos. Ją pasodino ant kelkraščio. Pagal iškvietimą važiuojančios greitosios medicinos pagalbos medikai iškvietė kitą greitąją medicinos pagalbą. Ji, V. K., negalėjo stovėti, kažkas buvo nutikę jos kojoms. Medikai jai suleido vaistų, davė tabletę. Ji drebėjo, jai buvo silpna. Greitai atvažiavo antras medikų ekipažas. V. P. buvo priėjęs prie jos dukters, tarp jų įvyko nemalonus pokalbis. Pokalbio šiuo metu ji neprisimena. Ją, V. K., išvežė į ligoninę. Paėmė kraują. Buvo nustatyti, jog jai pažeisti kelio sąnariai: suskaldytas kelio sąnarys, pažeisti kaklo slanksteliai, t.y. 3 kaklo slankstelis, nevaldė kairės rankos, ji ir šiuo metu pastoviai tirpsta. Po įvykio ji negalėjo pasukti galvos, keliai buvo pasruvę krauju tuoj po įvykio. Iki šiol negali savarankiškai apsirengti, nešti daiktų, dirbti. Yra nepilnavertė. Planuojama jai atlikti stuburo operacija. Ji atsisakė darbo dėl sveikatos. Ilgą laiką dėl sveikatos praleido namuose. Jos vairuotojos stažas nuo 1995 metų. Ji vairavo automobilį blaivi. Civilinį ieškinį palaiko.

Atsiliepimas

Teisiamajame posėdyje civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė paaiškino, kad visi atsikirtimai į pareikštus ieškovės reikalavimus išreikšti civilinio atsakovo atsiliepime. Pateikti dokumentai, kuriais grindžiami nuostoliai, buvo įvertinti. Buvo apskaičiuotos 266.55 Lt gydymo išlaidos. Kitos išlaidos pripažintos nepagrįstos, nes arba neįmanoma nustatyti, kas įsigyta pagal pateiktus čekius, arba medikamentai nėra pateikti. Nėra galimybės išsiaiškinti kieno yra pateikti viešojo transporto kelionės talonėliai bei kokiu tikslu jie buvo naudojami. Didžioji dalis pateiktų talonėlių yra 2010 metų. Nėra ryšio su įvykiu. Ieškovė naudojosi transporto priemonėmis, kelionės išlaidos yra įprastos žmogaus gyvenimui. Dėl automobilio ,,Lietuvos draudimas“ apskaičiavo 21491 Lt nuostolį. Draudiko suma neturtinei žalai atlyginti ribojama 500 eurų.

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. K. parodė, kad tą dieną jos su mama apie 50 km/val. greičiu važiavo automobiliu „N. T.“ vairuojamu mamos, į parduotuvę, į vaistinę. Važiuodamos šnekėjosi, aplinką matė. Buvo vakaras. Jos įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui ir labai netikėtai priešais jas išvažiavo šonu išsukęs automobilis, į kurį jų automobilis trenkėsi. Kitų automobilių sankryžoje nebuvo. Tas kitas automobilis buvo tamsus džipas, jame sėdėjo du vyrai. Automobilį vairavo kaltinamasis, antras žmogus sėdėjo šalia vairuotojo. Prieš smūgį ji spėjo mamai pasakyti „Stabdyk“, tačiau smūgis buvo neišvengiamas. Smūgis buvo stiprus. Po smūgio ji, L. K., sukniubo, nes atgal lenkėsi oro pagalvė. Po įvykio ji negalėjo iš automobilio iškelti kojų. Jos mama buvo šoke. Nepažįstamas vyras ištraukė automobilio raktelį, iš automobilio sklido dūmai. Po to tas vyras iš automobilio ištraukė jos mamą. Ji, L. K., išlipo. Išlipusi ji nesuprato, kur yra tas kitas automobilis, jis buvo nusviestas toli. Ji nėjo prie to kito automobilio. Iš to kito automobilio išlipo du žmones. To džipo kampas buvo sumaitotas. Prie jų buvo privažiavę keli policijos, medikų ekipažai. Įvykio vietoje su V. P. ji nebendravo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, jog jis tuo momentu su tėvais važiavo iš Ukmergės g. link Pašilaičių kraštine kelio juosta nuo miesto pusės, sankryžoje turėjo sukti į kairę pusę. Už jo važiavo automobilis „Mitsubishi L 200“. Tai buvo džipas. Ar buvo kitų automobilių, jis neprisimena, buvo vakaras, automobilių kelyje buvo mažiau. Automobilis „Mitsubishi L 200“ prie sankryžos stovėjo už jo, kol jis praleidinėjo automobilius. Jis, A. K., įvažiavo į sankryžą degant žaliam, mirksinčiam šviesoforo signalui. Prisimena, jog priešingoje pusėje iš tolo atvažinėjo automobilis. Išvažinėdamas iš sankryžos, pažiūrėjo į savo automobilio šoninės kairės pusės automobilio veidrodėlį ir pamatė, jog įvyko autoavarija. “Mitsubishi L 200“ dešinysis priekinis kampas trenkėsi su kito automobilio priekiu. Susidūrimo metu šviesoforo spalvos nematė. Padarė prielaidą, jog kitas automobilis iš paskos jo turėjo įvažiuoti degant geltonam ar raudonam šviesoforo signalui. Tėvus nuvežė namo, nusprendė liudyti ir grįžo į autoįvykio vietą. Prie „Mitsubishi L 200“ buvo du žmonės. V. P. sugrįžęs į įvykio vietą jis paklausė, ar niekas nenukentėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. D. parodė, jog įvykio dieną V. P. turėjo padėti jam parvaryti automobilį iš Šiaurės miestelio į Žalgirio gatvę. V. P. vairavo automobilį „Mitsubishi L200“, kuris priklauso UAB „Miedna“, t.y. tuo metu automobilis priklausė lizingo bendrovei „Swedbank lizingas“. Jis, R. D., UAB „Miedna“ dirba vadybininku, bendrovės savininkas V. D.. Po jų išsiskyrimo, kai V. P. sėdo į jų firmos automobilį, autoįvykis įvyko maždaug valandos bėgyje. Jis, R. D., išsiskyręs su V. P., sėdo į kitą automobilį ir nuvažiavęs namo laukė, kol atvyks su kitu automobiliu jo draugas. Po autoįvykio jam V. P. paskambino apie 18.00 val. ir pranešė, kad įvyko autoavarija. Jis, R. D., nuvyko į įvykio vietą, pažiūrėjo, kas nutiko, apsisuko ir išvažiavo. Buvo įvykio vietoje apie 15 min. Jų automobilis buvo draustas. Įvykio vietoje V. P. buvo su tėvu. Jis, R. D., nieko neklausinėjo. Draudimo bendrovė žalą už automobilį jiems atlygino.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. D. parodė, jog automobilis „Mitsubishi L 200“, valstybinių numerių neprisimena šiuo metu, su kuriuo V. P. pateko į autoavariją, priklausė jo vadovaujamai įmonei. Tuo metu automobilis buvo tvarkingas, buvo tvarkoje visi jo dokumentai. Įmonėje šį automobilį jie naudojo darbo reikmėms. Draudimo bendrovė tikriausiai žalą atlygino, jis neprisimena. Jis nežino aplinkybių, kodėl Vilniuje automobilį vairavo V. P..

Ekspertizės akte Nr. 11-1025(10) nurodyta, kad tikėtina eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilis „N. T.“, vairuotojai V. K. važiuojant Ukmergės gatve link miesto centro per sankryžą su P. Ž. - Pašilaičių gatvėmis apie 50 km/h greičiu, gatvių važiuojamų dalių sankirtoje priekine dalimi trenkėsi į apie 30 km/val. greičiu judėjusio automobilio „Mitsubishi L 200“, kurio vairuotojas V. P., važiuodamas Ukmergės gatve nuo miesto centro sankryžoje suko į kairę link Pašilaičių gatvės, dešiniojo šono priekinę dalį. Atsitrenkimo pasekoje automobilis „N. T.“ pasisuko pagal laikrodžio rodyklę apie 51 laipsnių kampu ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Smūgio į dešinio šono priekinę dalį pasekoje automobilis „Mitsubishi L 200“ keitė judėjimo kryptį į kairę ir nuriedėjęs apie 23 m atstumą sustojo Pašilaičių gatvės kairėje pusėje, padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Betarpiškai prieš automobilio „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkimą, automobilis „Mitsubishi L 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. P., važiavo apie 30 km/val. greičiu. Betarpiškai prieš susidūrimą su automobiliu „Mitsubishi L 200“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. K., važiavo apie 50 km/val. greičiu. Automobilio „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minimalus sustabdymo atstumas, eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis vairuotojai V. K. važiuojant nustatytu apie 50 km/val. greičiu, susidariusioje kelio eismo situacijoje buvo apie 29,5 m. Automobilio „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. K. važiuodama per sankryžą su P. Ž.-Pašilaičių gatvėmis, kada jos važiavimo kryptimi buvo draudžiamas šviesoforo signalas, susidariusioje kelio eismo situacijoje neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Mitsubishi L 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. P.. Automobilio „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. K. važiuodama nustatytu apie 50 km/val. greičiu, jos važiavimo kryptimi užsidegus geltonam šviesoforo signalui, nenaudodama staigaus stabdymo turėjo techninę galimybę sustoti prieš reguliuojamą Ukmergės-P. Ž.-Pašilaičių gatvių sankryžą esančią STOP liniją. Automobilio „Mitsubishi L 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. P. važiuodamas jo nurodytu apie 40 km/val. greičiu, jo važiavimo kryptimi užsidegus geltonam šviesoforo signalui, nenaudodamas staigaus stabdymo neturėjo techninės galimybės sustoti prieš reguliuojamą Ukmergės-P. Ž.-Pašilaičių gatvių sankryžą esančią STOP liniją. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimo pagrindine sąlyga buvo tai, kad automobilio „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. K. per reguliuojamą P. Ž.-Pašilaičių gatvių sankryžą važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. Automobilio „Mitsubishi L 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. P. veiksmai, - turėdamas objektyvią galimybę pamatyti, kad priešpriešiais per sankryžą važiavusio automobilio „N. T.“ vairuotoja, įsijungus geltonam šviesoforo signalui, tęsė judėjimą link važiuojamųjų dalių sankirtos, sukdamas į kairę sudarė neišvengiamą kliūtį pastarojo vairuotojai, -techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b.l. 105-113).

Iš eksperto V. Š. paaiškinimų matyti, jog jam darant išvadą dėl pagrindinės eismo įvykio kilimo sąlygos abiejų eismo dalyvių veiksmai buvo vertinami Kelių eismo taisyklėse nurodytų saugaus eismo reikalavimų požiūriu. K. K. eismo taisyklių punktų, kurių nesilaikė kiekvienas iš eismo dalyvių, įvardinimas nereikalauja specialių žinių, tai ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro kompetencija. Ekspertizės akte Nr. 11-1025(10) konstatuojant, kad techniniu požiūriu pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vairuotojos V. K. veiksmai, lėmė tai, kad ekspertinio tyrimo metu nustatytais duomenimis ji, skirtingai nei V. P., užsidegus geltonam šviesoforo signalui, turėjo techninę galimybę nenaudodama staigaus stabdymo sustoti prieš sankryžą esančią STOP liniją. Ekspertinio tyrimo metu nustatytais duomenimis V. P. nenaudodamas staigaus stabdymo turėjo techninę galimybę sustoti apie 5 m. atstumu prieš gatvių sankirtą (kuri, žiūrint jo pirmine važiavimo kryptimi, buvo 13,1 m atstumu už STOP linijos). Atliktas tyrimas leidžia tvirtinti, kad V. P., užsidegus geltonam šviesoforo signalui, galėjo tęsti judėjimą per sankryžą nesustodamas prieš gatvių sankirtą (t. 1., b.l. 114-116).

Teisiamajame posėdyje ekspertas V. Š. paaiškino, jog V. K. turėjo galimybę užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui sustoti tam reikalingoje vietoje, t.y. prie STOP linijos. V. P. tokios galimybės neturėjo, t.y. užsidegus raudonam šviesoforo signalui, galėjo tęsti judėjimą numatyto važiavimo kryptimi. V. P. vairuojamo automobilio judėjimas techniniu požiūriu šviesoforo atžvilgiu buvo priimtinas, o jo sukimas į kairę pusę sankryžoje techniniu požiūriu buvo nepriimtinas. Automobilio „Mitsubishi“ vairuotojas negalėjo atlikti kairio posūkio susidariusioje kelio eismo situacijoje prieš eismo įvykį, nes turėjo objektyvią galimybę nustatyti atstumą iki artėjančio automobilio ir to automobilio judėjimo greitį ir nustatyti, kad tolesnis jo judėjimas kairio posūkio kreive yra nepriimtinas, kad tokiu atveju jis sudaro kliūtį užtverdamas kelią tiesiai prieš sankryžą važiavusio automobilio vairuotojai. Pagrindinė sąlyga – vairuotojo važiavimas per sankryžą užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui. Jeigu pvz., užsidega šviesoforo signalas, galima sukti į kairę, vairuotojui galima daryti posūkį, bet mato, kad ten už sankirtos yra grūstis, mato, kad sustos sankirtoje ir tokiu būdu užtvers kelią kitiems automobiliams, tai pagal šviesoforo signalą toks manevras galimas, bet kadangi bus užstotas kelias kitiems automobiliams, tai šiuo požiūriu toks manevras nepriimtinas. Sprendžiant pagal automobilių padėtį po eismo įvykio, po atsitrenkimo automobilis dar nuvažiavo 23 metrų atstumą, smūgio pasekoje pasuko pagal laikrodžio rodyklę apie 51 laipsnio kampu, mažai tikėtina, kad šis automobilis tik buvo pradėjęs judėti. Automobilio greitis turėjo būti apie 30 km/val. Pajudėjus iš vietos pasiekti tokį greitį mažai tikėtina. Tokie požymiai rodo, kad automobilis įvažiavo į sankryžą nesustojęs nei STOP linijoje, nei pačioje sankryžoje, gal pristabdė. Liudytojas parodė, kad, kai jis pradėjo judėti, priešais tiesiai važiuojantis automobilis buvo pakankamai toli. Kokiu atstumu buvo nuo sankryžos nukentėjusioji su automobiliu, negalima pasakyti. Susidūrimas įvyko abiejų transporto priemonių vairuotojams degant raudonam šviesoforo signalui. Geltonas šviesoforo signalas degė daugiau kaip 4 sekundes. Vairuotoja važiuodama 50 km/val. greičiu turėjo techninę galimybę ne staigiai stabdydama sustoti prie STOP linijos. Vairuotoja užsidegus jos važiavimo kryptimi geltonam šviesoforo signalui nenaudodama fiktyvaus stabdymo turėjo techninę galimybę sustoti prieš STOP liniją. Ši išvada padaryta remiantis susidūrimo mementu degusio šviesoforo signalu ir jos važiavimo kryptimi nustatytu greičiu, nustatyta susidūrimo vieta. Geltonas šviesoforo signalas įsijungė 21.15.59,67 s., automobiliai susidūrė 21.16.04,47 s, t.y. nuo raudono signalo įsijungimo pradžios momento praėjo 4,8 s. Smūgio momentu abiems vairuotojams užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Automobilio „N. T.“ vairuotoja turėjo galimybę sustoti prie STOP linijos, jei nebūtų autoįvykio, nukentėjusioji būtų pravažiavusi sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Nemanytina, kad nukentėjusioji padidinusi automobilio judėjimo greitį būtų išvengusi įvykio. Eismo įvykio atkūrimo metu nustatyta, kad smūgis buvo maždaug nukentėjusiajai važiuojant 50 km/val. greičiu. Nukentėjusioji stabdė labai trumpą laiką. Įvykus susidūrimui, automobilis ,,N. T.“, kuris juda tiesiai ir pasuktas 50 laipsnių kampu ir pats automobilis dar nurieda 23 m, automobilis turėjo turėti pradinį greitį. Pagal tai apskaičiuotas automobilio „Mitsubishi L 200“ greitis. Buvo nustatyta, kad šio automobilio greitis turėjo būti apie 30 km/val.

Teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kurio pradžios laikas - 21:15:58.87, pabaigos laikas - 21:16:08. Įrašo pradžioje matyti kaip iš Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo miesto centro pusės, į Ukmergės - Pašilaičių - Žadeikos gatvių sankryžą įvažiuoja automobilis ir daro kairio posūkio manevrą. Jam įvažiavus, žalia šviesoforo spalva sumirksi du – tris kartus ir apie 21:15:59 21:16:00 užsidega geltona šviesoforo spalva. Tuo momentu iš Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo miesto centro pusės, važiuoja stebimas automobilis, artėja prie sankryžos ir į ją įvažiuoja jau degant geltonam šviesoforo signalui. Šis automobilis atlieka kairio posūkio manevrą degant geltonam šviesoforo signalui. Matyti, kaip iš priešingos kelio juostos, t.y. iš Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti į miesto pusę, išvažiavęs automobilis vidine, kraštine eismo juosta atlieka sankryžoje manevrą lygiagrečiai su stebimu automobiliu į dešinę pusę, į Žadeikos gatvę, ir nuvažiuoja. Iš Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti į miesto pusę, taip pat artėja kitas stebimas automobilis, kuris įvažiuoja į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir tuo momentu, kai persijungia (užsidega) raudonas šviesoforo signalas, atsitrenkia į pirmąjį stebimą automobilį.

Eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad 2008-03-15 eismo įvykis kilo Vilniuje, reguliuojamoje Ukmergės-Pašilaičių-P. Ž. gatvių sankryžoje. V. K. vairuotas automobilis „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio buvo užfiksuotas stovintis sankryžoje, apie 1 m atstumu nuo sankirtos su Pašilaičių gatve. Automobilio priekinė dalis buvo nukreipta Pašilaičių gatvės kryptimi. Ant važiuojamosios dalies, ties priekine automobilio dalimi, buvo rastos stiklo šukės. V. P. vairuotas automobilis „Mitsubishi L 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio užfiksuotas stovintis Pašilaičių gatvės eismo pusėje skirtoje važiuoti link sankryžos, apie 11,5 m atstumu nuo gatvės sankirtos su sankryža. Automobilio galinė dalis buvo nukreipta sankryžos kryptimi (t. 1,b.l. 9-14).

UAB „Urbico“ pranešimu nustatyta, kad 2008-03-15, apie 21.00-21.40 val., nebuvo užfiksuota šviesoforų, esančių reguliuojamoje Ukmergės-Pašilaičių-P. Ž. gatvių sankryžoje, gedimų. Šioje sankryžoje Ukmergės gatve važiuojančioms transporto priemonėms žalias šviesoforo signalas dega 30 sekundžių (signalas pabaigoje mirksi 4 sekundes), geltonas šviesoforo signalas - 4 sekundes (t. 1, b.l. 88).

Transporto priemonių apžiūros metu nustatyta, kad 2008-03-15 eismo įvykio metu įtariamojo V. P. bei nukentėjusiosios V. K. vairuoti automobiliai buvo apgadinti. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta V. K. vairuoto automobilio „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė dalis, t.y. sugadinti: priekinis bamperis, priekinės grotelės, priekiniai žibintai ir variklio dangtis. Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad įvykio metų suveikė (išsiskleidė) automobilio salono priekinėje dalyje buvusios oro pagalvės. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos V. P. vairuoto automobilio „Mitsubishi L 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinė ir priekinė dalys, t.y. sugadinti: dešinės pusės priekinės keleivio durys, dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinis ratas, dešinės pusės priekinis žibintas, variklio dangtis ir priekinis bamperis (t. 1, b.l. 17-20).

Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad eismo įvykio metu reguliuojama Ukmergės-Pašilaičių-P. Ž. gatvių sankryža buvo filmuojama ties sankryža esančių UAB „Megapolis“ patalpų kamerų, į laikmeną buvo įrašytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2008-03-15 eismo įvykis (t. 1, b.l. 78).

MRU TM1 Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1876/08(01) nustatyta, kad V. P. eismo įvykio metu buvo blaivus (kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t. 2, b.l. 1).

MRU TMI Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1875/08(01) nustatyta, kad V. K. eismo įvykio metu buvo blaivi (kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t. 1, b.l. 28).

MRU TMI Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1511/08(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu V. K. patyrė poodines kraujosruvas krūtyse, rankose ir kojose, 4-o kaklo slankstelio panirimą. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 44).

Valstybinės TMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2594/10(01) nustatyta, kad V. K. buvo sumušta krūtinė, rankos ir keliai, padarant poodines kraujosruvas krūtyse, kairiajame žaste ir dešiniajame rieše bei abiejuose keliuose. Minėti kūno sužalojimai pagal savo pobūdį, lokalizaciją ir susidarymo mechanizmą galėjo būti padaryti avarijos metu V. K. kūnu atsimušant į automobilio salono vidaus detales. Tam, kad nustatyti, jog vėlesni V. K. nusiskundimai ir patologiniai pokyčiai stubure, peties ir kelio sąnariuose priežastiniai susiję su minėtu eismo įvykiu, kad nustatyti kiek ji dėl to neteko pastovaus darbingumo ir sužalojimą perkvalifikuoti į sunkesnį esamų medicininių duomenų nepakanka (t. 1, b.l. 56-60).

Iš gydytojos A. M. pažymos matyti, jog pacientė V. K. gydosi VšĮ VRCP nuo 2010 m. gegužės 19 d. kreipėsi dėl juosmens skausmų, kairio peties sąnario ribotų judesių ir išreikšto skausmingumo. Pacientės sveikata pablogėjo po autoįvykio 2008-03-15. Duomenų iš ankstesnių gydymo įstaigų nėra. Pacientė konsultuota neurologo, traumatologo – ortopedo 2010-05-26. Diagnozės tikslinimui skirti tomografiniai tyrimai, reabilitacinis gydymas. Pacientei atlikta AMF 5 procedūros, kineziterapijos 5 procedūros. Būklei negerėjant, išliekant skausmams, atsiradus svaigimo epizodams, pakartotinai konsultuota neurologo, atliktas brachicefalinių kraujagyslių dvigubo skenavimo tyrimas – be patologijos, vidaus organų echoskopinis tyrimas – be patologijos. Atlikus kairio peties sąnario MRT tyrimą, rasta momentinio raumens tendinozė, nežymiai degeneruota viršdyglinio raumens sausgyslė, subakromialinis ir subkorakoidinis ankštumas, dvigalvio raumens ilgosios galvos tenosinovitas, kapsulito požymiai. Pakartotinai konsultuota ortopedo. Atlikus kaklinės stuburo dalies MRT rasti ryškūs stuburo degeneraciniai pakitimai, tarpslankstelinių diskų išvaržos. 2010-08-23 atlikus stuburo juosmeninės dalies KT rasta L5 slankstelio anterolistezė, spondilolizė, L5 slankstelio apatinių sąnarinių ataugų lūžimas. L5-S1 osteochondrozės požymiai, facetinių sąnarių atroziniai pakitimai. L3-4 ir L4-5 tarpslankstelinių diskų medialinės protrūzijos. L5-S1 disko platus prolapsas, foraminaliniai L5 osteofitai, abiejų L5-S1 tarpslanskstelinių angų stenozės, L5 šaknelių kompresija, galimas S1 šaknelių dirginimas. Konsultuota neurochirurgo, skirtas operacinis gydymas – L5-S1 dekompresija ir spondilodezė, apribota ašinė apkrova su rotacija (t. 2, b.l. 224).

Teisiamajame posėdyje specialistas J. M. Paliulis paaiškino, kad gydytojos A. M. pažymoje nurodyti V. K. sveikatos sutrikimai nekeičia nustatyto sveikatos sutrikdymo laipsnio, t.y., kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008-12-03 nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 punktu, 214 straipsnio 1 dalimi ir 6 dalimi, ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00642-08 dalyje buvo nutrauktas V. K. atžvilgiu. Minėtu nutarimu dėl V. K. veiksmų, turinčių požymius pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje (važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui), buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, kurios nagrinėjimas perduotas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai (t. 1, b.l. 148-150). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2009-08-04 nutarimu Nr. F 523067 V. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį paskyrė 100 Lt baudą už tai, kad ji 2008-03-15, apie 21.25 val., vairuodama automobilį „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į reguliuojamą Ukmergės-Pašilaičių-P. Ž. g. sankryžą degant draudžiamam, t.y. geltonam šviesoforo signalui ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu ir į kairę sukusiu automobiliu „Mitsubishi L 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 117.7 punkto reikalavimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas dar kartą patikrinęs įvykio aplinkybes 2009-12-17 nutartimi V. K. apeliacinį skundą atmetė (t.2, b.l. 156-157).

Baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį traukiamas asmuo, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl eismo įvykio neprisipažino, parodė, jog jam priartėjus prie sankryžos apie 30 - 40 km/val. greičiu, kai jis buvo ties pėsčiųjų perėja, pastebėjo, kad šviesoforo signalas užsidega geltonas, po žalio šviesoforo signalo. Priešingoje kelio pusėje automobilio šviesas matė kaip esančias toli. Kadangi kelio danga buvo šlapia, sustojęs jis būtų trukdęs, dėl to tęsė manevrą - posūkį kairę pusę. Mano, kad būtent V. K. veiksmai, o taip pat galimai jos greičio viršijimas, ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Nukentėjusioji V. K. parodė, kad jai prieš įvažiuojant į sankryžą mirktelėjo žalias šviesoforo signalas, priešais jokių automobilių nebuvo, ji važiavo apie 50 km/val. greičiu. Kartu su nukentėjusiąją važiavusi liudytoja L. K. nurodė įvykio aplinkybes iš esmės analogiškas nurodytoms V. K.. Liudytojas A. K. parodė, kad važiuodamas Ukmergės gatve nuo miesto centro pusės į sankryžą įvažiavo degant žaliam, mirksinčiam šviesoforo signalui. Prisimena, jog priešingoje pusėje iš tolo atvažinėjo automobilis. Teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kurio pradžioje matyti kaip iš Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo miesto centro pusės, į Ukmergės-Pašilaičių-Žadeikos gatvių sankryžą įvažiuoja automobilis ir daro kairio posūkio manevrą. Jam įvažiavus žalia šviesoforo spalva sumirksi du-tris kartus ir apie 21:15:59 - 21:16:00 užsidega geltona šviesoforo spalva. Tuo momentu iš Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo miesto centro pusės, važiuoja stebimas (V. P. vairuojamas) automobilis, artėja prie sankryžos ir į ją įvažiuoja jau degant geltonam šviesoforo signalui. Šis automobilis atlieka kairio posūkio manevrą degant geltonam šviesoforo signalui. Matyti, kaip iš priešingos kelio juostos, t.y. iš Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti į miesto pusę, išvažiavęs automobilis vidine, kraštine eismo juosta atlieka sankryžoje manevrą lygiagrečiai su stebimu automobiliu į dešinę pusę, į Žadeikos gatvę, ir nuvažiuoja. Iš Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti į miesto pusę, taip pat artėja kitas stebimas automobilis, kuris įvažiuoja į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui kraštine eismo juosta, važiuoja tiesiai ir tuo momentu, kai persijungia (užsidega) raudonas šviesoforo signalas, atsitrenkia į pirmąjį stebimą automobilį. Ekspertizės aktu nustatyta, jog V. K. važiavo apie 50 km/val. greičiu, V. P. važiavo apie 30 km/val. greičiu. Po smūgio automobilis „N. T.“ pasisuko pagal laikrodžio rodyklę apie 51 laipsnių kampu ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po smūgio automobilis „Mitsubishi L 200“ keitė judėjimo kryptį į kairę ir nuriedėjęs apie 23 m atstumą sustojo Pašilaičių gatvės kairėje pusėje. Automobilio „N. T.“ minimalus sustabdymo atstumas susidariusioje kelio eismo situacijoje buvo apie 29,5 m. Automobilio „N. T.“ vairuotoja V. K. važiuodama per sankryžą susidariusioje kelio eismo situacijoje neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Mitsubishi L 200“. Automobilio „N. T.“ vairuotoja V. K. važiuodama nustatytu apie 50 km/val. greičiu, jos važiavimo kryptimi užsidegus geltonam šviesoforo signalui, nenaudodama staigaus stabdymo turėjo techninę galimybę sustoti prieš sankryžą esančią STOP liniją. Automobilio „Mitsubishi L 200“ vairuotojas V. P. važiuodamas jo nurodytu apie 40 km/val. greičiu, jo važiavimo kryptimi užsidegus geltonam šviesoforo signalui, nenaudodamas staigaus stabdymo neturėjo techninės galimybės sustoti prieš sankryžą esančią STOP liniją. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimo pagrindine sąlyga buvo tai, kad automobilio „N. T.“ vairuotoja V. K. per reguliuojamą P. Ž.-Pašilaičių gatvių sankryžą važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. Automobilio „Mitsubishi L 200“ vairuotojo V. P. veiksmai, - turėdamas objektyvią galimybę pamatyti, kad priešpriešiais per sankryžą važiavusio automobilio „N. T.“ vairuotoja, įsijungus geltonam šviesoforo signalui, tęsė judėjimą link važiuojamųjų dalių sankirtos, sukdamas į kairę sudarė neišvengiamą kliūtį pastarojo vairuotojai, -techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Tyrimo metu ekspertas paaiškino, kad konstatuojant tai, kad techniniu požiūriu pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vairuotojos V. K. veiksmai, lėmė tai, kad ekspertinio tyrimo metu nustatytais duomenimis ji, skirtingai nei V. P., užsidegus geltonam šviesoforo signalui, turėjo techninę galimybę nenaudodama staigaus stabdymo sustoti prieš sankryžą esančią STOP liniją. Ekspertinio tyrimo metu nustatytais duomenimis V. P. nenaudodamas staigaus stabdymo turėjo techninę galimybę sustoti apie 5 m. atstumu prieš gatvių sankirtą (kuri, žiūrint jo pirmine važiavimo kryptimi, buvo 13,1 m. atstumu už STOP linijos). Atliktas tyrimas leidžia tvirtinti, kad V. P., užsidegus geltonam šviesoforo signalui, galėjo tęsti judėjimą per sankryžą nesustodamas prieš gatvių sankirtą. Teisiamajame posėdyje ekspertas V. Š. paaiškino, jog V. K. turėjo galimybę užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui sustoti tam reikalingoje vietoje, t.y. prie STOP linijos. V. P. tokios galimybės neturėjo, t.y. užsidegus raudonam šviesoforo signalui, galėjo tęsti judėjimą numatyto važiavimo kryptimi. V. P. vairuojamo automobilio judėjimas techniniu požiūriu šviesoforo atžvilgiu buvo priimtinas, o jo sukimas į kairę pusę sankryžoje techniniu požiūriu buvo nepriimtinas. Automobilio „Mitsubishi“ vairuotojas negalėjo atlikti kairio posūkio susidariusioje kelio eismo situacijoje prieš eismo įvykį, nes turėjo objektyvią galimybę nustatyti atstumą iki artėjančio automobilio ir to automobilio judėjimo greitį ir nustatyti, kad tolesnis jo judėjimas kairio posūkio kreive yra nepriimtinas, kad tokiu atveju jis sudaro kliūtį užtverdamas kelią tiesiai prieš sankryžą važiavusio automobilio vairuotojai. Taigi, tiek V. P., tiek V. K. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam, geltonam šviesoforo signalui. V. P. geltonas šviesoforo signalas užsidegė dar neįvažiavus į sankryžą, t.y. liudytojui A. K. atliekant manevrą, posūkį į kairę, 2-3 kartus mirktelėjo žalias šviesoforo signalas ir užsidegė geltonas signalas. V. P. įvažiavęs degant geltonam šviesoforo signalui suko į kairę, tęsė manevrą ir jau užsidegus raudonam šviesoforo signalui susidūrė su V. K. automobiliu. Kaip minėta, ekspertas konstatavo, jog V. P. važiuodamas 40 km/val. greičiu, jo važiavimo kryptimi užsidegus geltonam šviesoforo signalui, nenaudodamas staigaus stabdymo neturėjo techninės galimybės sustoti prieš reguliuojamą sankryžą esančią STOP liniją. Iš eismo įvykio apžiūros protokolo matyti, jog nuo prieš sankryžą esančios STOP linijos iki gatvių sankirtos buvo 13,5 m atstumas. Paminėtina, kad tiek V. K., tiek ir V. P. iki sankryžos važiavo tiesia kelio atkarpa, be to, kaip nustatyta, sankryžoje veikė šviesoforai, kuriuose pagal jų darbo režimą, prieš užsidegant geltonam signalui mirksi žalias šviesoforo signalas įspėjantis apie tai, kad įsijungs draudžiamas signalas. Taigi, V. P. artėdamas prie sankryžos turėjo galimybę, ir privalėjo, vertinti sankryžoje esančią, besikeičiančią situaciją bei į tai reaguoti, be to, minėta sankryža didelė, kelių eismo juostų. Geltonas šviesoforo signalas kaltinamajam nebuvo kažkokia netikėta aplinkybė, dėl kurios jis pateko į išimtinę situaciją, kuri leistų vairuotojui tokiu atveju nesilaikyti Kelių eismo taisyklių 207 punkto reikalavimų. Šiuo atveju yra reikšmingi V. P. veiksmai įvažiavus į sankryžą, t.y. pasireiškę tuo, kad jis sankryžoje kirsdamas priešingos krypties eismo pusę sudarė kliūtį V. K. tiesiai per sankryžą vairuojamam automobiliui. Ekspertas paaiškinimuose taip pat nurodė, jog V. P. nenaudodamas staigaus stabdymo turėjo techninę galimybę sustoti už jo kelyje esančios STOP linijos dar apie 5 m atstumu prieš gatvių sankirtą. Minėtoje sankryžoje į ją įvažiavęs V. P. galėjo tęsti judėjimą savo ketinama kryptimi, neeliminavus jo pareigos kreipti dėmesio į draudžiamam šviesoforo signalui į sankryžą galinčias įvažiuoti transporto priemones. Šios pareigos V. P. nesilaikė. Šie jo veiksmai vertintini kaip viena pagrindinių sąlygų eismo įvykiui kilti. Nesilaikydamas minėtos pareigos V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimus, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Š. K. eismo taisyklių pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu. Nustatyta, jog tuo metu, kai V. P. vairuojamas automobilis sankryžoje pradėjo įvažinėti į priešingos krypties eismo pusę, ja link jo artėjantis V. K. vairuojamas automobilis nuo susidūrimo vietos buvo tik 16 m atstumu, taigi, kaltinamasis turėjo objektyvią galimybę pamatyti priešingos krypties eismo puse, kurią jis kirto, artėjantį automobilį, ir turėjo galimybę įvykdyti Kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimus - praleisti šį automobilį. To neneigia ir pats V. P., nurodęs, kad matė prie sankryžos artėjantį V. K. automobilį (matė iš tolo artėjančias šviesas) tačiau nesitikėjo, kad tas automobilis įvažiuos į sankryžą. V. P. neįvykdė minėto Kelių eismo taisyklių punkto reikalavimų ir tokiu būdu sudarė kliūtį V. K. vairuojamo automobilio kelyje, kurios pastaroji nebegalėjo išvengti. V. P. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 117.7 punktą, kuris numato, jog geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui, taip pat Kelių eismo taisyklių 145 punktą, kuris numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, taip pat Kelių eismo taisyklių 207 punktą, kuriame numatyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš STOP liniją, o jeigu jos nėra - prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Išnagrinėjus baudžiamojoje surinktą medžiagą, nustatyta, kad Kelių eismo taisykles pažeidė abu eismo dalyviai: V. K. kaltė padarius minimą eismo įvykį nustatyta administracinio teisės pažeidimo byloje (aplinkybes dar kartą patikrino ir konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-12-17 nutartimi). Šiuo atveju kiekvieno iš jų veiksmų teisinis vertinimas priklauso nuo kitiems kilusių padarinių. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytos pasekmės, t.y. V. K., kaip nustatyta teismo medicinos specialisto pateikta išvada, dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kilo būtent dėl V. P., kuris, kaip nustatyta, eismo įvykio metu buvo blaivus, Kelių eismo taisyklių reikalavimams prieštaraujančių veiksmų, konstatuotina, kad pastarasis dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos, paties kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymų, liudytojų A. K., R. D., V. D. parodymų, ekspertizės akto, eksperto V. Š. paaiškinimų, vaizdo įrašo duomenų, Eismo įvykio apžiūros protokolo duomenų, transporto priemonių apžiūros protokolo duomenų, specialistų išvadų dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios blaivumo, specialisto išvadų dėl nukentėjusiosios V. K. sveikatos sutrikdymo laipsnio, specialisto J.M. P. paaiškinimų darytina išvada, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo veika baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

K. V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų solidariai patirtą turtinę žalą - 29 685,17 Lt ir neturtinę žalą -100 000 Lt (t.1, b.l. 61-68; t. 2, b.l. 79-80). Nukentėjusioji nurodo, jog eismo įvykio metu ji buvo sužalota, taip pat buvo sugadintas jos automobilis „N. T.“, kurio vardinę vertę transporto žalų vertintojas įvertino 28 100 Lt. To paties vertintojo nurodyta transporto priemonės likutinė vertė įvertinta 6609 Lt. Skirtumas tarp vardinės ir likutinės vertės sudaro 21491 Lt. Nurodytos vertintojo pateiktos išvados patvirtina, kad po autoįvykio jai, V. K., priklausančio automobilio remontas buvo ekonomiškai netikslingas. Po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai ilgą laiką teko gydytis: darytis įvairius tyrimus, pirkti vaistus, važinėti į gydymo įstaigas. Kadangi eismo įvykio pasekoje ji prarado darbą ir visiškai neturėjo pajamų, o turėjo padengti gydymo išlaidas bei išlaikyti šeimą, jai teko parduoti savo automobilį „N. T.“, už kurį tegavo 500 Lt, todėl realiai jai padaryta žala dėl automobilio sugadinimo yra 27 600 Lt (28 100 Lt – 500 Lt). Automobilio „N. T.“ nutempimo iš įvykio vietos paslaugos jai kainavo 160 Lt. Eismo įvykio metu ji patyrė nesunkius sveikatos sužalojimus, konstatuota, jog jai padaryta poodinės kraujosrūvos krūtyse, rankose ir kojose, konstatuotas 4 kaklo slankstelio panirimas. Dėl patirtų sužalojimų ji iki šiol yra gydoma ir tebejaučia eismo įvykio sukeltas pasekmes. Dar ir dabar jai dažnai svaigsta galva, ji negali pilnavertiškai atlikti kai kurių judesių ir pan. Per visą po eismo įvykio gydymo laikotarpį ji išleido 460,95 Lt, plius 30 Lt, plius 45 Lt, plius 182,97 Lt. Jos kelionės viešuoju transportu į gydymo įstaigas ir atgal jai kainavo 242,20 Lt. Taigi, bendra turtinė žala jai padaryta 28185,17 Lt. Taip pat dėl eismo įvykio ji, V. K. patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 100 000 Lt. Jai teko kęsti fizinius skausmus, negalėjo laisvai judėti, patyrė didelius emocinius išgyvenimus, ko pasekoje turėjo sustabdyti savo individualios įmonės veiklą. Praradusi įmonę ilgą laiką dėl sveikatos būklės ir bendros ekonominės situacijos Lietuvoje ji negalėjo susirasti jokio darbo. Jos emocinė būklė taipgi atsiliepė ir šeimai. Nepilnametis sūnus dėl jos fizinės ir emocinės būklės taipgi patyrė psichologinę traumą, kas atsiliepė jo mokslams bei bendravime tiek šeimos rate, tiek ir su bendraamžiais, dėl ko ji taip pat labai išgyveno. Po eismo įvykio kaltinamasis jai nepasiūlė jokios finansinės pagalbos, neaplankė, neskambino ir nebandė su ja ar jos šeimos nariais susisiekti jokiais kitais būdais, nors tam turėjo visas galimybes. Be to, ji pasinaudojo advokato paslaugomis už 1500 Lt ikiteisminio tyrimo metu, kurias taip pat prašo priteisti iš atsakovų (b.l. 79-105).

2010-08-20 priimtu nutarimu į bylą civiliniu atsakovu buvo įtraukta AB „Lietuvos draudimas“ (t.y. draudimo bendrovė, kurioje įvykio metu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo drausta V. P. vairuota transporto priemonė), atstovaujama šios bendrovės Verslo ir rizikos departamento Transporto didelių žalų skyriaus vyresn. teisininkės J. J. (t. 1, b.l. 61,62)

Spręsdamas turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimą, teismas vadovaujasi AB „Lietuvos draudimas“ pateikta išvada apie transporto priemonės likutinę vertę (t.2, b.l. 136). Kaip ir mini pati draudimo bendrovė savo rašte, ji turi teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla (įmonės kvalifikacijos atestato Nr. 000328). Nors patikslintame 2010-11-18 atsiliepime AB „Lietuvos draudimas“ mini, jog atlygintų 21,491 Lt už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, tačiau iš prie ankstesnio 2010-10-27 atsiliepimo į civilinį ieškinį pridėtos išvados apie transporto priemonės likutinę vertę, matyti, jog ji nustatyta – 24,011 Lt. Ši suma minusavus 500 Lt, už kuriuos automobilis buvo parduotas, ir atlygintina nukentėjusiajai už eismo įvykio metu sugadintą automobilį (t.y. atlygintina 23 511 Lt). Nukentėjusioji prašo atlyginti automobilio “N. T.” nutempimo iš įvykio vietos paslaugas, kurios kainavo 160 Lt. Iš byloje esančio prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvito (serija A Nr. 6003112) matyti, jog už automobilio „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą 2008-03-15 sumokėta 160 Lt. Šis kvitas yra oficialus dokumentas, patvirtintas paslaugų pardavėjo ir paslaugų pirkėjo parašais, jame nurodyta minėta automobilio transportavimo data – 2008-03-15. Tai, jog paslaugą paliudijantis kvitas išduotas vėlesne data, t.y. 2010-09-03 nesudaro pagrindo nepripažinti šių išlaidų nukentėjusiosios turėtais nuostoliais dėl eismo įvykio. Ši, 160 Lt suma, atlygintina nukentėjusiajai. Nukentėjusiajai atlygintinos šio dydžio išlaidos, patirtos dėl gydymo (medikamentų įsigijimo ir kt.): 198,82 Lt (paskaičiuota kompensuojama suma pagal gydytojo eksperto išvadą, t. 2, b.l. 137, taip pat t. 1, b.l. 64-65; t. 2, b.l. 88), papildoma suma – 79,47 Lt (paskaičiuota kompensuojama suma pagal gydytojo eksperto išvadą, t. 2, b.l. 146, taip pat t.2, b.l. 87), taip pat nerimą mažinantis „Lexotanili“ vaistas – 22,22 Lt (t.2, b.l. 87), nes iš specialisto išvados dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo matyti, jog nukentėjusiajai po avarijos konstatuotas nerimo sutrikimas (t.1, b.l. 56-60); funkcinei širdies veiklai gerinti skirtas „Magnesium diasporal“– 12,20 Lt (t.1, b.l. 64); rentgeno nuotraukos – 45 Lt (t. 1, b.l. 65); 2010-05-28 įsigytas „Olfen“– 15,79 Lt; kraują ir kraujodarą veikiantis „Natrio chloridas“ -10,69 Lt (t. 2, b.l. 87); švirkštai – 2, 97 Lt (t.2, b.l. 87); vienkartiniai viešojo transporto Vilniaus mieste bilietai, naudoti 2008 metais – 22,10 Lt (t. 2, b.l. 90-102). Neatlygintinos nukentėjusiosios patirtos išlaidos maisto papildams, taip pat 240 Lt kainavusios medicininės paslaugos UAM „Medicinos diagnostikos centre“ (t. 1, b.l. 65), išlaidos viešojo transporto bilietams už 2010 metus. Viso atlygintina išlaidų, patirtų dėl gydymo už 400,52 Lt. Taigi, nukentėjusiajai atlygintina 24 071,52 Lt dydžio turtinė žala.

Neturtinės žalos kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje ir detalizuoti teismų praktikos (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Lietuvos Respublikos 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija) 2 str. 14 d. nurodyta, kad neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad V. K. yra padaryta neturtinė žala, kadangi ji nukentėjo nuo nusikalstamos veikos – V. P. padaryto Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas įvertina tai, kad nusikalstama veika yra padaryta automobilio, t.y. padidinto pavojaus šaltinio, vairuotojo, kurį teisės aktai ir bendrieji moralės bei gyvenimo principai įpareigoja būti ypač atidžiam. Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajai padarė kūno sužalojimus, nors teismo medicinos ekspertų įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau savo pobūdžiu sukėlusius neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad po įvykio nukentėjusioji buvo išvežta ir kurį laiką patalpinta į ligoninę, po patirtų sužalojimų (4 kaklo slankstelio panirimas) jai ilgą laiką teko gydytis: darytis įvairius tyrimus, pirkti vaistus, važinėti į gydymo įstaigas, įvykio pasekmes jaučia iki šiol, dar ir dabar jai dažnai svaigsta galva, ji negali pilnavertiškai atlikti kai kurių judesių ir pan. Dėl to nukentėjo jos darbinė veikla, šeimyniai santykiai, nukentėjo bendravimas su aplinkiniais. Taigi, V. K. liko psichologinės pasekmės, kurios nyksta tik praėjus laikui po įvykio. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Byloje esantys anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmės jaučiamos ilgą laiką, nukentėjusiajai reikalingas tolesnis gydymas. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiąją, padarė neatsargų nusikaltimą.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis buvo blaivus, taip pat jo turtinę padėtį – dirba, t.y. ūkininkauja, turi nekilnojamo turto, nevedęs, jauno amžiaus. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusioji taip pat yra pripažinta kalta dėl šio eismo įvykio administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas atsižvelgia į tai, kad įstatymas numato galimybę su nukentėjusiojo asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusią žalą atlyginti periodinėmis išmokomis arba viso dydžio vienkartine išmoka (CK 6.288 str.).

Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad 100 000 Lt neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg didelė. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010; 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas šioje dalyje civilinio ieškinio dydį mažina ir įvertina V. K. padarytą neturtinę žalą 6000 (šešiais tūkstančiais) Lt.

Sprendžiant klausimą dėl asmens, privalančio atlyginti žalą baudžiamojoje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad automobilis, kuriuo padarytas autoįvykis, buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ byloje įtraukta civiliniu atsakovu. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo, šiuo atveju kaltinamasis. Pažymėtina, kad pagal sudarytą privalomojo transporto priemonių draudimo sutartį už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Susiklosčiusiems santykiams taikytina draudimo sutarties sudarymo metu (2007-06-05) galiojusi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra iki 2009 m. gruodžio 10 d. –1 000 eurų (1726, 4 Lt) dėl neturtinės žalos ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl šioje byloje priteistą visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos (500 eurų arba ekvivalentu 1 726,40 Lt) privalo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“, likusią neturtinės žalos dalį – kaltinamasis V. P..

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, 106 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, t.y. iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turėjo teisę į advokato pagalbą, advokatas rengė civilinį ieškinį, padėjo nukentėjusiajai įgyvendinti jos teises. Nukentėjusioji nurodo, jog sumokėjo už teisines paslaugas 1500 litus, prideda patvirtinančius dokumentus (t. 2, b.l. 89). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios reikalaujama priteisti suma, nėra per didelė, todėl jos išleistos lėšos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu, priteistinos iš kaltinamojo V. P..

Skirdamas bausmę V. P. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, t.y. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis, nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sugadinti abu automobiliai. Nusikaltimas baigtas. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, jog nėra atlyginta žala nukentėjusiajai, į kaltinamojo asmenybę: vidurinio išsilavinimo, ūkininkaujantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, neteistas (t. 2, b.l. 18), administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo baustas (t. 2, b.l. 19), Vilniaus m. Psichikos sveikatos centro stacionare ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 2, b.l. 20,22), Vilniaus m. Psichikos sveikatos konsultacinio centro ir Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitose neįrašytas (t. 2, b.l. 20,21), Molėtų raj. Pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (t. 2, b.l. 25). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam tikslinga skirti baudą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b.l. 13), kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti V. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 25 MGL (3250 Lt) bauda.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801).

N. V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“, įmonės kodas 110051834, nukentėjusiosios V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 24 071,52 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius septyniasdešimt vieną Lt ir 52 ct.) turtinės žalos atlyginimui ir 1 726,40 Lt (tūkstantį septynis šimtus dvidešimt šešis Lt ir 40 ct.) neturtinės žalos atlyginimui. Priteisti iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiosios V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4273,60 Lt (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris Lt ir 60 ct.) neturtinės žalos atlyginimui ir 1 500 Lt (tūkstantį penkis šimtus Lt) išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamajam V. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė