Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Editai Ročytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaravęs išvykimą į Airiją, nedirbantis, teistas, paskutinį kartą: 2018-02-28 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. 2018-05-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2018-02-28 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendis, panaikinant jo dalį, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė bausmė 1 m. laisvės atėmimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2017-11-23 apie 13.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įėjo pro neužrakintas duris į A. M. gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpas, pasikėsino lytiškai santykiauti su A. M. prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą t. y. jėga suėmęs A. M. į glėbį ir pakėlęs nunešė į kambarį kur paguldė ją ant nugaros į lovą, norėdamas lytiškai santykiauti su A. M. ir laikydamas A. M. prieš jos valią, iš dalies ją apnuogino – staigiais judesiais jėga numovė A. M. vilkėtas sportines kelnes ir apatines kelnaites, dėl ko nukentėjusiajai A. M. pradėjus garsiai šaukti, jos pasipriešinimui palaužti, toliau naudojo fizinį smurtą – tyčia rankos delnu užspaudė jai burną ir grasindamas surišti reikalavo nešaukti ir nesipriešinti, o A. M. patraukus nuo savo burnos R. P. ranką ir toliau garsiai šaukiant, vėl uždengė ranka jos burną ir apžergęs A. M. atsisėdo ant jos kojų, taip jas prispausdamas ir atimdamas A. M. galimybę ištrūkti, po ko išsitraukęs iš vilkėtos liemenės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, grasino ją papjauti ir padėjęs, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą ant kėdės šalia lovos, bei sėdėdamas ant A. M. kojų, segėsi vilkėtose kelnėse įvertą diržą ir bandė nusimauti vilkėtas kelnes, o A. M. pasakius, kad kvies policiją ir garsiai šaukiant bei fiziškai priešinantis – stumiant R. P. rankomis nuo savęs, judant visu kūnu, bandant ištraukti iš po jo prispaustas kojas, R. P. sugriebė A. M. už burnos ir laikydamas užspaudęs burną įsakė tylėti, nešaukti, nekviesti policijos, siekė atlikti lytinį aktą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajai A. M. garsiai šaukiant ir aktyviai priešinantis bei nuo jo išsilaisvinus kojas ir pradėjus verkti kitame kambaryje buvusiam A. M. mažamečiui sūnui, bijodamas būti užkluptas darant nusikalstamą veiką, pasiėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, kuriuo grasino A. M., ir pasišalino iš įvykio vietos. Be to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus išeidamas iš A. M. gyvenamo namo patalpų, atvirai – matant A. M., pagrobė nuo stalo A. M. priklausantį planšetinį kompiuterį „A. Z.“, 204 eurų vertės.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino tik dėl planšetės vagystės ir parodė, kad 2017-11-23 apie 12 val. pas A. M. atėjo pasiskolinti pinigų. Užėjęs į vidų atsisėdo kambaryje ant fotelio krašto. Jai išėjus į kitą kambarį, jis nutaikęs momentą paėmė planšetinį kompiuterį ir pro duris išėjo. Jam išėjus į lauką, ji pradėjo šaukti: „atiduok planšetę“. Jis jai nieko nedarė, nesilietė prie jos, jokio peilio neturėjo.

Nors kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino tik iš dalies, bet jo kaltė nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, grindžiama teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 str.):

Nukentėjusiosios A. M. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad R. P. savo valia įėjo į jos namus. Jis paėmęs ją nusinešė į lovą ir bandė išžaginti. Jis tik įėjo pro duris ir jai nieko nesakė. Jis buvo išgėręs. Namuose buvo mažametis vaikas, jam tada buvo virš metų. Kai ji pradėjo šaukti, R. P. jai pasakė: „kad nešauk, o papjausiu“. Ji nepaklausė, vis tiek šaukė. Tada jis uždengė jai burną. Ji jo ranką patraukė nuo burnos. Jis vėl pradėjo tą patį sakyti. Jis buvo numovęs kelnes ir apatines kelnaites. R. P. turėjo peilį, kokį, neatsimena. Bandė atsisegti diržą, bet jam nepavyko, nes ji labai muistėsi. Kai nuo jos nulipo, kažką pasakė, nesuprato ką. Kai ji apsimovė greitai kelnes, pažiūrėjo ant stalo nebebuvo planšetės, ji pradėjo šaukti „grąžink planšetę“, bet jis nieko jai nepasakė. Kai ji pamatė, kad planšetės nebėra, jis ėjo pro langus. Įvykio metu jos sūnus buvo virtuvėje. Kai ji šaukė vaikas neverkė, tik paskui pradėjo verkti. Planšetinis kompiuteris buvo virtuvėje ant stalo, prie minkšto kampinio. Planšetinis kompiuteris buvo „Asus“, jo vertės nepamena. Jai kompiuteris yra grąžintas, dėl to pretenzijų kaltinamajam nereiškia. Dėl pasikėsinimo išžaginti ieškinio taip pat nereiškia.

Kaltinamojo R. P. kaltę taip pat pagrindžia ir liudytojų, policijos pareigūnų R. P., E. V. ir T. T. parodymai, kurie teisiamajame posėdyje patvirtino, kad gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kai atvažiavo R. P. su E. V., T. T. jau buvo. Mergina juos pasitiko fojė į namą. Mergina buvo išsigandusi. Jie paklausė kas nutiko ir ji papasakojo, kad pas ją atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris ją nusinešė į kambarį, nurengė žemiau iki juosmens, prašė, kad nieko nedarytų, bet jis turėjo peilį, kurį pasidėjo šalia kėdės, nieko nepadarė, atsikėlė ir nuėjo, išeidamas pasiėmė planšetinį kompiuterį. Jis nukentėjusiosios nemušė, tik nunešė į kambarį, paguldė ant lovos, nurengė kelnes ir kelnaites. Ji pasakė, kad tai buvo to kaimo gyventojas, bet jo nepažinojo. E. V. su T. T. nuvažiavo į kaimą ieškoti įtariamojo (III t., 156 b. l.).

Liudytojas E. V. patvirtino, kad po nukentėjusiosios pasakojimo, iš T. T. klausimų suprato, kad jis iš jos apibūdinimo pažino, nes jis konkrečiai klausinėjo apsirengimą. Po to jie su T. T. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ieškoti jo pagal jos apibūdinimą, suprato, kad tai gali būti R. P.. Jis nebuvo jo matęs, tik žinojo, kad toks asmuo yra. Užvažiavo į parduotuvę. Pardavėja pasakė, kad buvo atėjęs R. P., pirko alaus ir išėjo, kur nežino. Tada jie išėjo iš parduotuvės ir pėsčiomis nuėjo į šalia esantį keturbutį dviejų aukštų namą. Priėjus prie laiptinės išėjo R. P.. Jie jį sulaikė, patikrino ir kišenėje rado planšetę. Parvežė jį į komisariatą.

Be to, liudytojas E. V. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje – I t., 87-88 b. l. Ikiteisminio tyrimo metu E. V. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad R. P. neneigė, kad planšetė buvo vogta ir kad ją pavogė iš pareiškėjos, tačiau apie pasikėsinimą ją išžaginti jis kategoriškai neigė. Nurodė, kad atėjo pasiskolinti pinigų ir tiek. Po to, spontaniškai sugalvojo pavogti planšetę (III t., 156-158 b. l.).

Liudytojas T. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad su švyturėliais prilėkė į įvykio vietą, kur buvo nurodytas adresas. Nuėjo į įvykio vietą, sutiko merginą, paklausė kas nutiko, pasakė, kad kaimo gyventojas buvo užėjęs pas ją į namus ir bandė ją išprievartauti, išeidamas pasiėmė planšetę. Jam bendraujant privažiavo operatyvinės grupės ekipažas: E. V. ir R. P.. Tada jis nusprendė pagal nukentėjusiosios apibūdinimą, kad tai gali būti R. P.. Kadangi įtariamąjį buvo matęs, nes buvo jam kilusios suicidinės mintys porą kartų ir jis pagalvojo, kad tai galėtų būti R. P., nes nukentėjusioji užsiminė, kad yra kaimo gyventojas. Tada jis su E. V. įlipo į jo automobilį ir pradėjo patruliuoti gatvėmis, bandyti aptikti R. P.. Privažiavo prie parduotuvės, užėjo į parduotuvę ir paklausė ar nebuvo jis pasirodęs. Jiems pasakė, kad buvo, nusipirko alaus ir išėjo. Tada paliko mašiną, ėjo pėsčiomis link (duomenys neskelbtini) namo. Iš laiptinės išėjo minėtas asmuo, pamatė barzdelę, kurią nukentėjusioji apibūdino, ūgį, sudėjimą ir tą liemenę ar striukę. Jie priėję prie jo sustabdė, pasidarė dalinę apžiūrą ir buvo striukės kišenėje ar liemenėje planšetė. Paklausė iš kur gavo, pasakė, kad pasiėmė iš merginos, prašė parduoti. Be to, liudytojas patvirtino, kad nukentėjusioji pasakė, kad ją pasiėmė ir nunešė į lovą, numovė kelnes ir kelnaites, bet nieko nepadarė, vaikas klykė, išsigando, peilį pasidėjo. Kai R. P. sulaikė, buvo klausimas apie išžaginimą, jis atsakė, kad jis nieko nedarė, tik pasiėmė planšetę ir išėjo, nukentėjusioji prašė jo parduoti planšetę. Jam nesakė, kad pavogė planšetę, sakė, kad pasiėmė, nes neveikianti.

Be to, liudytojas T. T. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje – I t., 83-84 b. l. Ikiteisminio tyrimo metu T. T. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad R. P. sulaikė kartu su vyresniuoju tyrėju E. V. (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje prie laukutinio įėjimo. Išaiškinus dėl ko sulaiko, jis atsakė, kad pas A. M. buvo atvykęs pasiskolinti pinigų. Apžiūros metu pas įtariamąjį rastas planšetinis kompiuteris. R. P. pasakė, kad liepė nukentėjusioji parduoti. Kiek teko susidurti ir bendrauti su minėtu asmeniu – R. P., tai asmuo kuris nevengia vartoti alkoholio, linkęs daryti įvairius teisės pažeidimus, nelinkęs bendradarbiauti su policija. Kaimo gyventojai apie R. P. atsiliepia neigiamai (III t., 158-159 b. l.).

Kaltinamojo R. P. kaltė taip pat grindžiama ir liudytojos R. B. parodymais, kuri teisimajame posėdyje patvirtino, kad dirbo tą dieną parduotuvėje, R. P. užėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, kaip eilinis pirkėjas. Po kiek laiko užėjo policijos pareigūnai ir paklausė, ar buvo R. P. parduotuvėje. Ji pasakė, kad buvo. Jis pirko vieną butelį alaus „kapitono“ ar „gaspadoriaus“, tiksliai neatsimena. Ar jis už pinigus pirko, ar jis atnešė depozitinių butelių ir nusipirko alaus, neprisimena (III t., 154-155 b. l.).

Kaltinamojo R. P. kaltė taip pat grindžiama liudytojo V. P. parodymais, kuriam kaltinamasis R. P. nurodė visai kitokias planšetinio kompiuterio įsigijimo aplinkybes, nes teisiamajame posėdyje liudytojas V. P. patvirtino, kad R. P. atėjo pas jį į namus, atsinešė vieną litrą 7,5 stiprumo alaus butelį, išgėrė, pakalbėjo. R. P. jam parodė didoką telefoną (planšetę), pavadinimo neatsimena, stikliukas buvo įdužęs. Jis sakė, kad nusipirko, už kiek, nesidomėjo. Jie išgėrė, R. P. išėjo dar parnešti ir prie laukutinių durų jį suėmė. Jis nedavė R. P. pinigų, nes neturėjo, jis sakė, kad eina parnešti alaus (III t., 155 b. l.).

Be to, įvykio aplinkybes patvirtina ir informacinis pranešimas ROIK 0117000654390 kuriame užfiksuota, kad 2017-11-23 13.47 val., A. M. pranešė, jog prieš 5 minutes įsibrovė nepažįstamas vyras, apie 30 metų, stumdė pranešėją, bandė išprievartauti, paėmė planšetę ir pabėgo. (duomenys neskelbtini) (I t., 24-28 b. l.).

2017-11-23 protokolas-pareiškimas, kuriame A. M. nurodė, kad 2017-11-23 13.40 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) į namų virtuvę įėjo nepažįstamas vyras, kuris paėmęs ant rankų ją pakėlė ir suspaudęs nunešė į kambarį, kur paguldė į lovą ir pradėjo mauti kelnes, o kai numovė jai kelnes ir kelnaites, bandė sau nusimauti kelnes. Visą laiką ji šaukėsi ir kvietėsi pagalbos. Tada vyriškis apžergęs sėdėjo ant jos ir uždengė ranka jos burną, įsakė nešaukti ir nesipriešinti, kitaip grasino surišti, o jai toliau šaukiant, pagrasino papjauti ir išsitraukė peilį, kurį pasidėjo ant kėdės prie lovos. Ir paėmęs už gerklės, taip laikydamas sakė tylėti ir nešaukti. Pasakė, kad iškvies policiją, o jis atsakė, kad nebandytų kviesti bei nurodė, kad jis yra ieškomas, nes yra nužudęs vieną žmogų. Toliau jai garsiai šaukiant nulipo nuo jos ir išėjo. Namuose buvo mažametis vaikas, kuris išsigandęs verkė. Jam išėjus pastebėjo, kad nebėra planšetės A. Z. 8.0 LTE 16 GB (Z380KL), IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 204 eurai. Į planšetę buvo įdėta sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Apie įvykį iš karto pranešė policijai (I t., 15-16 b. l.).

Be to, kaltinamojo R. P. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai:

2017-11-23 įvykio vietos apžiūros metu gauti duomenys, kai buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) vieno aukšto baltų plytų mūrinis namas pažymėtas Nr. 18. Namo durys atrakintos, ant jų laužimosi pėdsakų nebuvo (I t., 29-30, 31-34 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu gauti duomenys, kai nukentėjusioji A. M. atpažino asmenį fotonuotraukoje, pažymėtoje Nr. 5, kuris buvo įsibrovęs į jos namus ir apie jį davė parodymus. Šį asmenį atpažino pagal veido bruožus kuriuos įsidėmėjo įvykio metu. Nuotrauka Nr. 5 yra R. P. (I t., 52-56 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu gautais duomenimis, kai nukentėjusioji A. M. patvirtino savo duotus parodymus vietoje (I t., 58-67 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu gautais duomenimis, kai kaltinamasis R. P. patvirtino savo duotus parodymus vietoje, dėl planšetinio kompiuterio vagystės (II t., 106-113 b. l.).

2017-11-23 tarnybinis pranešimas dėl informacinio pranešimo ROIK 0117000654390, kuriame užfiksuota, kad informacinio pranešimo tikrinimo metu, policijos pareigūnai E. V., R. P., T. T., nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas A. M., kuri apibūdino pas ją įsibrovusį vyriškį ir buvo nustatyta, kad tai R. P., todėl nuvyko į gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jo namuose nebuvo, todėl buvo tikrinamos jo lankytinos vietos ir prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės buvo sulaikytas R. P., kurio vilkėtos striukės dešinėje kišenėje buvo rastas planšetinis kompiuteris ASUS ZendPad. R. P. pristatytas į policijos komisariatą ir jam nustatytas 1,31 promilių neblaivumas (I t., 8 b. l.).

Kad pas kaltinamąjį R. P. buvo surastas pagrobtas planšetinis kompiuteris patvirtina ir į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. P. apžiūros metu pas jį rastas ir išimtas kompiuteris A. Z. su sim kortele. Be to, jis turėjo žiebtuvėlį ir 3 eurus 40 centų, kas patvirtina, kad alų jis pirko parduotuvėje iš savo turėtų pinigų (II t., 128 b. l.).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis, kai Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato areštinės vyriausioji postinė D. B. pateikė prijungimui prie bylos planšetinį kompiuterį ASUS ZendPad 8.0 LTE 16 GB Black (Z380KL), kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su įskilusiu ekranu ir atminties kortele bei sim kortele „Bite“ (I t., 151-152 b. l.).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kai buvo apžiūrėtas planšetinis kompiuteris A. Z. 8.0 LTE 16GB Black (Z380KL) IMEI (duomenys neskelbtini), kurio dydis 12x20,50 cm. Ekranas įskilęs. Įdėta atminties kortelė „Sandisk 8 GB“ ir SIM „Bite“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Kompiuteris rastas pas įtariamąjį R. P. jį sulaikant 2017-11-23, surašant asmens faktinio sulaikymo aktą bei į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą (I t., 153-155, 156-159 b. l.).

Tarnybinis pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad buvo nuskaitomi duomenys naudojantis programa „Cellebrite UFED 4PC“, esantys planšetiniame kompiuteryje „ASUS ZendPad“ ir jame buvusioje atminties kortelėje bei SIM kortelėje. Prie bylos prijungta CD laikmena su nuskaityta informacija UFED ir Excel formatu (I t., 162 b. l.).

Tarnybinis pranešimas dėl nuskaitytos informacijos iš planšetinio kompiuterio „ASUS ZendPad“, kuriame nurodyta, kad analizuojant nuskaitytą informaciją nustatyta, kad A. M. kontaktų, susirašinėjimų, skambučių, pokalbių su R. P. neturėjo. Adresų knygos sąraše R. P. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nėra (I t., 163 b. l.).

Kaltinamojo R. P. neblaivumą patvirtina alkotesterio šaknelė, kai 2017-11-23 16.09 val. R. P. nustatytas 1,31 promilės neblaivumas (I t., 14 b. l.).

Gynėjo versija, kad nukentėjusioji pranešė apie pasikėsinimą išžaginti tik tam, kad būtų greičiau surasta pavogta planšetė yra niekuo nepagrįsta, prieštaraujanti sveikam protui ir byloje nustatytoms aplinkybėms. Byloje neabejotinai nustatyta, kad visų pirma buvo įvykdytas pasikėsinimas išžaginti ir tik po to kaltinamasis R. P. pasišalindamas iš įvykio vietos pavogė planšetinį kompiuterį. Nukentėjusiosios parodymais abejoti negalima, nes jie yra nuoseklūs, ir duoti teisiamajame posėdyje atitinka parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji buvo apklausta net keturis kartus (I t., 36-37, 38-39, 40-41, 42-43 b. l.). Netikslumai tarp parodymų galimi dėl asmens fiziologijos ir atminties specifikos, nes atmintis yra ankstesnio patyrimo atspindys, to kas anksčiau buvo pažinta, išgyventa ir veikta. Atminčiai būdingi procesai kaip įsiminimas, laikymas atmintyje, užmiršimas ir atsiminimas yra individualūs ir priklauso nuo asmenybės. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad nukentėjusiosios emocinė atmintis negalėjo ir negali tiksliai atgaminti kaltinamojo veiksmų ir žodžių jos atžvilgiu dėl patirto streso ir staigaus, neteisėto poveikio jos atžvilgiu.

Byloje surinkti įrodymai, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nukentėjusiosios A. M. parodymai, liudytojų, policijos pareigūnų parodymai neabejotinai patvirtina įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad kaltinamasis R. P. atėjęs pas nukentėjusiąją į namus pasikėsino ją išžaginti, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes nepavyko palaužti nukentėjusios pasipriešinimo (nukentėjusioji savo veiksmais intensyviai priešinosi, šaukė) ir todėl pasišalino iš įvykio vietos nebaigęs išžaginimo, tik atvirai pagrobdamas planšetinį kompiuterį.

Kaltinamojo parodymai yra prieštaringi, prieštaraujantys liudytojų parodymams, ypatingai dėl planšetinio kompiuterio vagystės, kai kaltinamasis R. P. sulaikymo metu teigė, kad kompiuterio nevogė, o davė mergina parduoti, kai tuo tarpu liudytojui V. P. nurodė, kad planšetinį kompiuterį nusipirko. Liudytojų T. T. ir E. V. parodymų analizė ir sugretinimas su kaltinamojo parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis R. P. iš pradžių neigė pavogęs planšetę, ir tik vėliau prisipažino tai padaręs, o pasikėsinimą išžaginti neigė daręs. Tai vertintina kaip kaltinamojo gynybinė pozicija, siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių dėl griežtos bausmės ir būti nuteistam už lytinio nusikaltimo padarymą (BK XXI skyrius nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui), kas tiek visuomenėje, tiek pataisos įstaigoje vertinama neigiamai.

Nukentėjusiosios A. M. parodymai, priešingai nei teigė kaltinamojo R. P. advokatas A. Pileckis, yra patikimi. Jais abejoti teismui nėra jokio pagrindo, nes ji parodymus davė teisiamajame posėdyje, davusi priesaiką teismui, kaip tai numatyta BPK 277 straipsnyje. Ir nepadėjusi rankos ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar Biblijos, nes BPK tokios procedūros nenumato, priešingai nei teigė kaltinamojo advokatas A. Pileckis.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji ir subjektyvieji požymiai) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti minėtų požymių visumą.

Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.

Esminis atvirą vagystę kvalifikuojantis požymis – kaltininko neteisėtų veiksmų atvirumas, kai kaltininkas, atlikdamas tokius veiksmus, veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso ir tęsia neteistą veiką. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. P. veikė atvirai, būdamas svetimame būste, suvokdamas, kad jis veikia atvirai ir jo veiksmus mato arba nors ir nemato, tačiau bet kuriuo momentu gali pamatyti turto savininkas. Šiuo atveju vagystė galėtų būti kvalifikuojama kaip slapta tik tuo atveju, jei nukentėjusioji A. M. ir jo vaikas nebūtų buvę namuose, bei kaltinamojo R. P. buvimas A. M. namuose būtų teisėtas, o ne slaptas ar turintis neteisėto įsibrovimo į svetimą būstą požymių (BK 165 str.).

Taigi, kaltinamojo R. P. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1dalį, 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pasikėsino išžaginti bei atvirai pagrobė svetimą turtą.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo R. P. kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Skiriant kaltinamajam R. P. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d., 178 str. 2 d.) bei pasikėsinta padaryti sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d., 149 str. 1 d.). Kaltinamasis R. P. anksčiau ne kartą teistas. Išvadų iš savo ankstesnių teistumų nepadarė, šiuo metu yra nuteistas ir neatlikęs vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pagal 2018-02-28 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendį, pakeistą 2018-05-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu. Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes jo prisipažinimas iššauktas byloje surinktų įrodymų, o ne jo paties iniciatyva, be to nėra nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nes jam buvo nustatytas 1,31 promilės neblaivumas (I t., 14 b. l.). O tai, kad jis būdamas neblaivus nuolat daro nusikaltimus yra patvirtinęs ir pats kaltinamasis R. P., kai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose pagal R. P. prašymą skirti jam ekspertizę ar priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. T-46-215/2018. Minėtame prašyme, be kita ko, R. P. nurodė, kad yra priklausomas nuo alkoholio, yra ligonis, daug kartų yra teistas ir pastaruoju metu neatsimena kokius nusikaltimus yra padaręs (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutartis, byloje Nr. T-46-215/2018). Be to, jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p., 27 str. 1 d.).

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam R. P. BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Skiriamų bausmių dydžiai nustatytini mažesni nei vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie didesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmė subendrintina ją iš dalies sudedant su 2018-02-28 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2018-05-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, prie didesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas panaikintina pradėjus vykdyti bausmę. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017-11-23 15.35 val. iki 2017-11-24 19.11 val., t. y. dvi dienos, ir nuo 2018-01-19 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018-07-18, t. y. penkis mėnesiai dvidešimt devynios dienos, ir laikytina, kad R. P. yra atlikęs šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės.

Daiktinis įrodymas – CD diskas, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu trejiems metams.

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie didesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmę subendrinti ją iš dalies sudedant su 2018-02-28 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2018-05-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, prie didesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiems metams keturiems mėnesiams.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017-11-23 15.35 val. iki 2017-11-24 19.11 val., t. y. dvi dienas, ir nuo 2018-01-19 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018-07-18, t. y. penkis mėnesius dvidešimt devynias dienas, ir laikyti, kad R. P. yra atlikęs šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės.

Daiktinį įrodymą – CD diską, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Kaltinamajam R. P. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą panaikinti pradėjus vykdyti bausmę pagal šį nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.