Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Aidai Pogojienei, kaltinamajam T. G., nukentėjusiajai E. G. (E. G.), vertėjai Rimai Gudinienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje, T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis S. D. individualioje įmonėje staklių derintoju - operatoriumi, anksčiau neteistas, 2022 m. kovo 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2022 m. rugpjūčio 4 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas, panaikintas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2022 m. kovo 20 d., 17 val. 54 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje vykusių išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,81 promilių neblaivumas), kilus žodiniam konfliktui su žmona E. G., sudavė jai delnu vieną smūgį į kairę veido pusę, padarydamas kairiojo skruostikaulio patinimą ir kraujosruvą.

Taip pat T. G. 2022 m. rugpjūčio 1 d., apie 19 val. 35 min., savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), angare, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,15 promilių neblaivumas), konflikto su žmona E. G. metu, sudavė vieną smūgį spirdamas koja E. G. į veidą, padarydamas dešinio skruostikaulio ir apatinės lūpos patinimą.

Dėl 2022 m. kovo 20 d. nusikalstamos veikos

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų bei tarp jų kilusio konflikto. Byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų kaltinamojo T. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtinančių įrodymų. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, BODY kameromis užfiksuotas nukentėjusiosios ir kaltinamojo paaiškinimai apie smurtinius veiksmus leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad T. G. delnu sudavęs smūgį nukentėjusiajai E. G. į veidą, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad, smurtaudamas prieš moterį, kaltinamasis T. G. elgėsi įžūliai, agresyviai, akivaizdžiai demonstruodamas savo fizinį pranašumą prieš silpnesnę už jį moterį. Šioje situacijoje kaltinamasis akivaizdžiai siekė sukelti skausmą nukentėjusiajai, nesugebėjęs pasirinkti tinkamų veiksmų tarp jų kilusiam žodiniam konfliktui išspręsti.

Dėl 2022 m. rugpjūčio 1 d. nusikalstamos veikos

6. 2022_0801_193136_017, kamera TLS_619762, įrašo trukmė – 05.00 min. Pastebimas kiemo teritorijoje pareinantis vyras (nustatytas T. G.), kuris nurodo, kad miegojo garaže.

7. 2022_0801_193635_018, kamera TLS_619762, įrašo trukmė – 05.00 min. T. G. teigia, kad tegul mažiau geria ir nebus konfliktų. Nustatomi asmens duomenys - T. G., gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini). Nustatomas neblaivumas - 2,15 prom. T. G. teigia, kad su niekuo nesipyko, nieko nedarė. Pareigūnė klausia priėjusios E. G., ar ji turi vyrui pretenzijų. Moteris parodo, kad jai trenkė koja per veidą (dešinės pusės žandą). T. G. sako, kad taip nebuvo.

8. 2022_0801_194134_019, kamera TLS_619762, įrašo trukmė – 05.00 min. Pareigūnė klausia E. G., kiek kartų trenkė ir koks skausmas 1-10 balų sistemoje? E. G. nurodo, kad jai trenkė vieną kartą ir ranka parodo per veido dešinį žandą. Skausmą įvertina 4 balais. Nustatomas E. G. neblaivumas - 2,42 prom., nustatomi asmens duomenys.

9. 2022_0801_194633_020, kamera TLS_619762, įrašo trukmė – 05.00 min. T. G. teigia, kad pas juos konfliktai šeimoje dėl alkoholio vartojimo, abiems reikia mažiau gerti. E. G. teigia, kad jai skaudėjo ne taip stipriai, kiek buvo apmaudu, kad jai vyras koja spyrė per veidą. Ieško asmens dokumentų, telefono pakrovėjų. T. G. teigia, kad jo žmona yra labai konfliktiška.

10. 2022_0801_195132_021, kamera TLS_619762, įrašo trukmė – 05.00 min. E. G. teigia, kad jos vyras ją anksčiau visus metus mušdavo rankos delnu, likdavo mėlynės. Pasakoja apie savo santykius, kaip gyvena. E. G. turi savo asmens dokumentus su savimi.

11. 2022_0801_195631_022, kamera TLS_619762, įrašo trukmė – 05.00 min. E. G. ieško asmeninių daiktų.

12. 2022_0801_200350_023, kamera TLS_619762, įrašo trukmė – 05.00 min. T. G. parodo, kad jis alkoholį pradėjo vartoti apie 12 val., išgėrė alaus porą stiklinių, kai buvo atėjęs į namus pas žmoną, ji buvo blaivi, o vėliau po gero pusvalandžio ji atėjo pas jį į garažą būdama jau neblaivi. Teigia, kad žmonai koja nespyrė. E. G. parodo, kad jai spyrė vyras koja esant garaže. Pasakoja, apie Rusijos įstatymus dėl smurto šeimoje, apie vyro smurtavimą pradėjus jiems kartu gyventi. Skambino nežinodama kur kreiptis, tikėjosi konsultacijos, kas galėtų jai padėti sugrįžti į Rusiją. Teigia, kad ją vyras muša labai dažnai, anksčiau kviesdavo policiją dažnai, kartą į mėnesį. Pasakoja apie įvykį šiais metais, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyras buvo laikinai sulaikytas Šiaulių areštinėje.

13. 2022_0801_200851_024, kamera TLS_619762, įrašo trukmė – 05.00 min.

Atliekama E. G. apžiūra, fotografuojama. E. G. parodo, kad ryte kai pabudo, vyras išėjo į garažą dirbti, pas jį buvo atvažiavęs jo draugas. T. paprašė, kad jam draugas atvežtų alaus, paskui draugas išvažiavo. Kadangi E. G. nedirba, jai vyras nuperka cigarečių, bet duoda jai 1 pakelį trims dienoms. Kai jai baigėsi cigaretės, ji šiandien atėjo pas vyrą, paprašė jo cigarečių, vyras jau buvo išgėręs ir jai vyras spyrė koja į veidą. Jai tai buvo netikėta, su vyru nesipyko, tik paprašė cigarečių.

14. 2022_0801_201350_025, kamera TLS_619762, įrašo trukmė – 05.00 min.

Pareigūnė nurodo, kad E. G. nuveš pas jos draugus Mažeikiuose. Atliekama įvykio vietos apžiūra, fotografuojama. T. G. ieško garažo raktų.

15. 2022_0801_201849_026, kamera TLS_619762, įrašo trukmė – 05.00 min. T. G. uždaro garažo duris, pats iššoka per garažo langą, pasitempia koją. Laikinai sulaikomas ir patalpinamas į tarnybinį automobilį.

16. 2022_0801_202348_027, kamera TLS_619762, įrašo trukmė – 03.50 min. E. G. teigia, kad jai trenkė vieną kartą, ji nuo smūgio nenukrito, šalia buvo garažo durys, tad ji iš karto pro duris išbėgo. Teigia, kad jei vyras muša moterį, tai jau yra nenormalu, o tuo labiau spiria koja, jai buvo apmaudu (2 t., b. l. 105-108).

Nors T. G. viso proceso metu neigė savo kaltę 2022-08-01 padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau tiek iš byloje aptartų įrodymų, tiek ir iš paties kaltinamojo parodymų matyti tai, kad tarp jo ir nukentėjusiosios E. G., jų sodyboje esančiame garaže įvyko konfliktas, kurio metu, jis nukentėjusiąją neblaivią išvarė iš garažo. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios pareiškimas, pačios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas E. G., paskambinus pagalbos centrui ir pranešus apie smurtą, pateikus paaiškinimą, pagal jos pranešimą į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kuriame ji nurodė, kad 2022-08-01 T. G. tuo tarpu dirbo angare. Ji atėjo į angarą, kuriame T. G. stovėjo prie metalinės priekabos konstrukcijos, ir jai paprašius cigarečių pakelio vyras nieko nelaukdamas atsisuko ir staiga spyrė jai vieną smūgį koja, nepamena kuria, į dešinę veido pusę. Ji nuo smūgio atsitrenkė į duris. dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas (2 t., b. l. 45-48). 2022-08-01 19.40 val. E. G. iš tiesu buvo nustatytas 2.42 promilių girtumas (2t., bl. 49).

Be jokių abejonių, neblaivaus asmens, kuris nurodo aplinkybes apie įvykį, kurio metu jis taip pat buvo neblaivus, teiginiai turi būti vertinami itin atidžiai. Tokį vertinimą lemia tai, kad asmuo dėl savo būklės (apsvaigimo) gali neprisiminti ar sąžiningai klysti dėl objektyvių konkretaus įvykio aplinkybių. Tokie parodymai vertinami kaip ir kiti duomenys, be abejo taikant didesnės atidos principą, lyginant nukentėjusios parodymus tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais visumoje.

2022-08-09 papildomai apklausta liudytoja E. G. jau paaiškino, kad vyras tik bandė jai įspirti, bet jis pataikė jai tik į ranką, o veidą, tiesiog paliesdamas koja, ištepė. Jai sukeltas skausmas buvo silpnas, jį jautė rankoje, įvertina skausmą 3 balais iš 10 balų. Nori patikslinti, kad pagalbos kvietimo skambučio įraše ji norėjo pasakyti ne mėlynė, bet dėmė ant veido (2 t., b. l. 66-67).

2022-09-26 papildomai apklausta liudytoja E. G. savo pozicija dėl jos atžvilgiu naudoto smurto pakeitė parodė, kad vyras norėjo jai koja įspirti į veidą, tačiau jis nepataikė, kadangi buvo labai girtas. Ji išsigando, kad suaugęs vyras prieš ją kilnoja kojas ir pabėgo. Kai vyras T. G., pakėlęs koją, norėjo jai įspirti į veidą ir nepataikė, tai krisdama jo koja po pakėlimo lietė dešinę ranką, tiesioginio smūgio koja kaip ir nebuvo, tik krisdama žemyn koja prilietė ranką. <...> Kai atvyko policijos pareigūnai, ji nenorėjo net eiti prie pareigūnų, kadangi žinojo, kad policija jų santykiams nepadės, jie patys turi tai išsispręsti, nenorėjo, kad išvežtų jos vyrą (2 t., b. l. 78-82). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji nurodė, kad jos niekas nemušė, vyras tiesiog jai norėjo suduoti smūgį koją, bet nepataikė į veidą, jo koja tiesiog praslydo per jos ranką. Tuo momentu ji pajuto nestiprų skausmą, kurį galėtų įvertinti 3 balais. Nurodė, jog nenorėjo, kad atvyktų policija ir išvežtų vyrą. Skambindama Bendrajam pagalbos centrui ji norėjo tik psichologinės pagalbos, norėjo konsultacijos.

Tuo pačiu iš baudžiamojoje byloje esančio 2022 m. rugpjūčio 1 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nukentėjusioji E. G. paaiškino, kad jai šiandien pasibaigė cigaretės, todėl ji nusprendė nueiti pas savo vyrą T. G. paprašyti naujo cigarečių pakelio. T. G. tuo tarpu dirbo angare. Ji atėjo į angarą, kuriame T. G. stovėjo prie metalinės priekabos konstrukcijos, ir jai paprašius cigarečių pakelio vyras, nieko nelaukdamas, atsisuko ir staiga spyrė jai vieną smūgį koja, nepamena kuria, į dešinę veido pusę. Ji nuo smūgio atsitrenkė į duris. Nenorėdama daugiau konfliktų su T. G., pabėgo iš angaro. E. G. nurodė, jog pajuto fizinį skausmą, kurį įvertino 4 balais (2 t., b. l. 45-48). 2022-08-01 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant E. G. veido, ant dešiniojo skruostikaulio matomas patinimas, ant apatinės lūpos, ties viduriu, matomas patinimas bei įdrėskimas (2 t., b. l. 57-61). 2022-08-01, paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 E. G. pranešė, jog neblaivus vyras ją mušė koja į veidą, <...> koja į veidą šiandien spyrė, pirmą kartą su koja, anksčiau rankomis, šiandien pirmą kartą su koja į veidą (2 t., b. l. 99-102). Atkreipiamas dėmesys, kad pagalbos centro operatorei paaiškinus, jog dėl įvykio atvyks policijos pareigūnai, ji nurodė, kad nenori kad atvyktų policiją, nes vyrą gali uždaryti į kalėjimą, o ji to nenori. Atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams ji nurodė tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir skambindama į pagalbos centrą.

Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo pradžioje duoti parodymai sudaro logišką įvykių seką. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės parodymai, jog E. G. įvykio metu jaudinosi, jos akys buvo paraudusios, moteris buvo nusiverkusi, įvykius pasakojo nuosekliai, vizualiai matėsi, kad moteris tikrai patyrė fizinį smurtą. Be to moters veide matomi sužalojimai užfiksuoti fotonuotraukose.

Vertinant liudytojos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato patrulės D. B. parodymus akivaizdu, kad viso proceso metu liudytoja nuosekliai patvirtino, tai, ką jai papasakojo nukentėjusioji, t. y., kad ją sumušė vyras. Apklausiama posėdžio metu liudytoja paaiškino, kad situacija dėl smurto artimoje aplinkoje jai pasirodė visiškai aiški, nukentėjusioji įvykių seką pasakojo nuosekliai, savo pasakojimą patvirtino parodydama vietą kur buvo panaudotas smurtas jos atžvilgiu. Liudytoja taip pat matė ant nukentėjusiosios veido dešinėje pusėje esantį paraudimą, kas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas faktines fizinio skausmo sukėlimo aplinkybes, nukentėjusiosios paaiškinimas 2022 m. rugpjūčio 1 d., užfiksuotas tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad nukentėjusiajai fizinis skausmas buvo sukeltas kaltinamojo neteisėtais veiksmais po konfliktinės situacijos su kaltinamuoju jam koja spiriant jai į veidą (nustatytas priežastinis ryšys). Netikėti minėtais liudytojos parodymais, kadangi ji duodama parodymus buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apklausiama teisme. Duomenų, patvirtinančių, jog liudytoja D. B. yra suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį, nėra.

Pažymėtina, kad fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias.

Taigi, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir visi kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nepaisant to, kad nukentėjusioji teisme parodymus pakeitė, todėl įvertinus surinktus byloje įrodymus - nukentėjusiosios pirminius parodymus, Body kamerų įrašus, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą, logišką visumą, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiajai asmeninio konflikto metu suduotas smūgis koja į dešinę veido pusę sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir jis buvo sukeltas būtent kaltinamojo T. G. neteisėtais veiksmais.

Teisiamojo posėdžio metu E. G. duoti parodymai neatitinka kitų byloje nustatytų duomenų. Akivaizdu, jog keisdama parodymus nukentėjusioji siekė, jog T. G. išvengtų nemalonumų su policijos pareigūnais (dėl jo pavartoto nukentėjusiosios atžvilgiu smurto jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiąja), tiek jam tiek nukentėjusiajai buvo žinoma, kad pasikartojus smurtui, jam grėstų atsakomybė už abi padarytas nusikalstamas veikas ir tai nesuteikia pagrindą abejoti ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio nukentėjusios duotų parodymų patikimumu.

Kaltinamojo T. G. versija nagrinėjamu atveju laikytina siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi aptarti bylos duomenys patvirtina, jog tarp jo ir nukentėjusiosios kylančius konfliktus kaltinamasis linkęs išspręsti panaudojęs smurtą sutuoktinės atžvilgiu.

Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje reglamentuoti nusikaltimo požymiai nustatyti, kaltinamojo T. G. veiksmai, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tinkamai kvalifikuoti ir yra įrodyti.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai, išsprendžiami priimant nuosprendį

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą kad tas, kas sukėlė fizinį skausmą ar padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

T. G. padarė dvi 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos padarytos T. G. veikiant tiesiogine tyčia, padarytos baigtos veikos. T. G. ankščiau neteistas (b. l. 18-19), administracine tvarka nebaustas (b. l. 33-34). iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad T. G. dirba.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 9 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamasis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurto sutuoktinės atžvilgiu, savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad pakartotinai padarytas analogiškas nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, T. G. už padarytas nusikalstamas veikas skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei alkoholį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. kovo 20 d. 18.23 val. iki 2022 m. kovo 21 d. 14.15 val. (2022 m. kovo 20 d. nusikalstama veika) vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikytina, jog T. G. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės. T. G. taip pat laikinai sulaikytas 2022 m. rugpjūčio 1 d. 19.35 val. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. 17.00 val., todėl viena sulaikymo para prilygintina dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikytina, jog T. G. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės, taigi viso laikytina, jog T. G. atliko 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo.

T. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. kovo 20 d. veika) – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. rugpjūčio 1 d. veika) – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirti T. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, T. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į T. G. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022-03-20 18.23 val. iki 2022-03-21 14.15 val. ir nuo 2022-08-01 19.35 val. iki 2022-08-02 17.00 val., laikant, kad T. G. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

T. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti.

–laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnybos;

– nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.