- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-03
- Bylos Nr.
- N1-103-284/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06174-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Nukentėjusysis
- R. Z.
- Kaltinamasis
- J. Z.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
Įžanginė dalis
Baudžiamoji byla Nr.N1-103-284/2016m.
Procesinio sprendimo kategorija: 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2;1.1.7;1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.3; 1.1.8.7;1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.11; 1.1.11.9; 1.2.14; 1.2.14.1; 1.2.14.1.2; 1.2.14.1.2.2; 2; 2.3; 2.3.4; 2.3.4.3; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5;
2016 m. spalio 3 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas 2014-06-20 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį 6 paros arešto, 2016-06-16 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs , kaltinamas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. Z. ,būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), 2016-01-25 apie 10:00 val., įsibraudamas į patalpą, t. y. su tiksliai nenustatytą dieną ir laiku pagrobtu R. Z. priklausančiu raktu, atrakindamas ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną, iš ten pagrobė svetimą, R. Z. priklausantį turtą: 8 vnt. špyžinių radiatorių, kurių vieno vertė 30 eurų, bendrai už 240 eurų bei 5 vnt. metalinių grąžtų, kurių vieneto vertė 5 eurai, bendrai už 25 eurus, taip padarė R. Z. 265 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis J. Z. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies , nurodydamas, kad vagystę jis padarė ne vienas, o kartu su draugais. Jis parodė, kada vogė, datos neprisimena. Kol nebus kitų, kurie kartu vogė, tol neduos parodymų. Su juo kartu buvo L. K., B. B. ir D. P. Buvo keturiese. Juos į jo tėvų sodybą (duomenys neskelbtini), nuvežė L. K. Jis turėjo raktus nuo sodybos. Kai draugai paprašė, atrakino sandėliuką, kitus ūkinius pastatus. Iš sodybos išnešė metalo, kokius tiksliai daiktus, neprisimena. Metalą sudėjo į mašiną ir išvežė į metalo supirktuvę (duomenys neskelbtini). Už priduotą metalą gavo 50-60 Eur. Metalą pridavė L. K., jis tuo metu buvo nepilnametis. Kai mama pamatė, kad sodyba apvogta, pats jai prisipažino, pasakė draugų telefonus. Jis tyrėjai neprisipažino, kad apvagiant sodybą, dalyvavo vienas, neprisiėmė atsakomybės, tik tyrėja taip surašė, kaip jai reikėjo. Davė parodymus tyrėjai L. Pradžioje atsisakė akistatų. Kai vogė, buvo neblaivus. Padėjo metalą pakrauti ir iškrauti. Nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis. Raktus nuo sodyboje esančių pastatų ir patalpų paėmė savavališkai. Mano, kiti turėjo suprasti, kad jis neleidžia imti metalo.
Kaltinamojo J. Z. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.
Nukentėjusioji R. Z. parodė, kad buvo šių metų žiema, lyg ir vasario mėnuo. Po to, kai buvo apvogta jos sūnaus R. sodyba R. rajone, kilo mintis nuvykti į savo sodybą V. kaime pažiūrėti, ar ir ši sodyba nėra apvogta. Nuvažiavo su kitu jos sūnumi L. Z. ir kitais žmonėmis (L. drauge S. bei draugais D. bei O.) į jos sodybą, ketindami ten išsikepti dešrelių. Buvo šeštadienio vakaras. Iš karto atvykus, pamatė, kad kiemas primėtytas nuorūkų, iš šašlykinės visur priversta anglių. Įėjus į namą, pirmas įspūdis buvo toks, kad čia praėjo dramblių banda. Buvo nutraukytos užuolaidos, namas suverstas, patalai suminti vandenyje, sienos nurašinėtos, lubos pripieštos, kambaryje privemta, pilna vandens, baldai sudėti į krūvą, kad galėtų praeiti. Ji išsigando. Sūnus L. patarė kviesti policiją. Šiuo momentu ji labai gailisi, kad kvietė policiją, reikėjo galbūt savo teismą padaryti sūnui, diržą gerą paimti. Iškvietė policiją, parėjo per visą sodybą, rado išplėštą malkinę, trūko metalo, įėjo į sandėliuką, po to tvartą, kur prieš tai buvo sudėti 8 vienetai špyžiniai radiatoriai, jų pasigedo, sandėliuke trūko visokių metalinių vyro daiktų, įvardijo kaip dingusius tik 5 vienetus grąžtų. Dėl vagystės buvo padaryta 265 Eur turtinė žala, nors realiai ji būtų dar didesnė, jeigu vertintų rinkos kainomis. Vakare grįžo namo, atvažiavo kitas sūnus iš R. rajono, B. kaimo, buvo ir sūnus L. vos sulaikė, kad vyresnieji sūnūs J. nepriluptų. J. davė draugų telefonų numerius, jie tą patį vakarą pasikvietė jo draugus pas save. J. nurodė, kad kartu su juo buvo L. K., B. B., D. P. Kaip sužinojo, vienas iš jų buvo „menininkas“, piešė ant sienų ir lubų, kažkuris išdaužė spintelės stiklus. Kiek žino, ten buvo devyni žmonės, nes be vaikinų buvo ir panelių nemažai. Žino, kad jie ten siautė ir gėrė. Raktus J. pasiėmė atsarginius iš bute esančios spintelės, kur buvo dedami vaistai. Nuo keleto patalpų raktų nebuvo, tai tas spynas jis išlaužė. Pavyzdžiui, nebuvo raktų nuo malkinės, tai malkinę išlaužė. Sūnus pasakė, kad draugams reikėjo ploto pagerti, palėbauti. Vėliau reikėjo pinigų benzinui ir gėrimams nusipirkti, dėl to ėmė vogti metalą. Kai draugams reikėjo ploto, sūnus pasakė, kad yra tuščia jo tėvų sodyba, kuri žiemos metu negyvenama. Matyt, bešvenčiant iškilo ir kiti „reikalai“. Klausė J. draugų – ir L. K., ir B. B., ir D. P. – visi nurodė J., kad jis leido taip elgtis. Ar jie įkalbinėjo J. taip elgtis, ji nežino. Be J. jie nebūtų žinoję, kur važiuoti, ką paimti. Civilinio ieškinio atsisako. Santykiai su sūnumi dabar blogi, nes ji jam prieštarauja, neleidžia elgtis taip, kaip jis nori, todėl yra pats blogiausias žmogus. Sūnui dabar 18 metų. Ar sūnus dabar lanko profesinio rengimo centrą, nežino, sūnus tik davė auklėtojos telefono numerį. Sūnus mokosi automechanikos. Atrodo, sūnus mokytis nori. Apie tai, kaip atliko areštą, sūnus daug nepasakoja, tik sakė, kad maistas blogas, dar sakė, kad galėtų duoti darbo. Dėl vagystės J. draugai sakė, kad J. prirodė sodybą, visi buvo girti ir visi vienas kitą įkalbinėjo. Apie vagystes ir sodybų suniokojimą sūnus mažai kalba, daugiau kalba, kai jo broliai prispaudžia. J. ir jo draugai yra sakę, kad pinigus, gautus už parduotą metalą, J. su draugais pasidalino po lygiai. Tiki, kad sūnus galėjo pasiūlyti parduoti sodyboje rastą metalą. Be sūnaus tikrai kiti nebūtų žinoję, kur kas padėta. Civilinio ieškinio atsisako, nes mano, kad jo niekada sūnus neatlygins.
Liudytoja Z. Č. parodė, kad R. Z. ir jos šeimą pažįsta, nes yra kaimynai: gyvena (duomenys neskelbtini), o Z. gyvena (duomenys neskelbtini). Matė, kad savaitgaliais prie Z. sodybos privažiuoja mašinėlės. Atvykdavo ir vaikinų, ir merginų. Kartu su jais visada būdavo ir J. Z. Matė, kad vieną kartą buvo pristumtas automobilis prie malkinės ir jie kažką iš jos krovė į automobilį. Tada kartu irgi buvo J. Z. Paprastai triukšmas būdavo viduje, jie netrukdydavo ir jie negirdėdavo. Po vagystės sodyboje buvo. Matė, kad sienos aprašinėtos, tačiau R. betvarkę jau buvo sutvarkiusi. Ne vieną kartą sodyboje yra mačiusi svečius po kiemą vaikštinėjant. Vieni J. draugai neatvažiuodavo, visada kartu būdavo ir jis. Suprato, kad jie ten atvykdavo, nes vaikinams reikėjo laisvo ploto.
Liudytoja Z. Č. parodė, kad R. Z. šeimą pažįsta, nes yra kaimynai: ji gyvena (duomenys neskelbtini), o Z. sodyba yra adresu (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą atvažiavusį į sodybą J. pamatė šių metų sausio mėnesį. Jis pribėgo pasisveikinti, paklausė, kaip jis čia atsirado, J. atsakė, kad tėvai juo labai pasitiki, leidžia atvykti, jis žada čia švęsti gimtadienį. Paskutinę dieną, kai matė J. sodyboje, matė kieme dvi mašinas. Paprastai jaunimas švęsdavo viduje. Kaip apie kaimynus, apie Z. nieko blogo pasakyti negali. R. Z. telefoną turėjo, bet minties jai skambinti nekilo. Kai pamatė nusiaubtą sodybą, R. Z. tą dieną ją pasikvietė. Matė, kad buvo prišnerkšta, sienos aprašinėtos. Dar R. Z. minėjo, kad buvo pavogti radiatoriai, gal ir dar kažkas, bet ji gerai neprisimena.
Liudytojas A. Z. parodė, kad parodymus duoti sutinka. Kaltinamasis J. Z. yra jo sūnus, o nukentėjusioji R. Z. – žmona. Santykiai su jais normalūs. Turi sodybą V. kaime. Vasario mėnesį pamatė, kad sodyba išdraskyta, ant sienų pripiešta vyriškų lytinių organų, prirašinėta, pavogtas metalas, išdaužtas spintelės stiklas, sugadinta lova, kambaryje privemta. Buvo pavogti 7-8 vienetai ketaus radiatorių, keli grąžtai, gali būti, kad penki vienetai. Kas daugiau pavogta, nepastebėjo. Kai iškvietė policiją, paaiškėjo, kad tai padarė jos sūnus J. su draugais. Sūnus raktus nuo sodybos pasiėmė savavališkai. Kad jis paėmė raktus, jie nepastebėjo. Sūnus sakė, kad radiatorius ir grąžtus pridavė į metalo laužo supirktuvę. Sakė, kad pinigus jie pasidalino po lygiai.
2016-04-27 akistatos, atliktos tarp įtariamųjų J. Z. ir L. K., protokole užfiksuota, kad metu J. Z. parodė, kad L. K. vežė metalą savo automobiliu, o D. P. padėjo krauti. Metalą vežė iš tėvų sodybos Pakruojo rajoje. Ką konkrečiai sakė vaikinams dėl metalo išvežimo, nebepamena. Viskas buvo seniai. Galėjo pasakyti, kad metalą leido išvežti tėvai, to neneigia. Kaip jie suprato, ką daro, nežino. Vienas pats žinojo, kad tėvai leidimo nedavė ir kad vagia metalą. Pardavus pinigus pasiėmė pats, L. davė pinigų kurui, o D. davė cigaretėms. Jų nekaltina dėl vagystės. Įtariamasis L. K. parodė, kad sutinka su J. parodymais. Iš jo tėvų sodybos vežė metalą, vežė savo automobiliu. Tikrai pamena, kaip J. jiems sakė, jog metalą jam tėvai leido vežti ir parduoti. J. sakė, kad tėvai pinigų neduoda, išsiveš metalą ir taip turės pinigų. Suprato, kad tėvai taip leido pasidaryti pinigų. Kad vagia, nesuprato. Pinigų gavo tik kurui, daugiau nieko negavo. Vagystę neigia, nes nežinojo, kad metalą sugalvojo pavogti J. (1 t., b.l. 113-115)
2016-04-27 akistatos, atliktos tarp įtariamųjų J. Z. ir D. P., protokole, užfiksuota, kad J. Z. nurodė, kad pamena tiek, kad jie trise vežė metalą iš tėvų sodybos, Pakruojo rajone, tai buvo: L. K., D. P. ir jis pats. L. vairavo savo automobilį. Nepamena, ką konkrečiai jiems sakė dėl metalo. Jo manymu jie turėjo suprasti, vagia, tačiau kaip tiksliai jie suprato, nežino. Galimai jiems pasakė, kad tėvai leido vežti metalą, taip galėjo būti. Jų nė vieno nekaltina dėl vagystės. Vienas pats žinojo, ką daro. Metalą pardavę, gavo pinigų, L.ant kuro, D. davė ant cigarečių pakelio. Pinigų daugiau jie negavo, juos pasiėmė pats. D. tik padėjo krauti metalą, o L. vežė. Įtariamasis D. P. parodė, kad metalo nevogė, tik padėjo krauti ir gavo už tai cigarečių pakelį. (1 t., b.l. 110-111)
Iš 2016-02-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą, buvo rasta ir paimta: 3 vnt. plokštelių su avalynės pėdsakais, 4 vnt. cigarečių nuorūkų, plokštelė su rankos pėdsaku, 2 vnt. ėminių su biologiniais pėdsakais, kortelė.(1 t., b.l. 7-21)
2016-02-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis J. Z. pateikė mobilaus ryšio telefoną "HTC", IMEI 358280055185827. (1 t., b.l. 56-57)
2016-02-11 apžiūros protokole užfiksuota pateikto telefono ir jame esančios informacijos apžiūra. (1 t., b.l. 58-62)
Kaltinamojo J. Z. padaryta veika jo daliniu prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis , įsibraudamas į ūkinį pastatą, pagrobė svetimą R. Z. priklausantį turtą: 8 vnt. špyžinių radiatorių, kurių vieno vertė 30 eurų, bendrai už 240 eurų bei 5 vnt. metalinių grąžtų, kurių vieneto vertė 5 eurai, bendrai už 25 eurus, taip padarė R. Z. 265 eurų turtinę žalą.
Byloje nėra surinkta įrodymų, kad J. Z. šią nusikalstamą veiką padarė grupėje su kitais asmenimis. Pats J. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, akistatų su K. ir P. metu patvirtino savo parodymus, kad jie neprisidėjo prie vagystės, tik padėjo išvežti metalą. Kad metalo tėvai jam neleido išvežti, žinojo jis vienas. Ką jiems pasakė, nepamena, viskas buvo seniai. Atsakomybę prisiima, vienas žinojo, ką daro. Iš ūkinio pastato išvežė radiatorius, kurių galimai buvo 8 vnt., skaičiaus nepasakys. Buvo ir grąžtai, sutinka visiškai. Už metalą gautus pinigus pasiėmė pats, L. davė ant kuro, o D. P. cigaretėms. Ikiteisminis tyrimas L. K. ir D. P. atžvilgiu buvo nutrauktas ( t.2., b.l.8-22, 31-35).
Nagrinėtinu atveju nustatyta, kad J. Z. padarytų nusikalstamų veikų objektas yra svetima nuosavybė, objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto pagrobimu. Padaryta nusikalstama veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai, kadangi kaltinamasis galėjo pagrobtu turtu naudotis ir juo disponuoti, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, pagrobtus daiktus pardavė metalo supirktuvei. Be to, iš bylos duomenų matyti ir tai, kad subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteisėtai, neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajai R. Z. priklausantį turtą , bei atsižvelgiant į nustatytą turto, kurį kaltinamasis užvaldė vertę-265 eurai, bei į vagystės būdą – atrakinus ūkinio pastato duris iš R. Z. pavogtu raktu, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto pagrobimas, esant kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į patalpas.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Taip pat atsižvelgtina į LR BK 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui - į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo.
Kaltinamojo J. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis J. Z. vieną apysunkį nusikaltimą padarė, būdamas nepilnametis, teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (t.2.,b.l.43-46,47-51), administracine tvarka nebaustas (2 t.,b.l.42), psichiatro ir priklausomybės įskaitose neįrašytas (t.2., b.l.53,54 ), J. Z. nuo 2016-02-19 yra įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą ( t.2., b.l.60), R. Z. ir A. Z. šeima nėra įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ( t.2., b.l.57-58), J. Z. nedirba ,darbo biržoje neregistruotas ( t.2.,b.l.61 ), šiuo metu mokosi.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.).
Teismas, įvertindamas šias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų mastą ir pobūdį, nusikaltimų padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta nei viena jo atsakomybę lengvinanti , o yra viena sunkinanti aplinkybė, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus J. Z. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
2016 m. vasario 11 d. nutarimu įtariamajam J. Z. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t.1., b. l. 102-103), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji R. Z. pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti 265 eurų (t.1., b. l. 33-34). Tačiau teisiamajame posėdyje ji nuo ieškinio atsisakė. Esant tokioms aplinkybėms, priimtinas R. Z. atsisakymas nuo civilinio ieškinio dalyje dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo ir procesas dėl nukentėjusiosios R. Z. 265 Eur civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nutrauktinas ( LR BPK 107 str.).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas: J. Z. 2016 m. gegužės 3d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į dalį-265 eurų J. Z. priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „SWEDBANK“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 6 mėnesiams (t.2., b.l.63,64). Šis laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas ( LR BPK 151str.8d.).
Atsižvelgus į tai, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 1 p.), kaltinamasis J. Z. nepiktnaudžiavo jam suteikta teise turėti valstybės apmokamą gynėją, atsižvelgus į J. Z. turtinę padėtį ( nedirba, mokosi ), iš J. Z. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. Z.pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje , ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai išvykimas iš namų susijęs su darbu ar mokslu, bei visą laisvės apribojimo bausmės laiką : mokytis arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Priimti nukentėjusiosios R. Z. atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl 265 eurų turtinės žalos atlyginimo ir procesą dėl nukentėjusiosios R. Z. 265 Eur civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nutraukti.
Panaikinti kaltinamajam J. Z. 2016 m. gegužės 3d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į dalį-265 eurų J. Z. priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „SWEDBANK“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) - 6 mėnesiams .
Daiktinį įrodymą- mobilaus ryšio telefoną „HTC“, saugomą J. Z., grąžinti J. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktinius įrodymus: 4 vnt., cigarečių nuorūkų, 2 vnt. ėminių su biologiniais pėdsakais, kortelę, saugomus Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK, 2 vnt. daktiloskopinių plokštelių su avalynės pėdsakais, daktiloskopinę plokštelę su rankos pėdsaku, saugomus Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK patalpose sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
J. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Iš J. Z. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.