- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- Ik-88-505/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01145-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- M. B., N. S.
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,
dalyvaujant pareiškėjui V. B.
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei O. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys M. B., N. S., dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. RE-552-(14.29) ir pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 18 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-0-120418-00015-(14.29) įvykdymo terminą 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo procesinio sprendimo, priimto išnagrinėjus šią administracinę bylą, įsiteisėjimo (b.l. 5-8).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog jo motinai M. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 10.980 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Motinos prašymu ir jos lėšomis nurodytame žemės ūkio paskirties žemės sklype dar 2005 m. pastatė 33,4 kv.m. pirtį su 13,4 kv.m. terasa, kurios statyba įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įforminta. Inspekcijos Alytaus skyriaus pareigūnė 2012 m. kovo 19 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-120319-00011-(14.12). 2012 m. balandžio 18 d. Inspekcijos Alytaus skyriaus viršininkas surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-0-120418-00015-(14.29), kuriame nurodė, jog reikalauja iš statytojo, tai yra iš V. B., ne vėliau kaip iki 2012 m. spalio 18 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą statinį - pirtį, esančią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad jis to padaryti negali be paminėtos pirties savininkės ir faktinės statytojos, tai yra pareiškėjo motinos M. B. sutikimo, kadangi pareiškėjas pats nėra nurodyto statinio savininkas. Nurodė, jog vadovaujantis LR statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalimi, ir atsižvelgdamas į nurodytus įstatymo reikalavimus, pareiškėjo motinos M. B., kuri yra faktinė nurodyto statinio (pirties) statytoja ir savininkė, pavedimu 2012 m. spalio 8 d. Inspekcijos Alytaus skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė pratęsti 2012 m. balandžio 18 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-0-120418-00015-(14.29) terminą, kadangi dėl gretimų žemės sklypų ribų tikslinimo užsitęsė nurodyto žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimas, be kurių nėra galimybės Įstatymo nustatyta tvarka įteisinti nurodyto statinio (pirties) savavališką statybą. 2012 m. spalio 15 d. iš Inspekcijos Alytaus skyriaus gavo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. RE-552-(14.29) „Dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo", kuriuo nuspręsta nepratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino. Sprendimas argumentuojamas tuo, kad pirties pastato statyba miškų ūkio paskirties ar miško žemėje (naudmenose) negalima. Inspekcijos Alytaus skyriaus vedėjo 2012-10-12 sprendimas Nr. RE-552-(14.29) yra priimtas netinkamai aiškinant bei taikant LR statybos įstatymo, LR miškų įstatymo bei LR žemės įstatymo reikalavimus, iš esmės net neišsiaiškinus faktinės situacijos taip pažeidžiant nurodyto statinio (pirties) savininkės M. B. teises. Pareiškėjas paaiškino, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijoje, nurodyta, jog M. B. asmeninės nuosavybės priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ant kurio ir pastatytas statinys (pirtis), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, kas reiškia, kad šiame žemės sklype tokio statinio (pirties) statyba yra galima. Kuo vadovaudamasis Inspekcijos Alytaus skyriaus vedėjas nusprendė, kad nurodyto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio ar, kad jame yra miško žemė (naudmenos) iš skundžiamo sprendimo visiškai neaišku. Savavališkos statybos akte ir reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodyta, jog statinys (pirtis) yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o ne žemės sklype, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas daro prielaidą, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis gali būti miškų ūkio arba nurodytame žemės sklype gali būti miško žemė (naudmenos), tačiau nei pareiškėjas, nei M. B., neturi nieko bendro su žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iš UAB „Žemėtvarka" 2012 m. lapkričio 7 d. pažymos matyti, jog M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kuriame yra savavališkai pastatytas statinys (pirtis), kadastriniai matavimai buvo pradėti dar šių metų balandžio mėnesį, bet nebuvo baigti iki Inspekcijos Alytaus skyriaus viršininko 2012 m. balandžio 18 d. surašytame reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-0-120418-00015-(14.29), nurodyto termino - iki 2012 m. spalio 18 d., dėl netiksliai pažymėtų preliminaraus matavimo duomenų VĮ Registrų centro žemėlapyje, tai yra dėl priežasčių, kurių nei pareiškėjas, nei jo motina negali įtakoti. Užsitęsus kadastrinių matavimų atlikimui savavališka pirties statyba nebuvo Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka įteisinta, per 2012 m. balandžio 18 d. surašytame reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-0-120418-00015-(14.29), nurodytą terminą - iki 2012 m. spalio 18 d., dėl priežasčių, susijusių su procedūromis, kurios būtinos įteisinti savavališką statybą, nei pareiškėjas, nei jo motina, negalėjo daryti jokios įtakos jų trukmei, o neatlikus žemės sklypo kadastrinių matavimų nėra galimybės įstatymo nustatyta tvarka įteisinti statinio (pirties) savavališkos statybos. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 19-24).
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, jog Inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiasis specialistas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsniu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, 2012 m. kovo 19 d. statytojui V. B. surašė savavališkos statybos aktą Nr. S SA-10-120319-00011-(14.12), kuriame konstatavo, kad pirtis (išorės matmenys - 6,3 m x 5,3 m, aukštis 6 m (33,4 m² užstatyto ploto, tame tarpe terasa 13,4 m²) (toliau - Pirtis) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (pagal nekilnojamojo turto registre esančius duomenis), pastatyta savavališkai. Savavališkos statybos akte nurodytas reikalavimas nevykdyti statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Pareiškėjas Pirtį pastatė neturėdamas jokio statybą leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 d.). Inspekcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2012 m. balandžio 18 d. surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-10-120418-00015-(14.29), kuriuo iš Pareiškėjo pareikalavo iki 2012 m. spalio 18 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2012 m. kovo 19 d. surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą Pirtį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2012 m. spalio 11 d. kreipėsi į Inspekcijos Alytaus skyrių, prašydamas pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą trims mėnesiams. Inspekcijos Alytaus skyrius, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" 38 punktu, Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsniu, 11 straipsnio 11 dalimi, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1, 2 punktais, 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu bei atsižvelgdamas į tai, jog Pirties statyba miško ūkio paskirties ar miško žemėje (naudmenose) negalima, 2012 m. spalio 12 d. priėmė Sprendimą, kuriuo Reikalavimo įvykdymo termino nepratęsė. Kadangi Pareiškėjas gera valia per nustatytą terminą pagal statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų Reikalavimą nepašalino savavališkos statybos padarinių, todėl Inspekcija 2012 m. lapkričio 16 d. ieškiniu Nr. 2D-16730-(14.24) kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašydama įpareigoti Pareiškėją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą Pirtį. Pareiškėjo savavališkai pastatyta Pirtis stovi N. S. nuosavybės teise valdomame miškų ūkio paskirties žemės sklype (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina nekilnojamojo turto registre, kadastre esantys duomenys. Vadovaujantis 2006 m. kovo 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimu Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 nutarimu ir šio nutarimo pagrindu suformuota teismų praktika nustatyta, jog miškų ūkio paskirties žemėje (miško žemėje) yra leidžiama statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius. Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje reglamentuota kas priskiriama miškų ūkio paskirties žemei. Šio įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: 1) naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį; 2) laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; <...> 12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų. Pagal Žemės įstatymą, miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Kitų statynių statyba miškų ūkio paskirties žemėje (miško žemėje) pagal Žemės įstatymą nėra numatyta. Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta kas yra miško žemė. Miškų įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų kokie statiniai gali būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje. Pagal Miškų įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje (miško žemėje) yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių statyba yra draudžiama. Pareiškėjas pirtį savavališkai pastatė miškų ūkio paskirties (miško žemėje) sklype, todėl negali pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta savavališkų statinių įteisinimo tvarka.
Tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. B., N. S. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 102,103) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 75 str. 1 d., 76 str. 2 d.). Trečiųjų suinteresuotų asmenų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. kovo 19 d. surašė V. B. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-120319-00011-(14.12), kuriame konstatavo, jog statinys(jo dalis): medinių konstrukcijų, pagalbinio ūkio paskirties, pirtis, kuri statytojo teigimu pastatyta 2005 m., išorės matmenys -6,3 m. ilgio, 5,3 m. pločio ir 6,0 m. (33,4 kv. m. užstatyto ploto, tame tarpe ir terasa 13,4 kv. m. ploto) pastatyta žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyta savavališkai (b. l. 46-49). 2012 m. balandžio 18 d. Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-10-120418-00015-(14.29) Inspekcija pareikalavo, kad pareiškėjas iki 2012 m. spalio 18 d. savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriautų pirtį, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-54). 2012 m. spalio 8 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją (reg. Nr. PRE-411-(14.29), prašydamas pratęsti Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius 3 mėnesiams (b. l. 57). Prašyme nurodė, jog atlikti kadastriniai matavimai priduoti Registrų centrui, tačiau dėl gretimų žemės sklypų ribų tikslinimo užsitęsė žemės sklypo plano patvirtinimo data. Inspekcija 2012 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. RE-552-(14.29), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsniu, 11 straipsnio 11 dalimi, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1, 2 punktais, 26 straipsniu, nusprendė nepratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino, nes pirties pastato statyba miškų ūkio paskirties ar miško žemėje (naudmenose) negalima (b. l. 59).
Ginčas byloje kilęs dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. RE-552-(14.29), kuriuo nuspręsta nepratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino, pagrįstumo bei teisėtumo.
Nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-09-01 iki 2013-01-01) (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Pagal šio straipsnio 3 dalį Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Pagal Statybos įstatymo 4 dalį asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Įmoka už savavališkos statybos įteisinimą nemokama šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento gavimo atveju.
ABTĮ 5 straipsnis inter alia įtvirtina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (1 dalis), atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (2 dalis), o teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą (3 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi siekdamas įgyvendinti Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę – pratęsti jam nustatyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.
Šioje byloje visų pirma aktualu nustatyti, ar žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjo savavališkas statinys (pirtis), yra miškų ūkio paskirties žemė ir ar galima tokio statinio statyba. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus teisinis reglamentavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio, 11 straipsnio 11 dalyje, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1, 2 punktuose, 26 straipsnyje.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjo (pareiškėjas pripažįsta, jog jis statė reikalaujamus nugriauti statinius|) savavališkai pastatyta pirtis (savavališkos statybos akto, reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo metu) yra N. S. nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b.l.81-83). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis- miškų ūkio (b.l. 81-83). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, jog žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis- žemės ūkio ir šio žemės sklypo savininkė yra M. B. (b.l. 11,12). N. S. atlikus kadastrinius matavimus ir 2013-04-08 įregistravus duomenis nekilnojamojo turto registre, savavališkai pastatytas statinys pateko į M. B. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini))(b.l.67,81-83). Valstybinės Miškų tarnybos 2013-05-06 pažyma Nr. R2-1257 patvirtina, jog pirtis (koordinatės X 6027304,22 Y 520816,86; X 6027301,74 Y 520813,76) pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis patenka į miško žemę (b.l. 111-114). Tai patvirtina ir Miškų žemėlapio 2013-05-03 fragmentas Nr. 41299, iš kurio matyti, jog 451 kvartalas, 2 sklypas – miško žemė (b.l. 114). Valstybinės Miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio rašte 2013-05-20 Nr. S-1K-15 pažymėta, jog patikrinus M. B. žemės sklype, kadastrinis. Nr. (duomenys neskelbtini), esančios miško žemės naudmenų būklę, nustatyta: žemės sklypo rytiniame gale, 451 kv. 2 sklype, Neveiglo ežero pakrantėje per eilę metų, perbrendusiame ir išretėjusiame medyne, nukertant po keletą miško medžių, palaipsniui suformuota apie 0,05 ha aikštelė, kurios viduryje šiuo metu stovi pirtis ir malkinė (b. l. 117-119).
Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 punktus žemės savininkai ir naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemėje miškų apsaugą ir miško išteklių naudojimą nustato Miškų įstatymas.
Lietuvos respublikos Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikiama miško žemės sąvoka, miško žemei priskirianti miško plote esančius miško kelius, kvartalus, technologines ir priešgaisrines linijas, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimtus plotus, poilsio aikšteles, žvėrių pašarų aikšteles, taip pat žemę, skirtą miškui įveisti. Šiame įstatyme miškų ūkio paskirties žemėje taip pat draudžiama kitokių nei medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus (1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Taigi tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai galimi ir teisės aktais ribojant statybą miško žemėje. Be pagrindinio statybos teisinius santykius reglamentuojančio teisės akto – Statybos įstatymo, statybos miškų ūkio žemėje reikalavimus taip pat nustato Miškų, Žemės įstatymai. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje (miško žemėje) galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie dar statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės. Taigi pirčių statyba miškų ūkio paskirties žemėje neleidžiama. Taip šios normos aiškinamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, 2008 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. A-556-206/2008). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 konstatavo, kad Žemės ir Miškų įstatymuose įtvirtintos nuostatos, jog miškų ūkio paskirties žemėje galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių), o ne pastatų statyba; šiuose įstatymuose nustatyti apribojimai naudojantis gamtos ištekliais yra proporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, savininkų nuosavybės teisės nevaržomos labiau negu įtvirtinta Konstitucijoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, laikosi nuoseklios praktikos, jog vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies bei Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų susijusių su mišku įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba (2008 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-206/2008, publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 14, 2008 m., 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje A556-353/2009, 2010 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-218/2010, 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje A556-714/2010; šį aiškinimą atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012).
Kadangi žemės sklypas, kuriame pareiškėjas savavališkai pastatė pirtį, yra miškų ūkio paskirties, kuriame pagal Žemės įstatymą ir Miškų įstatymą galima tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba, šiame sklype negali būti statomi kiti statiniai, kurie nėra susiję su specializuotais statiniais.
Nors pareiškėjas teigė, kad ginčo statinys yra kitoje vietoje nei pats miškas, tačiau šių savo teiginių nepagrindė jokiais prejudicinę reikšmę turinčiais rašytiniais įrodymais. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame pastatytas ginčo statinys (pirtis), yra miško ūkio paskirties, todėl tam tikrų veiksmų atlikimui yra taikomi anksčiau nurodytų teisės aktų draudimai bei apribojimai. Teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nurodyti argumentai, jog pirtį pastatė ne miško žemėje, o pievoje, yra paneigti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio 2013-05-20 raštu Nr. S-1K-15, kuriame pažymėta, jog M. B. žemės sklypo (kadastrinis. Nr. (duomenys neskelbtini)) rytiniame gale, 451 kv. 2 sklype, Neveiglo ežero pakrantėje per eilę metų, perbrendusiame ir išretėjusiame medyne, nukertant po keletą miško medžių, palaipsniui suformuota apie 0,05 ha aikštelė, kurios viduryje šiuo metu stovi pirtis ir malkinė, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2013-02-30 Nr.2SD-(14.2-104)-124) rašto duomenimis, jog nors ir žemės sklypo (kadastrinis. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla 2013-04-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriuje buvo suderinta kameraliai, tačiau minėto žemės sklypo kadastro duomenys bus patikslinti tik vietovėje patikrinus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių siemoje bei žemės naudmenų kartografavimo atitikmą (b.l.105-107).
Pareiškėjo nurodyti motyvai, jog dėl gretimų žemės sklypų ribų tikslinimo užsitęsė žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimas, be kurių nėra galimybės Statybos įstatymo nustatyta tvarka įteisinti pirties savavališką statybą atmestini, nes pareiškėjas, pasistatęs pirtį miškų ūkio paskirties (miško žemėje) žemės sklype, negali pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta savavališkų statinių įteisinimo tvarka, nes miškų ūkio paskirties žemės sklype galima tik specializuotų, su mišku susijusių statinių, statyba.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. RE-552-(14.29) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, ir pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 18 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-0-120418-00015-(14.29) įvykdymo terminą 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo procesinio sprendimo, priimto išnagrinėjus šią administracinę bylą, įsiteisėjimo, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nes pareiškėjo V. B. teisė įteisinti savavališką statybą toje vietoje, kurioje ji iš viso negalima (kai nėra susiklosčiusi išimtinė miško žemės paskirties keitimo kitomis naudmenomis situacija), negali būti ginama teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.